- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-1083-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05197-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono apylinkės teismui
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono apylinkės teismui, dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 13,80 Lt tiesiogiai patirtų liudytojo išlaidų, 900 Lt nematerialinę žalą, paskaičiuoti ir priteisti palūkanas dėl neišmokėtos liudytojo išlaidų nuo 13,80 Lt iki kol įsiteisės teismo sprendimas. Nurodė, kad 2013 m. sausio 8 d. pagal gautą teismo šaukimą atvyko į Klaipėdos rajono apylinkės teismą duoti liudytojo parodymų. Teismo sekretorės paaiškinimu, teismui pateikė rašytinį 2013 m. sausio 8 d. prašymą dėl kelionės išlaidų apmokėjimo. BPK numatyta, kad liudytojo patirtos kelionės išlaidos yra atlygintinos, bet Klaipėdos rajono apylinkės teismas jų iki šiol neatlygino. Nežiūrint visų jo, ieškovo, pastangų, kelionės išlaidos nėra apmokamos, atsakymas neduodamas, o priežastys neatskleidžiamos. Ieškovas teigia manąs, kad tai tyčiniai veiksmai, kuriais kėsinamasi į jo sveikatą, orų gyvenimą ir tokiu būdu realizuojama nepagarba jam bei įstatymui. Dėl tokių veiksmų, ieškovo teigimu, jis patyrė didelių nepatogumų ir išgyvenimų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovas, kaip liudytojas, buvo atvykęs į 2013 m. sausio 8 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme vykusį teisiamąjį posėdį baudžiamojoje byloje, o 2013 m. sausio 8 d. pateikė prašymą dėl 13,80 Lt patirtų kelionės išlaidų atlyginimo.
Ieškovas, kaip liudytojas, buvo teikęs prašymus atlyginti kelionės išlaidas ne tik 2013 m. sausio 8 d., bet ir 2012 m. vasario 9 d., 2012 m. kovo 22 d., 2012 m. birželio 21 d. Bylas nagrinėjantis teisėjas ieškovui dar 2012 m. yra nurodęs, kad teismas apmoka patirtas kelionės išlaidas, pervedant į nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, kitokiu būdu padaryti to negali. Šią aplinkybę bylą nagrinėjantis teisėjas ieškovui nurodė ir 2013 m. rugsėjo 16 d. raštu. Nežiūrint to, kad ieškovas buvo informuotas apie tvarką, kuria išmokamos liudytojo patirtos kelionės išlaidos, jis 2013 m. sausio 8 d. prašyme dėl 13,80 Lt patirtų kelionės išlaidų atlyginimo atsiskaitomosios sąskaitos numerio nenurodė.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad jokių neteisėtų Klaipėdos rajono apylinkės teismo veiksmų nagrinėjant ieškovo, kaip liudytojo, prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo nenustatyta, ieškovui jo patirtų kelionės išlaidų neatsisakoma atlyginti, jos gali būti atlyginamos BPK nustatyta tvarka ieškovui nurodžius atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Priešingai nei teigia ieškovas, Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nurodė ieškovui priežastis dėl kurių negali išmokėti ieškovo kelionės išlaidų, tačiau pats ieškovas nebendradarbiauja su teismu ir nepateikia reikiamų duomenų. Todėl, teismo vertinimu, neteisėtų veiksmų baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas neatliko, dėl ko nekyla valstybės deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 str.). Ieškovas vis dar gali realizuoti savo teisę gauti kelionės išlaidų baudžiamojoje byloje atlyginimą BPK nustatyta tvarka.
Nenustačius neteisėtų teismo veiksmų nagrinėjant baudžiamąją bylą kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio) buvimas nėra nustatinėtinas, o ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Kadangi ieškinys buvo atmestas, valstybei iš ieškovo buvo priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
1) Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant ieškovui ir trečiajam asmeniui, taip pat pažeisdė ieškovo procesines teises susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, duoti teismui paaiškinimus bei kitas teises.
2) Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, neobjektyviai vertino aplinkybes, nes teismas turėjo vadovautis CPK 246 str. 1 d. ir atidėti bylos nagrinėjimą. Kadangi jis iki šiol yra kalinamas, todėl jo galimybės aktyviai veikti byloje buvo suvaržytos ir teismas užkirto jam galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir pasiruošti procesui. Teismas neišsprendė jo prašymų ir nesudarė galimybių jam įgyvendinti savo procesines teises.
