- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-198-491/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Meidus
Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant:
prokurorui Ramūnui Pačebutui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, vedusio, nedirbančio, teisto, teistumas neišnykęs,
skundą dėl 2011 m. sausio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria V. Ž. pratęstas kardomosios priemonės terminas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi įtariamajam V. Ž. buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir jį iš suėmimo paleisti, nes mano, kad suėmimo terminas pratęstas nepagrįstai ir neteisėtai. Įtariamasis teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių apylinkės teismo išvadas. Tai, jog šiuo metu jis yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau buvo teistas, bet bausmę pilnai atliko, yra nedirbantis, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo subjektų ar teismo, nes jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, siekia susirasti darbą ir neturi jokių ryšių užsienyje. Taip pat, V. Ž. manymu, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog jis galėtų ar būtų linkęs daryti naujus nusikaltimus, o vien tai, jog šiuo metu jis įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau buvo teistas, nelaikytina pakankamais duomenimis ir pagrindu teigti, jog jis darys naujus nusikaltimus. Suimtojo manymu, tiek kardomųjų priemonių, tiek baudžiamojo proceso paskirtis, jo tikslai ir uždaviniai būtų tinkamai įgyvendinti jam paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nes suėmimo taikymas absoliučiai apriboja jo judėjimo laisvę, galimybę bendrauti su šeima ir kuo skubiau susirasti darbą.
Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. įtariamas tuo, kad turėdamas tikslą platinti, 2011 m. sausio 20 d. apie 19.30 val., neteisėtai gabeno iki Panevėžyje esančios Kerbedžio gatvės ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, kaip įtariama, narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią 2011 m. sausio 20 d. apie 19.40 val. už 25 litus neteisėtai pardavė I. B..
Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau baudžiamojoje byloje yra duomenų – tai kitų įtariamųjų ir liudytojos parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kratos protokolas, daikto apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada bei kiti duomenys, iš kurių matyti, kad V. Ž. asmeniškai ir betarpiškai galėjo dalyvauti nusikalstamoje veikoje, kuri nurodyta įtarime, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą jam pareikšti byloje esantį įtarimą.
BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimo taikymas gali būti pratęstas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, asmens vaidmenį jam inkriminuojamame nusikaltime ir kitas aplinkybes.
Taigi, suimtasis teisus skunde tvirtindamas, jog nuolatinė gyvenamoji vieta ir šeima yra svarbios aplinkybės sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo. Tačiau tai negali būti vienintelės aplinkybės, lemiančios šio klausimo sprendimą suimtojo naudai. V. Ž. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas nustato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Jis teistas septynis kartus, iš jų šešis kartus už savanaudiškus nusikaltimus – nusikaltimus nuosavybei. Suimtajam šioje byloje inkriminuojamas nusikaltimas savo pobūdžiu taip pat yra savanaudiškas, nes nukreiptas į lėšų gavimą nusikalstamu būdu. Byloje nėra jokių duomenų, kad įtariamasis šiuo metu kur nors dirbtų ar mokytųsi ir turėtų oficialų nuolatinį pakankamą pragyvenimo šaltinį, o tai iš esmės leidžia teigti, jog lėšas pragyvenimui V. Ž. gali gauti iš nusikalstamos veiklos, todėl būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi toliau užsiims ja. Be to, įtariama, kad suimtojo vaidmuo jam inkriminuojamame nusikaltime nebuvo antraeilis, nes jis įtariamas dalyvavęs jame tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visos šios aplinkybės, o taip pat ir bausmės už V. Ž. inkriminuojamą nusikaltimą griežtumas, priešingai, nei teigiama skunde, suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad suimtasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.
BPK 119 str. įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog V. Ž. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima, todėl įvertinęs visas aplinkybes ir nematydamas galimybės kardomųjų priemonių tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai pratęsė suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais.
Pažymėtina, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, t.y. procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į V. Ž. siekį susirasti darbą jokio pagrindo nėra. Kita vertus, įtariamasis iki suėmimo jam pritaikymo šioje byloje jau pakankamą laiką buvo laisvėje, tačiau pagal bylos duomenis nesistengė ieškotis darbo, todėl tikėti jo geranoriškais ketinimais pagrindo taip pat nėra.
Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog apylinkės teismas įvertino visas, kartu ir suimtojo skunde nurodytas aplinkybes. Naujų aplinkybių, kurių teismas nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, V. Ž. skunde nenurodė. Tokiu būdu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pratęsiant V. Ž. suėmimo terminą BPK 122 str. reikalavimai nepažeisti, skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo V. Ž. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.