- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-12
- Bylos Nr.
- A-556-695-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakrova“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius
- Kategorijos
- 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakrova“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakrova“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Pakrova“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Pakrova“) su skundu (b. l. 48-54), kurį patikslino (b. l. 3-9), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2007 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (04)-K3-240, atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI prie FM) 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 69-211 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. S-227 (7-234/2007).
Pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. liepos 5 d. sprendimu Inspekcija patvirtino 2007 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktą Nr. 17-07-10-11 ir nurodė sumokėti 92 180 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 27 822 Lt šio mokesčio baudų ir 5 570 Lt delspinigių. Šį sprendimą bendrovė apskundė VMI prie FM ir 2007 m. rugsėjo 26 d. gavo VMI prie FM 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 69-211, kuriuo patvirtintas Inspekcijos 2007 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. (04)-K3-240. Mokestinių ginčų komisija 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. S-227 (7-234/2007) patvirtino VMI prie FM sprendimą. Pareiškėjo nuomone, sprendimai nepagrįsti, nes prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamai administracinių bylų nagrinėjimo praktikai, galiojančioms teisės normoms. Teigė, kad remiantis LVAT suformuota praktika, prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra mokesčio mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai. Mokesčių mokėtojas turi įsigyti prekę ar paslaugą ir ją panaudoti PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti. Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. UAB „Pakrova“ patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių UAB „Pakrova“ nebūtų gavusi. Pareiškėjo manymu, pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais. Mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti ne tai, kad prekių ankstesnė apyvarta nėra patvirtinta buhalterinės apskaitos dokumentais, ir ne tai, jog prekė yra neteisėtai patekusi į rinką, bet tai, kad nebuvo realaus prekių ar paslaugų teikimo kaip PVM objekto, t. y. parduodant prekes ar teikiant paslaugas nebuvo sukurta pridėtinė vertė, o tuo pačiu nėra minėtosios teisės į PVM atskaitą atsiradimo prielaidos. Aplinkybės, jog prekės neturi buhalterinės apskaitos dokumentų, gali būti reikšmingos kaip netiesioginiai įrodymai įrodinėjant aplinkybes, kad prekių apskritai nėra ir jos nebuvo patiektos. Tačiau realus prekių buvimas ar nebuvimas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ne vien į buhalterinės apskaitos dokumentų buvimą arba nebuvimą. Bendrovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad ateityje veikdamos UAB „Žirana“ ir UAB „Asaplita“ nesumokės mokesčių. Iki šiol VMI tinklapyje UAB „Žirana“ ir UAB „Asaplita“ nėra tarp juridinių asmenų, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų. Sudarant VMI ginčijamus sandorius bendrovei buvo žinoma, kad UAB „Žirana“ ir UAB „Asaplita“ yra veikiantys ūkio subjektai, įregistruoti ir veikiantys įstatymų nustatyta tvarka bei vykdantys savo mokestines prievoles. Be to, įsigytos prekės yra užpajamuotos ir naudojamos įmonės veikloje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 84-88) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad mokestinis ginčas šioje byloje kilęs dėl pareiškėjo teisės atskaityti 68 039 Lt PVM pagal 2006 m. rugsėjo 28 d. UAB „Žirana“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ZIR Nr. 0000011 bei 27 000 Lt PVM pagal 2006 m. liepos 28 d. UAB „Asaplita“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AS Nr. 000231. Inspekcija atlikusi pareiškėjo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. patikrinimą nustatė, kad pareiškėjas, pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 ir 80 straipsnių nuostatas, nepagrįstai į 2006 m. liepos, rugsėjo mėnesių PVM atskaitą įtraukė 27 000 Lt pirkimo PVM pagal 2006 m. liepos 28 d. UAB „Asaplita“ vardu įformintą juridinės galios neturinčią PVM sąskaitą faktūrą AS Nr. 000231 ir 68 039 Lt pirkimo PVM pagal 2006 m. rugsėjo 28 d. UAB „Žirana“ vardu įformintą juridinės galios neturinčią PVM sąskaitą faktūrą ZIR Nr. 0000011. