Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-10-21 · Civilinė byla Nr. 2-409-605/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-10-21
Bylos Nr.
2-409-605/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Venckienė
Ieškovas
S. I.
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“, K. B., A. T. O.
Kategorijos
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-409-605/2008Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1.; 44.1.; 44.2.; 44.2.4.1.; 99.3.; 99.7.; 116.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovės S. I. atstovei adv. Jurgitai Karvelis ir R. D., atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Eglei Prapiestytei, atsakovų K. B. ir A. T. O. atstovams adv. Ramūnui Varniukui ir adv. Ingridai Jurgelevičienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pusėje, notarei Auksei Poškuvienei ir jos atstovei adv. Audronei Petronytei viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. I. ieškinį atsakovams UAB DK „PZU Lietuva“, K. B. ir A. T. O., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pusėje, notarei Auksei Poškuvienei dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė (II tomas, b.l.105-118; IV tomas, b.l.96-97) nutraukti buto, kurio unikalus Nr. 1096-1001-2010:0015, esančio Antakalnio g. 46-15, Vilniuje, pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovų K. B. ir A. T. O., 2006-04-14 patvirtintą Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės Auksės Poškuvienės; taikyti restituciją – panaikinti buto, kurio unikalus Nr. 1096-1001-2010:0015, esančio Antakalnio g. 46-15, Vilniaus m., priėmimo perdavimo aktą, 2006-04-14 patvirtintą Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės Auksės Poškuvienės, ir šį butą grąžinti ieškovės nuosavybėn; priteisti ieškovei iš atsakovų dalimis, proporcingomis kaltei, 30 492,64 Lt nuostolių atlyginimui; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų dalims; priteisti ieškovei iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo proporcingai patenkintų reikalavimų dalims.

Ieškovės atstovė adv. Jurgita Karvelis paaiškino (IV tomas, b.l.83-84, 131), kad ieškinį palaiko. Ginčas šioje byloje dėl dviejų dalykų: sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Ieškovė prašo nutraukti sutartį, remdamasi CK 6.217 str. Faktą, jog esminis sutarties pažeidimas padarytas, ieškovė įrodė – likusi didesnė turto kaina niekada nebuvo sumokėta. Įstatymas šiuo atveju pažeidimo su kalte nesieja, todėl priežasčių įrodyti nereikia, pakanka pažeidimo fakto. Netiesiogiai šias aplinkybes patvirtina CK 6.213 str. Jokios nenugalimos jėgos nėra, o yra kitos šalies – pirkėjų kaltė. Ieškovė jokių pažeidimų nepadarė, sutartį įvykdė pilnai, perdavė butą. Pirkimo pardavimo aktas buvo tinkamai įformintas, pasirašytas. Atsakovai niekada neginčijo, kad gavo buto raktus, galėjo disponuoti, bet kada pakeisti durų spyną. Bute likę keli daiktai absoliučiai neįtakoja daikto perdavimo, nes pirkėjai, pasirašydami buto priėmimo – perdavimo aktą, priėmė butą su daiktais. Sutartyje buvo parašyta, kad įsipareigojama iki gegužės 14 d. išsivežti mantą. Ieškovė iki gegužės 14 d. daiktus išsivežė. Atsakovai teigė, kad ieškovė darė kliūtis, kad sutartis nebūtų pakeista ir įregistruota, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Liudytoja apklausta D. K. ir ieškovės atstovė ne kartą buvo susitikę, abi pas notarę buvo du kartus. Susitikime gegužės mėnesį sutartis nebuvo pakeista, ieškovė kliūčių nedarė, buvo keltas klausimas dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė niekada neatsisakė pasirašyti sutarties pakeitimą. Vėliau vyko susirašinėjimai, ieškovė siuntė siūlymus, bet atsakymų negavo. Rugsėjo mėnesį susitikimas nutrūko, sutartis nebuvo pakeista dėl atsakovų – pirkėjų kaltės, nes tai lėmė pirkėjo girtumas, agresyvus elgesys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad notarė netinkamai atliko notarinį veiksmą. Jei duomenų nebuvo, ji negalėjo tvirtinti sandorio. Gimimo datų įrašymas nėra sutarties pakeitimas. Tai galėjo būti padaryta vienašališkai, nereikia taisyti sutarties. Tai dabar padaryta. Jei būtų atlikta anksčiau, sutartis būtų įregistruota, sumokėti ieškovei likusieji pinigai, nebūtų buvę nuostolių. Nuostolius prašoma priteisti tiek iš pirkėjų, tiek iš notarės, nuostolių dydžio klausimą palieka nustatyti teismui, atitinkamai nustatant atsakovų kaltės dalį.