3) Neatskleista bylos esmė. Teismui pateiktos aplinkybės neatitinka tikrovės ir todėl neatskleista bylos esmė. Kad objektyviai atskleisti bylos aplinkybes, turėjo įvykti realus parengiamasis teismo posėdis, užtikrintos jo teisės dalyvauti procese ir pasinaudoti CPK numatytomis teisėmis.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1) Kadangi šiuo atveju nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turėtų būti vertinama, ar ieškovo nedalyvavimas posėdyje lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodomi jokie konkretūs paaiškinimai, kuriuos J. S. norėjo išdėstyti teismo posėdžio metu. Taip pat prie apeliacinio skundo nėra pridedami jokie nauji įrodymai, kuriais ieškovas norėtų papildyti bylos medžiagą. Visi byloje esantys įrodymai susideda iš dokumentų, kuriuos pateikė pats J. S. ir Klaipėdos rajono apylinkės teismas. Taigi, ieškovui nepateikiant jokios naujos informacijos ar dokumentų, kurie būtų svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, argumentai dėl ieškovo teisių apribojimo yra nepagrįsti ir atmestini.
2) Jeigu ieškovas norėjo dalyvauti teismo posėdyje, tokį prašymą jis galėjo raštu iš anksto pateikti pirmosios instancijos teismui, o ne tuo pagrindu ginčyti priimtą teismo sprendimą. Procesinės teisės pažeidimai yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu byla buvo išspręsta neteisingai. Šiuo atveju tariamas pažeidimas neturėjo jokios įtakos teismo sprendimo esmei. Teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono apylinkės teismas su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodydamas, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str. 1 d.), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti. Vienas tokių atveju, kuomet procesinis teisės pažeidimas laikomas esminiu, konstatuojamas tuomet, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą nesant vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Toks įstatyme tiesiogiai nustatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiškumo principo, kaip civilinio proceso principo (dar kitaip vadinamo tiesioginio dalyvavimo principu), pažeidimo padarinys (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-492/2014).
Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) J. S. savo skundą iš esmės grindžia argumentais, kad jo procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, duoti teismui paaiškinimus, buvo suvaržyta (neužtikrinta).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014 m. gegužės 6 d. atskirajame skunde apeliantas (ieškovas) J. S. nurodė, jog nuo 2014 m. vasario 18 d. jam pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl negalėdamas tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, prašė jas užtikrinti bylą nagrinėjančio teismo (teisėjo). Nors nei šiame atskirame skunde, nei vėliau iki 2014 m. birželio 26 d. vyksiančio teismo posėdžio apeliantas (ieškovas) tiesiogiai neišreiškė prašymo užtikrinti jo asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje. Apeliantui apie vyksiantį 2014 m. birželio 26 d. parengiamąjį teismo posėdį, buvo pranešta tinkamai ir jis, teismo šaukimą gavo 2014 m. gegužės 27 d. (b.l. 64-65), t.y. beveik prieš mėnesį, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų pateikęs teismui prašymą apie jo etapavimą (pristatymą) į teismo posėdį. Be to, kaip nurodė apeliantas, nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2014 m. birželio 30 d. įskaitytinai gydėsi Laisvės atėmimo vietos ligoninėje, todėl ir dėl šios priežasties jis objektyviai negalėjo apie tai informuoti teismo, kad negalės atvykti į teismo posėdį, tačiau šiuos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Teismas pažymi, apeliantas turėjo objektyvią galimybę kreiptis į Laisvės atėmimo vietos ligoninės Vilniuje administraciją bei perduoti jiems prašymą skirtą Vilniaus m. apylinkės teismui. Iš bylos duomenų matyti, kad tokia dokumentų perdavimo tvarka apeliantui yra žinoma, nes Vilniaus m. apylinkės teismui apeliantas yra teikęs pranešimą dėl pasikeitusių aplinkybių (b.l. 48). Akcentuotina ir tai, kad pagal CPK 246 str. 1 d. neatvykimas dėl ligos nelaikomas svarbia priežastimis neatvykti į teismo posėdį, nes CPK 42 str. 5 d. įpareigoja šalį pasirūpinti tinkamu atstovavimu, veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tinkamai įteikus apeliantui šaukimą apie vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį, jo situacija nebuvo identiška CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytajam absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo atvejui. Teismas pažymi, kad pagal CPK 329 str. 1 d. pagrindas sprendimui panaikinti yra tik toks procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių pagrindų nenustatė. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo atsakovo skundžiamą teismo sprendimą naikinti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Taigi tokioje situacijoje, kai byloje nebuvo apelianto (ieškovo) dalyvavimas pripažintas būtinu, teismo sprendimas remtis vien rašytiniais apelianto (ieškovo) nurodytais paaiškinimais buvo pakankamas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismo išvardintus motyvus bei įvertinus įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovo J. S. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.