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Asaplita“ 2006 m. liepos mėnesį pateiktoje PVM deklaracijoje pardavimo PVM nedeklaravo ir PVM į biudžetą nemokėjo. UAB „Asaplita“ 2006 m. rugsėjo 21 d. išregistruota iš PVM mokesčių mokėtojo registro Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva, kaip asmuo, nerandamas jo nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose. UAB „Asaplita“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras pasirašęs asmuo direktorius P. M. yra asocialus asmuo (nedeklaruojantis gyvenamosios vietos, buvęs nakvynės namų gyventojas), buvo įregistruotas ir kitų bendrovių direktoriumi (UAB „Lintora“, UAB „Digomas“), kurios išregistruotos iš PVM mokėtojų registro. Atliekant tyrimą patikrinimo metu buvo padaryta išvada, kad UAB „Žirana“, kaip ūkio subjektas, pakrovėjo nepardavė, o jos vardu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos operacijos vyko ne tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, t. y. ūkinės operacijos vyko ne tarp dokumentuose nurodytų ūkio subjektų, be to, konstatuota, kad patikrinimo metu apmokėjimų nenustatyta nei UAB „Žirana“, nei UAB „Asaplita“. Inspekcija taip pat neleido pareiškėjui į PVM atskaitą įtraukti UAB „Asaplita“ vardu 2006 m. liepos 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija AS Nr. 000231 išskirto 27 000 Lt PVM. Patikrinimo metu apmokėjimų UAB „Asaplita“ nenustatyta. Patikrinimui pareiškėjo direktorius nepateikė pakrovimo krano transportavimo, apmokėjimo dokumentų, įrenginio techninės dokumentacijos. Tikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Asaplita“ nesumokėjo pardavimo PVM pagal bendrovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Inspekcija 2007 m. liepos 5 d. sprendime Nr. (04)-K3-240 nurodė, kad pareiškėjas kartu su pastabomis pateikė „Sampo“ banko sąskaitos išrašo kopiją, kuriame nurodytas tarptautinis pinigų pervedimas, apmokant PVM sąskaitą faktūrą ZIR Nr. 0000011, bei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus su UAB „Asaplita“ ir UAB „Žirana“. Inspekcija taip pat įvertino ir pareiškėjo pateiktą įrenginio Europinės atitikties deklaraciją. Inspekcija konstatavo, kad ši deklaracija nelaikytina technine įrenginio dokumentacija.
Tretysis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 90-91) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją. Papildomai nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. spalio 27 d. nutartyje Nr. Al-355/2004 yra suformulavęs praktiką, jog mokesčių mokėtojas privalo imtis protingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Tai reiškia, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo žinoti, su kuo turi verslo santykius. Nežinant, kas yra verslo partneriai, negalima imtis jokių priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui patikrinti. Mokesčių mokėtojas, vykdydamas ūkines operacijas, turi rūpintis įrodymais, patvirtinančiais jo rūpestingus veiksmus. UAB ,,Pakrova“ pateikusi UAB ,,Žirana“ ir UAB ,,Asaplita“ vardu išrašytus apskaitos dokumentus nepateikė pagrįstų įrodymų, kad atvaizduotos ūkinės operacijos įvyko būtent tokiomis sąlygomis, kurios atspindėtos buhalteriniuose dokumentuose.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 9 d. sprendimu (b. l. 107-111) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau - ir PVMĮ) (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija). Teismas vadovavosi PVMĮ 58 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 2 dalimi, LVAT plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Al-355/2004. Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkines operacijas, t. y. neįrodė, kad UAB „Žirana“, UAB „Asaplita“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo naudojami tik formaliai. Teismas taip pat konstatavo, kad teritorinis mokesčių administratorius pagrįstai, vadovaudamasi PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui papildomai apskaičiavo 27 822 Lt PVM, paskyrė vidutinio dydžio (30 procentų) 27 822 Lt PVM baudą ir pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apskaičiavo 5 570 Lt PVM delspinigių, o centrinis mokesčių administratorius bei Mokestinių ginčų komisija savo sprendimais tai patvirtino. Inspekcijos 2007 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. (04)-K3-240, VMI prie FM 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 69-211 ir Mokestinių ginčų komisijos 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. S-227 (7-234/2007) yra pagrįsti ir teisėti.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 115-121) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti pareiškėjo skundą; priteisti iš atsakovo VMI prie FM bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai vertinant byloje esančių įrodymų visetą, netinkamai taikant ir išaiškinant teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės taikymo bei aiškinimo praktikos.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas pakartojo ikiteisminių ginčų subjektų suformuotas prielaidas ir nuomonę, išsamiau motyvuodamas tik ginčo aspektą, susijusį su teisės normų, reglamentuojančių PVM, taikymu ir aiškinimu.
3. Vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą yra akcentavęs, jog prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra šių veiksmų atlikimas: pirma, PVM mokėtojas turi prekę įsigyti ir sumokėti už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM); antra, sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti (2003 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-953-2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 118.; 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004).
4. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjas, sudarydamas sandorius su UAB „Žirana“ ir UAB „Asaplita“, buvo nesąžiningas.
5. Pažymi, jog vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai vadovavosi mokesčių administratoriaus apklaustų A. D. ir J. Š. parodymais. Šie asmenys nebuvo kviečiami liudytojais ir nedalyvavo teismo posėdyje, jų parodymai nebuvo išklausyti, laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, todėl negali būti pripažinti tinkamais įrodymais šioje administracinėje byloje. Be to, UAB „Žirana“ vadybininko J. Š. paaiškinimai prieštarauja visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 127-131) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.
Tretysis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 133-134) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ginčas šioje byloje kilęs dėl pareiškėjo teisės atskaityti 68 039 Lt PVM pagal 2006 m. rugsėjo 28 d. UAB „Žirana“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ZIR Nr. 0000011 bei 27 000 Lt PVM pagal 2006 m. liepos 28 d. UAB „Asaplita“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AS Nr. 000231.
Vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą yra akcentavęs, jog prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra šių veiksmų atlikimas: pirma, PVM mokėtojas turi prekę įsigyti ir sumokėti už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM); antra, sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti (2003 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-953-2003, P. T. IĮ „Ąžuolas“ v. VMI. Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 118.).
Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Aplinkybė, jog mokesčio mokėtojo turimoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyti ar neteisingai nurodyti visi formalieji rekvizitai dar pati savaime nepaneigia teisės į PVM atskaitą, jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, kad įvyko būtent tokio turinio ūkinė operacija, kuri atsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose. Pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą, pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais. Teigiant priešingai būtų iškreipta apmokestinimo PVM esmė bei paneigtas dvigubo apmokestinimo draudimo principas: pardavėjui sumokėjus PVM, o pirkėjui neleidžiant jo atskaityti, parduotos prekės (suteiktos paslaugos) PVM galimai būtų apmokestinamos du ar daugiau kartų. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004).
Pareiškėjas sandorių realumą su įmonėmis „Asaplita“ ir „Žirana“ argumentavo faktine aplinkybe – išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Nurodė, kad sąskaitos faktūros atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus ir, pareiškėjo nuomone, pakankamas pagrindas teisei į PVM atskaitą realizuoti. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtas įrodymas nepagrindžia ginčo sandorių realumo. Vis dėl to, šiuo atveju, sąskaitų faktūrų nepakanka patvirtinti aplinkybei, jog sandoriai tarp bendrovių (pareiškėjo ir „Asaplita“ bei „Žirana“) buvo tikri, o ne tariami, siekiant jais pridengti kitus sandorius, nors ir dėl tų pačių prekių (technikos) įgijimo. Tokią nuostatą suponuoja:
Įmonė „Asaplita“ 2006 m. liepos mėnesio pateiktoje PVM deklaracijoje pardavimo PVM nedeklaravo ir PVM į biudžetą nemokėjo. 2006 m. rugsėjo 21 d. ši įmonė išregistruota iš PVM mokesčių mokėtojo registro Vilniaus apskrities VMI iniciatyva kaip asmuo nerandamas jo nurodytose buveinėse (Mokestinės bylos T 2, b.l. 20).
Uždarosios akcinės bendrovės „Asaplita“ vardu pasirašęs PVM sąskaitas faktūras, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos IMIS duomenis, P. M. buvo asocialus asmuo (b.l. 17).