Ieškovės atstovė R. D. paaiškino (IV tomas, b.l.22-26), kad 2006-09-04 susitikime pas notarę atsakovas airis buvo girtas, agresyviai nusiteikęs, keikėsi. Vertėja pasakė, kad atsisako toliau versti, ir visi tiesiog išsiskirstė. A. K. yra jos klientė. Ji pasakė, kad turi žemės sklypą, kurio dalį ji gali parduoti. Preliminarią žemės sklypo sutartį pasirašė K. bute. Preliminarios sutarties tekstą paruošė ji, ieškovės atstovė, iš sutarties, sudarytos tarp jos ir „101 procentas“ atstovo. 2006-07-03 sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną, tą pačią dieną davė pinigus. Su K. nekonkretino kada turėtų būti sudaryta pagrindinė sutartis. Tikėjosi, kad pirkėjas sumokės už butą pinigus, kad galės įvykdyti įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį. Neprašė A. K., kad ji grąžintų 15 000 Lt. Daiktai nebuvo išvežti iš buto, nes jie išmetimui. Ji neprieštaravo, kad notarė į sutartį įrašytų pirkėjus identifikuojančius duomenis. Prieštaravo dėl delspinigių, o ne dėl pasų. Nežino, ar sklypas įkeistas bankui. Sklypą apžiūrėjo žiemą. Pagal sutartį nusprendė, kad 15 000 Lt palieka K.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė Eglė Prapiestytė paaiškino (IV tomas, b.l. 88, 131-132), kad nėra pagrindo kalbėti apie notarės civilinę atsakomybę. Notarė įstatymo pagrindu teisėtai patvirtino sutartį, savo įgaliojimų neviršijo. Tvirtinant sandorį, notarė neturėjo apostilizuotų pasų. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: kaltė, žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju notarės kaltės įžvelgti negalima. Buvo šalių nesusikalbėjimas, notarė sutarties nepataisė dėl objektyvių priežasčių. Atsakomybė nėra pagrįsta ir nėra įrodyta, bet jei būtų taikoma, tai turi būti atsižvelgiama į CK 6.253 str. 2 d. Pati ieškovė vieno iš susitikimų metu pas notarę atsisakė tvirtinti sutarties pakeitimus, todėl sutartis negalėjo būti įregistruota Registrų centre. Tarp notarės ir draudimo bendrovės buvo sudaryta notaro profesinės civilinės atsakomybės sutartis, kuri galiojo nuo 2005-07-01 iki 2006-07-01. Šia sutartimi draudžiama notarės civilinė atsakomybė dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais tretiesiems asmenims. Notarės kalti veiksmai nėra nustatyti ir įrodyti. Reikalavimas atlyginti žalą neatitinka notarės civilinės atsakomybės taisyklėse numatytų sąlygų, todėl negali būti laikomas draudžiamuoju įvykiu. Šiuo atveju taikytina CK 6.253 str. 5 d., 6.259 str. 1 d. ir 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad byloje turi būti nustatyta kiekvieno dalyvavusio sandoryje veiksmai, jų teisėtumas ir kaltė procentaliai, žalos dydis. Nuostoliai dėl preliminarios sutarties yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Dėl mokesčio už UAB „101 procentas“ paslaugas – nuostolis yra nepagrįstas, teisinės reikšmės neturi, nes pirkėjas buvo surastas, pati ieškovė pradėjo procesą dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo. Visos notarės civilinės atsakomybės sąlygos nėra įrodytos, todėl notarei nekyla civilinė atsakomybė. Tai nėra draudimo objektas, todėl draudimo įmonei nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovų K. B. ir A. T. O. atstovė adv. Ingrida Jurgelevičienė paaiškino (IV tomas, b.l.85-86), kad su ieškiniu nesutinka. Ginčo, kad buvo sudaryta buto pirkimo pardavimo sutartis ir patvirtinta notarės, nėra. Dėl techninės klaidos, kurią notarė galėjo pataisyti be ieškovės sutikimo, susidarė situacija, kad atsakovai (pirkėjai) negalėjo įvykdyti įsipareigojimo pagal sutartį. Kiekviena iš priemonių turi būti vykdoma sąžiningai, kooperuojantis, kuo ekonomiškesniu būdu. Ieškovė nesutiko papildyti sutartį ieškovų gimimo datomis. Pirkėjų atstovė D. K. visada bendravo su R. D., o ne du kartus. Registruotas laiškas buvo išsiųstas 2006-06-26 R. D. ir vyko susirašinėjimas su V. S., kuris atstovavo ieškovę dėl pirkimo – pardavimo sandorio. Atsakovai visada turėjo galimybę sumokėti pinigus už butą, tačiau to padaryti negalėjo dėl vienos priežasties – sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. Dėl mokėjimo termino praleidimo pirkėjai nėra kalti. Terminas praleistas dėl dviejų priežasčių: notarė atsisakė padaryti sutarties papildymą, o atsisakė todėl, kad ieškovė nesutiko tą papildymą daryti. Įregistruoti sutarties negalėjo tol, kol notarė nepadarė sutarties pakeitimo. Kai byla dėl notarės veiksmų baigėsi, pirkėjai vėl negali sutarties įregistruoti, kadangi dėl ieškovės užvestos bylos yra uždėtas areštas. Dėl nuostolių – pardavėja neišsikraustė su manta iš buto, yra registruota, tol pirkėjai negalėjo realiai panaudoti buto tais tikslais, dėl kurių pirko. Kad ieškovė patenka į svetimą butą, patvirtina liepos mėnesį atliktas buto vertinimas. Ieškovė neinformavo paslaugas teikiančių įmonių apie turto perleidimą, atsiskaitymo knygučių neperdavė. Ieškovė reikalauja atlyginti nuostolius, kuriuos ji pati gera valia patyrė. Preliminari sutartis dėl 15 000 Lt surašyta atgaline data. Kelia abejonių faktas, kad pinigai buvo perduoti. Ieškovės atstovė ir liudytoja – sklypo pardavėja dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino davė skirtingus parodymus. Liudytoja parodė, kad ji pardavinėjo visiškai kitą žemės sklypą, klydo dėl plotų. Įvertinant tai, kad liudytoja pirmą kartą gyvenime sudarė tokį sandorį, nerealu, kad visiškai neatsimena sandorio sudarymo aplinkybių. 15 000 Lt suma buvo be pagrindo palikta kaip bauda, net jei sandoris ir buvo realus. Sandoris dėl žemės sklypo buvo nerealus, nes ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti konkrečių sandorio sudarymo aplinkybių. Dėl tarpininkavimo išlaidų: sandoris įvykęs, savo esme tai nėra nuostoliai. Dėl bylinėjimosi išlaidų: dėl išlaidų advokato paslaugoms yra rekomendaciniai dydžiai.

