- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- I-3114-402/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00833-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie LR VRM, Policijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Astos Urbonienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretieji suinteresuotieji asmenys Policijos departamentas prie LR VRM ir Policijos generalinis komisaras dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti atsakovo 2014-05-26 individualų administracinį aktą Nr. 20-65-S-1353;
2) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2014-05-08 prašymo, reg. Nr. 20-AP-367, 1-4 punktus teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti, atsakyti ir atlikti juose reikalaujamus veiksmus;
3) atsakovą įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus: a) išsamiai ištirti ir pranešti, ar rusas S. N. L. yra rusų kolonistas; b) išsamiai ištirti ir pranešti, ar rusas V. F. yra rusų kolonistas ar rusų kolonistų palikuonis; c) išsamiai ištirti ir pranešti, ar rusai S. N. L., V. F. pagrįstai ir teisėtai darko lietuvių bei rusų kalbas ir tuo įžeidinėja pareiškėją; d) išsamiai ištirti ir pranešti, ar rusai S. N. L., V. F. pagrįstai ir teisėtai save skelbia lietuviais ir tuo įžeidinėja nuo jų dėl tautinės diskriminacijos kaip lietuvį nukentėjusį pareiškėją; išsamiai ištirti ir pranešti teisinį šių rusų veiksmų pagrindą.
Pareiškėjas patikslintame skunde (b.l. 27-31) nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Toliau tekste – Kauno AVPK) 2014-05-26 individualus administracinis aktas Nr. 20-65-S-1353 yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes juo į pareiškėjo 2014-05-08 prašymo, reg. Nr. 20-AP-367 punktus neatsakyta laiku, neatsakyta tinkamai bei teisės aktų nustatyta tvarka, tyčia neatlikti būtini ir skubūs LR Policijos veiklos įstatymo bei kitų teisės aktų reglamentuojami veiksmai. Nurodė, jog atsakovas atsakydamas į prašyme nurodytus 5, 6, punktus nesuteikė prašomos informacijos, nors pareiškėjo prašomą informaciją pateikti gali ir privalo. Lietuvos Respublikos Teisės gauti iš Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų 2000-01-11 įstatymas Nr. VIII-1524 užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punktu, šis įstatymas, išskyrus jo 7 straipsnyje nustatytą privačios informacijos teikimą, netaikomas informacijai, kurios tvarkymas yra veikla, nesusijusi su Kauno AVPK teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu. Pareiškėjas prašė informacijos, kuri susijusi su teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu Kauno AVPK. Šias funkcijas be kitų asmenų -vykdo ir S. L. bei V. F. . Nurodė, jog prašoma informacija yra susijusi su konkrečių Kauno AVPK Kauno r. PK darbuotojų ne kaip fizinių asmenų, o kaip Kauno AVPK teisės aktais pavestas funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų etnine kilme. Kadangi prašoma informacija nėra susijusi konkrečių Kauno AVPK Kauno r. PK darbuotojų, kaip fizinių asmenų rasine ar etnine kilme, o su jiems teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu, tokia prašoma informacija priskiriama prie asmens ypatingų duomenų, kurie nėra susiję su žmonių privataus gyvenimo neliečiamumu, todėl vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis tokia informacija apie asmens duomenis teiktina. Pats atsakovas teigia, jog prašoma informacija gali būti teiktina pagal Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo išimtyse numatytus kriterijus pripažįsta, jog jų nesilaikė. Šie kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 str. 2 d. 1 p. -prašoma informacija reikalinga užtikrinti valstybės saugumą ir gynybą nuo prasiskverbusio rusiško elemento Lietuvos teisėsaugoje; 17 str. 2 d. 2 p. - prašoma informacija reikalinga užtikrinti viešąją tvarką, S. L. , V. F. nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą; 17 str. 2 d. 4 p. - prašoma informacija reikalinga užtikrinti S. L. , V. F. tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą; 17 str. 2 d. 5 p. - prašoma informacija reikalinga užtikrinti pareiškėjo teisių ir laisvių apsaugą. Atsakovas prašymo 7 punkto tinkamai neišnagrinėjo ir iš esmės neatsakė. Nepranešė, kokios yra tikrosios S. N. L., V. F. pavardės bei vardai, neaišku kodėl pareiškėjui nurodė svetimvardžių internetinį puslapį ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997-06-19 