- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-1175-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00531-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- R. U.
- Išvadą teikia
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui R. U., institucija teikianti išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui R. U., institucija teikianti išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė – nustatyti laikiną nepilnametės P. B. gyvenamąją vietą su ieškovu. Šalių santuoka nutraukta Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu, šalių nepilnametės dukters P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina A. K.. Ieškovas nurodo, kad atsakovė, priešingai dukters interesams, neužtikrina saugių jos gyvenimo, augimo ir vystymosi sąlygų, piktnaudžiauja motinos valdžia.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki civilinės bylos Nr. 2-4217-752/2015 išnagrinėjimo nustatė nepilnametės P. B. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu V. B. (b. l. 30-34).
Teismas vertino, kad šiuo atveju svarbu, jog nepilnametė šalių dukra P. buvo paimta iš motinos (atsakovės) ir apgyvendinta R. K. šeimynoje dėl galimai patirtos seksualinės prievartos. Ieškovas paskirtas nukentėjusiosios P. B. atstovu pagal įstatymą. 2015-01-19 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu laikinosios globos nustatymas panaikintas, 2015-01-16 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusios P. B. globos peržiūros metu buvo priimtas sprendimas nepilnametę grąžinti tėvui V. B.. Šiuo metu vaikas gyvena pas ieškovą, aplinka, kurioje gyvena vaikas, atitinka jo poreikius, mergaitė gyvendama su ieškovu yra saugi, jos gyvenimo sąlygos atitinka jos interesus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnametės šalių dukters sveikata, jos auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų žalingą įtaką mergaitei savo elgesiu ar kitaip veiktų vaiką psichologiškai neigiamai ir pan. Priešingai, ieškovas sudaro saugias ir tinkamas mergaitei augti ir vystytis sąlygas, jis ja rūpinasi, prižiūri.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė atskiruoju skundu prašo netaikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad su ja gyvena sūnus L. ir D., tačiau ieškovas visiškai nepalaiko su jais jokių kontaktų. Atsakovė rūpinasi nepilnamečiais vaikais, nepilnametės P. atskyrimas nuo artimųjų yra skausmingas. Pasikeitus mergaitės gyvenamajai vietai, t. y. šiuo metu gyvenant su tėvu, pilnai atribotas jos bendravimas su atsakove, broliais, su močiute G. K., kuri dalyvavo anūkės priežiūroje ir auklėjime nuo pat gimimo. Dukters atskyrimas neigiamai veikia atsakovės sveikatą, ji užvaldyta pastovaus nerimo, nevilties, baimės. Nors yra taikyta kardomoji priemonė nebendrauti su dukra, tačiau prokurorei yra teiktas prašymas ją panaikinti. Asmuo nėra kaltas, kol nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (b. l. 36-38).
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Motyvuose nurodė, kad dukrai teko patirti daug sunkių ir traumuojančių išgyvenimų, dukra gyvena šiuo metu pas tėvą ir jos pageidavimas yra ir toliau gyventi su tėčiu. Visos priemonės, t. y. dukters apgyvendinimas globėjų šeimoje, draudimas motinai bendrauti su dukra, dukters apgyvendinimas tėvo šeimoje buvo taikomas ginant geriausius mergaitės interesus. Ieškovas bendrauja su sūnumis ir nedaro jokių kliūčių dukters P. bendravimui su broliais. Nėra duomenų dėl P. sveikatos pablogėjimo ją atskyrus nuo artimųjų (b. l. 49-50).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų – taikymo kriterijus yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėtas byla ir iš esmės išspręsti klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovės A. K. valdžios dukters P. B. atžvilgiu apribojimo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis faktinių aplinkybių visetu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertindamas vaiko gyvenamosios vietos procesinio sprendimo – dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – priėmimo metu tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, taikė laikinąsias apsaugos priemones, reglamentuotas CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Kaip matyti, teismas sprendimą laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu grindė, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, į aplinkybes, kad atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai seksualinės prievartos vaiko atžvilgiu taikymo, į tai, kad šiuo metu, t. y. nuo 2015 m. sausio 19 d. mergaitė faktiškai gyvena su tėvu ir kad nėra duomenų, jog ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnametės sveikata ir kt., laikė, kad aplinka, kurioje gyvena vaikas, atitinka jo poreikius.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių vertinimu. Tai, kad vaikas buvo paimtas iš motinos (su kuria Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu nustatyta gyvenamoji vieta) dėl jos atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo dėl mažamečio vaiko tvirtinimo, mergaitei paskirta laikinoji globa (globėja paskirta R. K. šeimyna), 2015-01-16 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje priimtas sprendimas mergaitę grąžinti tėvui V. B., o atsakovei apribota matytis ir susitikti su dukra yra esminės aplinkybės, įtakojusios P. laikinos gyvenamosios vietos nustatymą. Iš atskirojo skundo matyti, kad atsakovė nutarties neteisėtumą grindžia tuo, kad nustačius gyvenamąją vietą su ieškovu, pilnai apribotas mergaitės bendravimas su motina, broliais ir močiute, tačiau pirmiausiai pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, su kuo būtų nustatyta mergaitės laikinoji gyvenamoji vieta (ar šeimynoje, ar su ieškovu), dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo atsakovei taikyta kardomoji priemonė nebendrauti su dukra ir su ja nesimatyti, kas reiškia, kad šiuo metu bendravimas su atsakove ir taip yra apribotas. Nors atsakovė nurodo, kad prokurorei pateiktas prašymas panaikinti kardomąją priemonę, tačiau šiai dienai nėra jokių duomenų, kad atsakovės atžvilgiu taikyta kardomoji priemonė yra panaikinta. Taip pat niekuo nepagrįstas atsakovės argumentas, kad nustačius laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, ribojamas mergaitės bendravimas su kitais šeimos nariais, kadangi atsakovas atsiliepime nurodo priešingas aplinkybes, t. y. kad jis pats bendrauja su sūnumis L. ir D. (nurodė, kad dėl vaiko D. ruošiami dokumentai dėl tėvystės nuginčijimo) ir sudaro visas sąlygas P. bendrauti su broliais, kad nenutrūktų ryšys. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodė, kad jis nesiekia ir nesieks atskirti dukters nuo artimųjų, jei tik tokiu bendravimu nebus pažeistos jos teisės ir teisėti interesai.
Be to, iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-02-10 rašto Nr. VS-353 matyti, jog mergaitė džiaugiasi, kad šventes praleido su tėvu ir mažuoju broliuku N. (ieškovo vaiku iš kitos santuokos), ji džiaugiasi susitikusi su tėčiu, nori kartu su tėčiu vykti į jo namus, nori gyventi su tėčiu, broliuku N., tėčio žmona R. ir jos dukra A., su kuriomis gerai sutaria, jai pas tėtį patinka, nieko netrūksta, tėtį labai myli, su juo gyvens, kol užaugs (b. l. 20-25). Nurodytos aplinkybės patvirtina mergaitės glaudų ryšį su tėčiu, tai, kad ji tėčio gyvenamojoje aplinkoje jaučiasi saugi ir laiminga, jos dabartinė gyvenamoji vieta (su tėčiu) užtikrinti jos interesų apsaugą, tinkama jos fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną (iki civilinės bylos išnagrinėjimo) vaiko gyvenamą vietą su tėvu, taip užtikrinant vaikui saugias ir jos interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.