Atsakovų K. B. ir A. T. O. atstovas adv. Ramūnas Varaniukas paaiškino (IV tomas, b.l.86, 132), kad su ieškiniu nesutinka. Pritaria adv. Ingridos Jurgelevičienės pasisakymui.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pusėje, notarė Auksė Poškuvienė paaiškino (IV tomas, b.l.30-33), kad įforminti sutartį 2006-04-14 atėjo ieškovės atstovė su įgaliojimu ir pirkėjų atstovė D. K. su įgaliojimu. Pagal Notariato įstatymą ji turi nustatyti atstovaujančiojo asmens, t.y. D. K., asmens tapatybę, tą ir padarė. Ji neturėjo tikrinti Airijoje išduoto įgaliojimo, ką notaras pagal Airijos įstatymus turėjo įrašyti. Buvo pateiktas D. K. pasas ir Airijos notaro patvirtintas, apostilizuotas ir išverstas įgaliojimas, airių pasai pateikti nebuvo. Ji padarė pirkėjų atstovei įgaliojimo kopiją, o originalą pasiliko pas save. Sutartis buvo įforminta, pasirašytas aktas. Po kiek laiko kreipėsi Varaniukas ir pasakė, kad sutartyje trūksta gimimo datų ir pilietybės, todėl Registrų centras neregistruoja. Jie kalbėjosi, kad jei bus pateikti apostilizuoti pasai, ji padarys pataisymus. Ji paskambino į Registrų centrą, jai pasakė, kad tegul pateikia skundą Registrų centrui ir apostilizuotus pasus ir bus įregistruota. Po to atėjo D. K., atsinešė pasų kopijas. Įgaliojime buvo įrašyta vienu vardu mažiau, reikėjo sutartyje keisti ne tik gimimo datą, pilietybę, bet ir vardą. To padaryti vienoje sutartyje negalėjo, reikėjo visų sutarties egzempliorių. Prasidėjo derybų maratonas. Ji iš savo pusės padarė viską, rašė laiškus, kvietė, bet jokio judėjimo į teigiamą pusę nebuvo. Susitikimas buvo paskirtas rugsėjo 4 d. Pirkėjas airis mėtė dokumentus, keikėsi, įžeidinėjo. Konfliktas baigėsi tuo, kad visi išėjo. Airis buvo išgėręs. Vertėja pasakė, kad keiksmažodžių ir notarės įžeidinėjimų nevers. Kai jis išgirdo kalbą apie palūkanas, trenkė į stalą ir išėjo. Šiuo metu pagal teisėjos Gaidytės sprendimą ji išsiuntė raštą Registrų centrui. Sutartys nėra pataisytos. Ji R. D. davė preliminarios sutarties formą. Tai įrodo faktas, kad perspausdinant iš sutarties neišbraukė notarinio atlyginimo. Preliminarios sutarties pavyzdį davė tada, kai iškilo klausimas dėl ginčo sutarties nutraukimo. Preliminari sutartis tikrai parašyta atgaline data.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pusėje, notarės Auksės Poškuvienės atstovė adv. Audronė Petronytė paaiškino (IV tomas, b.l.86-87, 132), kad su ieškiniu nesutinka. Šioje situacijoje nuostoliai dėl tarpininko, už komunalines paslaugas ar kiti nėra atsiradę dėl sutarties nevykdymo. Šiuo metu iš viso nėra pagrindo sutartį nutraukti. Faktinė situacija – šalys tarpusavyje nebendradarbiavo. Pagal sutarties 3.2 p. R. D. turėjo teisę reikalauti duoti papildomą terminą, o jį nustačius – imtis teisinių gynybos priemonių. Papildomas terminas iš viso nebuvo nustatomas. Šalys ginčą bandė spręsti du kartus susitikdamos per notarą. Notaras, tvirtindamas sandorį, rėmėsi tik tais rašytiniais įrodymais, kurie nustato identifikuojančius duomenis. Liudytoja D. K. patvirtino, kad sandorio sudarymo dieną tinkamai apostilizuoti pirkėjų pasai nebuvo pateikti. Kai Registrų centras nutarė atidėti vienam mėnesiui registraciją, notarė pareikalavo pateikti tinkamai apostilizuotus pasų nuorašus. Realiai jie pateikti tik 2007 m. gegužės mėn. Tiek Vilniaus 2-asis apylinkės teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas notarės kaltės nesprendė, o sprendė jos atsisakymą pildyti sutartį. Kai terminas jau buvo praleistas, ieškovės atstovė nesutiko papildyti sutartį, šalys nesusitarė dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien dėl šios aplinkybės pirkėjai negali sutarties įregistruoti Registrų centre, pati ieškovė savo veiksmais trukdo įvykdyti prievolę. Rašytinį įrodymą dėl 15000 Lt baudos sumokėjimo vertinti kaip oficialaus dokumento suklastojimą ir realizavimą ir kreiptis į prokuratūrą. Nėra jokių įrodymų, kad preliminarios sutarties dėl žemės sklypo šalis būtų ieškovė. Priėmimo perdavimo aktas buvo pasirašytas, bet jame niekur neparašyta, kad turtas perduotas. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė ir toliau naudojasi butu. Buto vertės ataskaita atlikta šių metų liepos mėn. Atgavusi butą ir pardavusi, ieškovė pilnai atgautų patirtus nuostolius.