Iš R. C. paaiškinimų, kurie yra pirminiai, neįtakoti laiko, todėl laikytini patikimais, teiktų mokesčių administratoriui, matyti, kad pastarasis asmuo laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 14 d. iki 2006 m. gegužės 27 d. (tuo tarpu ginčo pirkimo - pardavimo sąskaita dėl pakrovimo krano KC 5313 (177 000 Lt vertės) buvo išrašyta 2006 m. liepos 28 d.) vadovavo bendrovei „Asaplita“. Po to, įmonė buvo parduota. Įmonės veiklos vykdymo bei jos vadovavimo metu jokia brangia technika inter alia pakrovimo kranu nedisponuota (Mokestinės bylos T 2, b.l. 36-37).
Pareiškėjas, teigdamas įsigijęs iš bendrovės „Žirana“ kaušinį pakrovėją nepateikė įrodymų, kad už jį apmokėjo, nepateikė minėtos technikos transportavimo dokumentų, techninio paso, patikros dokumentų ir kitų susijusių dokumentų, neatsiejamų nuo tokio pobūdžio technikos įsigijimo (Mokestinės bylos T 1, b.l. 11). Prie administracinės bylos pridėtas banko „Sampo“ išrašas fiksuoja pinigų pervedimą ne bendrovei „Žirana“, o kitam asmeniui, be to, visiškai neaišku, už kokius atliktus darbus ar įsigytas prekes, todėl aptariamas dokumentas nepripažintinas, kaip įrodymas patvirtinantis apmokėjimą (o jei ir taip, tai tik dalinį) bendrovei „Žirana“ už įsigytą pakrovėją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.; Mokestinės bylos T 1, b.l. 13, 20, 99).
R. C., teikdamas paaiškinimą mokesčių administratoriui, nurodė neturėjęs ir kaušinio pakrovėjo (Mokestinės bylos T 2, b.l. 36, 38-44).
Taigi tvirtintina, jog mokesčių administratorius surinko pakankamai faktinių duomenų, įgalinančių teigti apie ūkinių operacijų nebuvimą sąlygomis, atvaizduotomis ginčo sąskaitose faktūrose. Įrodymų aspektu pažymėtina, kad visų pirma, mokesčių administratorius apsisprendęs paneigti teisę į PVM atskaitą, turi tai pagrįsti visetu faktinių duomenų, leidžiančių neabejotinai tvirtinti, jog mokesčių mokėtojas tokios teisės neįgijo. Bet iš kitos pusės mokesčių mokėtojas tvirtindamas priešingai, turi prieštaravimus pagrįsti, pateikdamas atitinkamus įrodymus, leidžiančius paneigti mokesčių administratoriaus surinktų faktinių duomenų visumą ar ja bent suabejoti. Vien tik sąskaitų faktūrų buvimas nėra absoliutus pagrindas teisei į PVM atskaitą realizuoti, jei surinkti įrodymai suponuoja priešingą poziciją. Tikrinamoje administracinėje byloje pareiškėjas nepagrindė sudarytų sandorių realumo tomis sąlygomis, kurios buvo atvaizduotos 2006 m. rugsėjo 28 d. UAB „Žirana“ vardu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ZIR Nr. 0000011 bei 2006 m. liepos 28 d. UAB „Asaplita“ vardu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje AS Nr. 000231.
Vadinasi, nustačius, kad specializuotos technikos pardavimas neįvyko tomis sąlygomis kaip atvaizduota ginčo PVM sąskaitose faktūrose, teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota. Jei ūkinė operacija neįvyko arba net jei ir ūkinė operacija būtų įvykusi, bet ne tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose – įrodinėti įmonės nesąžiningumo nebereikia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-711/2007; procesinio sprendimo kategorija 9.3).
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nepagrįsto vadovavimosi mokesčių administratoriaus apklaustų A. D. ir J. Š. parodymų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai, kaip vieninteliais įrodymais, ir nesirėmė A. T. bei J. Š. parodymais. Tai buvo dalis įrodymų visumos, o tai reiškia nepagrįstą apeliaciją į Administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 6 dalį. Šiame kontekste pabrėžtina apie teismo teisę remtis kitais rašytiniais įrodymais, tarp jų asmenų paaiškinimais, kas šalina abejones dėl procesinės teisės pažeidimo nagrinėjant šią bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 2 d.).
Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Pakrova“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.