Nustatyta, kad šalys: ieškovė S. I. (pardavėja), atstovaujama R. D., ir atsakovai K. B. ir A. T. O. (pirkėjai), atstovaujami D. K., 2006 m. balandžio 14 d. sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurią patvirtino Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarė Auksė Poškuvienė (I tomas, b.l.18-23). Pardavėja pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. 1096-1001-2010:0015, esantį Antakalnio g. 46-15, Vilniuje, po ½ dalį pirkėjams (sutarties 1.1 p.) už 231000 Lt (sutarties 2.1. p.), iš kurių 46341,97 Lt pardavėja gavo grynais prieš pasirašant sutartį (sutarties 2.1.1. p.), likusius 184658,03 Lt pirkėjai įsipareigojo sumokėti pavedimu pardavėjai iki 2006 m. gegužės 14 d. Sutarties 2.3. punktas numatė, kad pirkėjams dėl jų kaltės neįvykdžius prievolės sumokėti visą buto kainą nustatytu terminu, pardavėja turi teisę reikalauti, kad pirkėjai per šalių susitarimu nustatytą papildomą protingą terminą sumokėtų laiku nesumokėtą buto kainą ar jos dalį, taip pat ir įstatymo nustatytas palūkanas nuo laiku nesumokėtos buto kainos ar jos dalies, o pirkėjai privalo įvykdyti šį reikalavimą; pirkėjams neįvykdžius prievolės sumokėti visą buto kainą per papildomą terminą, šalys, pardavėjos reikalavimu, privalo atvykti pas notarą ir nutraukti šią sutartį; tuo atveju šalys privalo grąžinti viena kitai viską, ką buvo gavusios pagal šią sutartį, o pirkėjai privalo atlyginti visus dėl esminio sutarties pažeidimo pardavėjai atsiradusius nuostolius. Sutarties 4.1. punktas numato, kad pirkėjai įsipareigoja įregistruoti šią sutartį Valstybės įmonėje Registrų centras. Buto pirkėjai kreipėsi dėl nuosavybės teisių registravimo į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, tačiau daiktinės teisės nebuvo įregistruotos, nes pateiktoje 2006-04-14 pirkimo – pardavimo sutartyje, reg. Nr. 2382-7, ir 2006-04-14 priėmimo – perdavimo akte, reg. Nr. 2384-7, nėra pirkėjus identifikuojančių duomenų. Pagal 2006-04-14 buto pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės Auksės Poškuvienės, atsakovų K. B. ir A. T. O. nuosavybės teisės į butą iki šiol nėra įregistruotos, o ieškovė nėra gavusi likusių 184658,03 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakovų kaltės nustatymo.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Taigi valstybė notarui suteikė įgalinimus, patikėdama jam atlikti viešąją funkciją – sudaromų civilinių sandorių ir kitų tvirtinamų dokumentų teisėtumo užtikrinimą. Tokios funkcijos suteikimas neatsiejamai susijęs su atsakomybės notaro profesinėje veikloje, tarp jų ir civilinės teisinės atsakomybės, atsiradimu. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio nuostatą notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Notariato įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė atsiranda už žalą, padarytą kaltais notariniais veiksmais, todėl tam, kad notarinį veiksmą atlikęs notaras būtų pripažintas materialinės atsakomybės subjektu, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, vykdydamas valstybės jam pavestas funkcijas. Pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra ne tik aiški klaida, bet ir paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimas, neatidumas. Prie šios civilinės bylos prijungta Vilniaus m. 2 apylinkės teismo civilinė byla 2- 5897-535/2006 pagal pareiškėjos D. K. (K. B. ir A. T. O. atstovės sudarant ginčijamą 2006 m. balandžio 14 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį) skundą dėl Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarės Auksės Poškuvienės veiksmų būtent patvirtina, kad notarė buvo neatidi, neįrašydama į ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį K. B. ir A. T. O. identifikuojančių duomenų. Prijungtoje civilinėje byloje Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-10-23 nutartimi (b.l.95-97, civilinė byla Nr.2-5897-535/2006) pareiškėjos D. K. skundas buvo patenkintas, notarė Auksė Poškuvienė įpareigota atlikti notarinį veiksmą – notariškai patvirtinti 2006-04-14 pirkimo – pardavimo sutarties, registruotos Vilniaus m. 35-ojo notarų biuro notarinio registro Nr. 2382-7 papildymą, nurodantį papildomus pirkėjus identifikuojančius duomenis, t.y. jį papildant pirkėjų gimimo datomis ir pasų duomenimis (pilietybė, šalies kodas, paso numeris). Kauno apygardos teismo 2007-02-28 nutartimi (b.l.170-174, prijungta byla) suinteresuoto asmens Auksės Poškuvienės atskirasis skundas buvo atmestas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-10-23 nutartis nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-22 nutartimi (b.l.219-224, prijungta byla) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-10-23 ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-28 nutartis paliktos nepakeistos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad sandorius tvirtinančiam notarui privalomas objektyviai maksimalus atidumo standartas, nustatomas taikant protingumo kriterijų, siekiant užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad notarės patvirtintoje 2006 m. balandžio 14 d. buto pirkimo – pardavimo sutartyje notarė nenurodė privalomų daiktinių teisių įgijėjus pagal sutartį identifikuojančių duomenų, konkrečiai – jų gimimo datų, o be šių duomenų registro tvarkytojas negali įregistruoti asmenų daiktinių teisių. Notaro pareiga nustatyti asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, jų atstovų tapatybę nustatyta Notariato įstatymo 31 straipsnyje, konkrečiai – pareiga reikalauti asmens, kuriam atliekamas notarinis veiksmas asmens kodo arba gimimo datos yra nustatyta įstatymo 37 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14, 23, 29, 36 straipsniuose nustatyta pareiga registruojant daiktines teises pateikti duomenis, identifikuojančius daiktinių teisių įgijėjus. Ši pareiga sukonkretinta įstatymo 29 straipsnio 6 punkte, kuris nukreipia į Nekilnojamojo turto registro nuostatus. Nuostatų 10.5 punkte konkrečiai išvardyti daiktinių teisių turėtojus identifikuojantys duomenys, kuriuos būtina įrašyti Nekilnojamojo turto registre. Tokių duomenų nepateikimas sudaro pagrindą atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Vienas iš būtinų dėmenų – asmens kodas. Pagal gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 9 punktą, 8 straipsnį asmens kodas yra unikali skaitmenų seka, skirta asmeniui identifikuoti, duomenims apie jį kaupti, valstybės registrų ir informacinių sistemų sąveikai užtikrinti; asmens kodo struktūroje antruoju – septintuoju skaičiais yra užfiksuota asmens gimimo data. Vadinasi, asmens gimimo data yra būtinas elementas asmeniui identifikuoti ir, jei ji nepateikiama asmens kodo struktūroje, tvirtinant sandorį privalo būti nurodoma atskirai prie kitų duomenų, identifikuojančių asmenį, kuriam atliekamas notarinis veiksmas. Dėl to notarės kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pirkėjais pagal 2006-04-14 buto pirkimo – pardavimo sutartį buvę Airijos Respublikos piliečiai asmens kodo neturi, ir ji neprivalėjo reikalauti jų gimimo datų bei jas nurodyti tvirtinamame sandoryje, pripažintas teisiškai nepagrįstu, nes asmens gimimo data yra sudėtinė asmens kodo struktūros dalis. Taigi prijungtoji Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-5897-535/2006 patvirtina, kad atsakovų K. B. ir A. T. O. (pirkėjų) nuosavybės teisė buvo neįregistruota VĮ Registrų centre pagal notarės A. Poškuvienės patvirtintą 2006-04-14 buto pirkimo – pardavimo sutartis būtent dėl notarės A. Poškuvienės neapsižiūrėjimo ir neatidumo. Nustačius, kad, tvirtindama sandorius, notarė elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai ir dėl to buvo padaryta žala, atsiranda civilinė atsakomybė. Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė Eglė Prapiestytė nepagrįstai nurodo, kad notarės kalti veiksmai nėra nustatyti ir įrodyti, reikalavimas atlyginti žalą neatitinka notarės civilinės atsakomybės taisyklėse numatytų sąlygų, todėl negali būti laikoma draudžiamuoju įvykiu, turi būti taikytina CK 6.253 str. 5 d. (civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės), 6.259 str. 1 d. ir 2 d. (kreditoriaus kaltė). Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, daro priešingą išvadą, kad notarė tvirtindama sandorį, nebuvo maksimaliai atidi, todėl dėl neįrašytų į sutartį duomenų buvo padaryta žala tretiesiems asmenims, kurią pagal notaro profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį privalo atlyginti draudikas. Civilinio kodekso 6.254 straipsnis reglamentuoja civilinės atsakomybės draudimą. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį (1 dalis); jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (2 dalis). Notarė civilinę atsakomybę buvo apdraudusi UAB DK „PZU Baltija“ (III tomas, b.l.4). Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise), serija NPCA, Nr. 000139, nurodyta, kad draudimas galioja nuo 2005-07-01 iki 2006-06-30, draudimo suma kiekvienam draudiminiam įvykiui – 100 000 Lt, išskaita – jeigu žalos dydis neviršija 1000 Lt arba lygus šiai sumai, tai ją atlygina pats apdraustasis.

Esant draudiminiam įvykiui pagal notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį trečiojo asmens patirtą žalą turi atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas (notaras) yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-336/2000, 2006 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-25/2006, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-264/2008). Jeigu yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tai turi būti taikomos šios sutarties nuostatos, apibrėžiančios, kuris asmuo, kokio dydžio ir kokia tvarka atlygina padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-331/2001). Prievolę atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui pagal notaro profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį turi atsakingas už žalą asmuo – draudikas, kurio atsakomybės ribas apibrėžia draudimo sutartyje numatyta draudimo suma. Notaras, kaip atsakomybės prieš žalą patyrusį asmenį, subjektas yra tik tais atvejais, kai faktinė padaryta žala viršija draudimo atlyginimą, t.y. civilinės atsakomybės draudimo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-475/2004). Šioje byloje prašoma priteisti žala neviršija draudimo sumos (30 492,64 Lt). Taigi esant notaro profesinės civilinės atsakomybės draudiminio įvykio atvejui žalą neviršijant draudimo sumos privalo atlyginti draudikas.

Šios bylos ir prijungtos bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad ieškovei S. I. (buto pardavėjai) nuostoliai atsirado dėl notarės veiksmų. Tačiau vertinant byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju yra dalis ir atsakovų K. B. ir A. T. O. kaltės, nes jie nebendradarbiavo nei su notare, nei su buto pardavėja siekiant papildyti buto pirkimo – pardavimo sutartį daiktinių teisių įgijėjų identifikaciniais duomenimis. Prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai (I tomas, b.l. 47-62), kad atsakovai faktiškai nebendradarbiavo su ieškove (buto pardavėja). Byloje apklausta liudytoja A. A. (IV tomas, b.l.37-38), tretysis asmuo notarė Auksė Poškuvienė, ieškovės atstovė R. D. parodė, kad 2006-09-04 dėl atsakovo K. B. girtumo ir agresyvaus elgesio nebuvo papildyta buto pirkimo – pardavimo sutartis pirkėjų identifikaciniais duomenimis. Taigi visos šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad buvo ir atsakovų kaltės, kad sutartis buvo neįvykdyta. Teismas įvertinamas visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad notarei priskirtina 80 procentų kaltės, o atsakovams (buto pirkėjams) – 20 procentų kaltės.

Dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Esminės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktą (prekę) pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Ginčijama buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2006-04-14 dieną, tačiau ieškovė iki šiol nėra gavusi 184658,03 Lt už parduotą turtą. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Vertinant byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė (buto pardavėja) daugiau kaip dvejus metus nėra gavusi pinigų už parduotą butą, darytina išvada, kad neabejotinai šiuo atveju yra esminis sutarties pažeidimas, dėl ko ieškovė turi teisę prašyti nutraukti sutartį. Nutraukus sutartį, taikytina restitucija (CK 6.145 str., 6.222 str.): ieškovės nuosavybėn grąžintinas butas, o ieškovė įpareigotina grąžinti 46341,97 Lt atsakovams K. B. ir A. T. O., kuriuos buvo gavusi pagal 2006-04-14 buto pirkimo – pardavimo sutartį (sutarties 2.1.1. punktas).

Dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ieškovė patyrė nuostolių. Ieškovė buto pardavimą atliko per tarpininką UAB „Šimtas Vienas Procentas“. Pagal 2006-01-14 sutartį dėl tarpininkavimo Nr. MD-2006-0011 (I tomas, b.l.63-64,65) tarpininkui 2006-04-06 pervedė 8900 Lt (I tomas, b.l.66,67). Kadangi ieškovei nebuvo sumokėta buto kaina, sutartis dėl esminio pažeidimo nutrauktina, buto pardavimas neįvykęs, todėl 8900 Lt, sumokėti pirkėjui surasti, laikytini ieškovės nuostoliais.

Prie ieškinio pateiktas 2006-04-14 buto perdavimo – priėmimo aktas (I tomas, b.l.24-25) patvirtina, kad butas perduotas pirkėjams tą pačią – pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir tvirtinimo dieną, t.y. 2006-04-14 (1 punktas). Ieškovė pagrįstai nurodo, kad atsakovai nuo 2006-04-14 privalėjo mokėti paslaugų mokesčius už butą, tačiau šito jie nedarė. Ieškovė už atsakovų įsigytą butą sumokėjo 1976,19 Lt už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2007 m. spalio mėn. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina buto atsiskaitymo knygelės kvitų nuorašai (I tomas, b.l. 248-257). Kadangi šiuos mokesčius privalėjo mokėti atsakovai (buto pirkėjai), ieškovės sumokėta suma laikytina nuostoliais.

Ieškovė negavo 184658,03 Lt, kuriuos pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį privalėjo gauti iki 2006-05-14 (sutarties 2.1.2. punktas), taigi ieškovė negalėjo naudotis jai priklausančiais pinigais. Kadangi buvo praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, tai ieškovei privalo būti sumokėta už termino praleidimą įstatymo nustatytos palūkanos, kurios laikytinos minimaliais nuostoliais (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.). Ieškovė prašė ieškinyje priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2006-05-14 iki 2006-11-14, todėl toks jos reikalavimas ir tenkintinas.

Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.) netenkintinas, kadangi nutraukus sutartį ir taikant restituciją, ieškovei grąžintina ne piniginė suma, bet turtas.

Ieškovės reikalavimas priteisti 15000 Lt nuostolių, kuriuos ji patyrė sudarydama 2006-07-03 preliminarią sutartį su A. K. dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo (I tomas, b.l.73-74) netenkintinas. Pirmiausia pažymėtina, kad preliminari sutartis sudaryta tarp pardavėjos A. K. ir pirkėjos R. D.. Sutartyje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad R. D., sudarydama šią sutartį, veikė kaip S. I. atstovė. Teismo posėdyje ieškovės atstovė R. D. (IV tomas, b.l.22-26) ir liudytoja A. K., žemės sklypo pardavėja (IV tomas, b.l. 34-37), davė skirtingus parodymus. Liudytoja parodė, kad ji pardavinėjo visiškai kitą žemės sklypą. Sklypo pardavėja klydo dėl plotų. Įvertinant tai, kad liudytoja pirmą kartą gyvenime sudarė tokį sandorį, nerealu, kad visiškai neatsimena sandorio sudarymo aplinkybių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad R. D. ir A. K. yra geros pažįstamos. Netgi A. K. atitekus 15000 Lt, jos toliau bendrauja. Iš VĮ Registrų centro išreikalauti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (IV tomas, b.l.47-54) patvirtina, kad žemės sklypas buvo įkeistas – įregistruota hipoteka, todėl iš tiesų darytina išvada, kad toks sandoris buvo nerealus. Svarbus faktas yra ir tai, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyrius teismui pateikė duomenis (III tomas, b.l. 157-161), kad A. K. yra pateikusi metinę pajamų mokesčių deklaraciją už 2006 metus, tačiau tarp gautų pajamų nėra 15000 Lt pagal 2006-07-03 preliminarią sutartį, sudarytą su R. D.. Taigi įvertinus visas šias aplinkybes, teismui nėra jokių abejonių, kad ieškovės prašomi priteisti 15000 Lt pagal preliminarią sutartį nėra jos patirti nuostoliai.

Ieškovei bendrai priteistina 15492,64 Lt (8900 Lt + 1976,19 Lt + 4616,45 Lt). Taigi atsižvelgiant į atsakovų kaltės laipsnį, ieškovei priteisiami nuostoliai proporcingai padalintini tarp atsakovų: iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 12394,11 Lt (80 procentų) ir iš atsakovų K. B. ir A. T. O. 3098,53 Lt (20 procentų).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Byloje pareikšti du reikalavimai: nutraukti sutartį (ieškinio suma 231000 Lt) ir priteisti nuostolius (ieškinio suma 30492,64 Lt). Dėl visiško reikalavimo nutraukti sutartį patenkinimo ieškovei priteistina 5620 Lt žyminio mokesčio: 4496 Lt iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir 1124 Lt iš atsakovų K. B. ir A. T. O. Dėl nuostolių priteisimo buvo patenkinta 50,81 procentas ieškovės reikalavimų, todėl jai priteistina 317,69 Lt žyminio mokesčio: 254,15 Lt iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir 63,54 Lt iš atsakovų K. B. ir A. T. O. Taigi iš viso iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina 4750,15 Lt, o iš atsakovų K. B. ir A. T. O. – 1187,54 Lt žyminio mokesčio. Reikalavimas dėl sutarties nutraukimo buvo patenkintas visiškai - 100 procentų, reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iš dalies – 50,81 procentas, taigi laikytina, kad bendrai buvo patenkinta ieškovės reikalavimų 75,41 procentas, atmesta – 24,59 procentai. Atsižvelgiant į šias proporcijas, paskirstytinos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d., III tomas, b.l. 27,29,30, IV tomas, b.l.8,9,10), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), taip pat ieškovės turėtos išlaidos vertimui (III tomas, b.l. 28,31). Ieškovei nepriteistinos turėtos UAB „Negrita“ turto rinkos vertės ir likvidacinės vertės nustatymui išlaidos (IV tomas, b.l. 6-7,56-79), nes turto vertinimas šios bylos nagrinėjimui jokios reikšmės neturi. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo UAB DK „PZu“ Lietuva“ pusėje, notarė Auksė Poškuvienė turėjo išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (IV tomas, b.l.80), todėl jai turėtos išlaidos priteisiamos proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai kaip ir atsakovams.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (I tomas, b.l. 275-276, 281-282).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263 – 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti buto, unikalus Nr. 1096-1001-2010:0015, esančio Antakalnio g. 46-15, Vilniuje, pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovų K. B. ir A. T. O., 2006-04-14 patvirtintą Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės Auksės Poškuvienės.

Taikyti restituciją:

- panaikinti buto, unikalus Nr. 1096-1001-2010:0015, esančio Antakalnio g. 46-15, Vilniuje, priėmimo perdavimo aktą, 2006-04-14 patvirtintą Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės Auksės Poškuvienės, ir šį butą grąžinti ieškovės S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn;

- S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigoti grąžinti 46341,97 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt vieną litą 97 ct) K. B. ir A. T. O.

Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, 12394,11 Lt (dvylika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt keturis litus 11 ct) nuostolių atlyginimui S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš K. B. ir A. T. O. 3098,53 Lt (tris tūkstančius devyniasdešimt aštuonis litus 53 ct) nuostolių atlyginimui S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, 4750,15 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt litų 15 ct) žyminio mokesčio, 3689,06 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 06 ct) atstovavimo išlaidų ir 747,46 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt septynis litus 46 ct) vertimo išlaidų S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš K. B. ir A. T. O., 1187,54 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis litus 54 ct) žyminio mokesčio, 922,26 Lt (devynis šimtus dvidešimt du litus 26 ct) atstovavimo išlaidų ir 186,87 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis litus 87 ct) vertimo išlaidų S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, 93,87 Lt (devyniasdešimt tris litus 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš K. B. ir A. T. O. 23,47 Lt (dvidešimt tris litus 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,26 Lt (trisdešimt aštuonis litus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 860,65 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt litų 65 ct) atstovavimo išlaidų K. B. ir A. T. O.

Priteisti iš S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 983,60 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 60 ct) atstovavimo išlaidų notarės Auksės Poškuvienės naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui (turto arešto akto Nr. 0107000918) ir VĮ Registrų centrui.

Sprendimas dalyvaujančių byloje asmenų per 30 dienų, atsakovų K. B. ir A. T. O. per 40 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Neringa Venckienė