nutarimo Nr. 60 "Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos" skirsnį 6. Atsakovas teigdamas, jog "Policijos komisariato pareigūnai negali pateikti pavardžių rašymo teisėtumo įvertinimą, neturi teisinio pagrindo ir žinių, todėl kilus klausimams prašome kreiptis į minėtą instituciją", pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nuostatas neperdavė prašymo dalies viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus. Atsakovas neišnagrinėjo prašymo 8 punkto. Atsakovas 8 punktą nepagrįstai pranešė, kad Kauno apskr. VPK Kauno r. PK dirbantys pareigūnai atitinka visus Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statute pareigūnams keliamus reikalavimus ir policijos komisariatas nėra gavęs jokių pagrįstų, objektyvių duomenų apie pareigūnų neteisėtus veiksmus ar asmenų diskriminavimą. Atsakovo teiginio nepagrįstumą patvirtina LITEKO sistemoje esančios administracinės, administracinio teisės pažeidimo, baudžiamosios bylos, kuriose atsakovas ir jo įdarbinti asmenys bei pareiškėjas yra šalys. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neatsakė į pareiškėjo 2014-05-08 skundo 1-4 reikalavimus, tuo trukdo pareiškėjui gintis nuo atsakovo, PD, PDGK. Prašomi dokumentai, duomenys ir veiksmai yra teisiškai labai reikšmingi, jie pareiškėjui reikalingi pareiškėjo V. J. teisių bei teisėtų interesų gynybai nuo galimai nusikalstamų Kauno m. centro policijos komisariato įdarbintų asmenų, nusikalstamų Kauno AVPK įdarbintų asmenų, ruso S. N. L. organizuotos nusikalstamos garliavinių grupuotės veikų, dengiamų Kauno apylinkės prokuratūros, Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo. Atsakovas skundžiamais veiksmais/neveikimu pažeidė Konstitucijos, Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 38-39) nurodė, kad 2014-05-08 Kauno apskr. VPK buvo gautas ir užregistruotas pareiškėjo V. J. 2014-05-08 prašymas, kurį vykdyti buvo perduota Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariatui. Išnagrinėjus pareiškėjo 2014-05-08 prašymą, 2014-05-26 jam buvo išsiųstas atsakymas raštu Nr. 20-65-S-l353 „Dėl gauto prašymo", kuriame buvo nurodyta, jog dėl 2014-05-08 prašymo 1, 2, 3, 4 punktų nagrinėjimo jo prašymas persiųstas nagrinėti į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatą. Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro policijos komisariate išnagrinėjus pareiškėjo V. J. 2014-05-08 prašymą, 2014-05-19 jam buvo išsiųstas atsakymas raštu Nr. 20-22-S-6485, kuriame buvo nurodyta: „Atsakydami į Jūsų 2014-05-08 dienos prašymą, kuriame Jūs prašote pateikti 2014-02-28 Kauno m. Centro PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko E. P. rašto Nr. 20-22-S-273 bei Valstybinės teismo psichiatrijos skyriaus 2014-01-31 specialisto išvados Nr. 93TPK-143 nuorašų, informuojame, kad šie Jūsų minimi dokumentai yra baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00783-13, kuri yra perduota Kauno apylinkės teismui, todėl prašomų Jūsų dokumentų kopijų pateikti negalime. Atsakydami Į Jūsų prašymo 3 ir 4 punktus, informuojame, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00783-13 kopijos Jūsų paties prašymu buvo pateiktos tik Jums ir daugiau nei vienam proceso dalyviui". Pareiškėjo reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų baudžiamojoje byloje šioje byloje nenagrinėtini, nes jie yra priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl jų pagrįstumas negali būti nagrinėtinas pagal administracinių teismų kompetenciją. Pareiškėjas prašo informacijos apie kitus asmenis, tokią informaciją teikti draudžia Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas. Manome, kad pareiškėjo patikslintas skundas yra nepagrįstas. Nurodė, kad atsakovo raštas Nr. 20-65-S-1353 V. J. yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjui išaiškintos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių atsakovas negali pateikti pareiškėjui jo prašomų duomenų. Pareiškėjui buvo atsakyta tinkamai ir jo reikalavimai dėl Kauno apskr. VPK 2014-05-26 rašto Nr. 20-65-S-1353 panaikinimo yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas V. J. 2014 m. gegužės 8 d. prašymu, reg. Nr. 20-AP-367 kreipėsi į Kauno AVPK viršininką, prašydamas: 1) jam pateikti tinkamai patvirtintą tinkamai registruoto 2014-02-28 Kauno m. Centro policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus viršininku įdarbinto asmens E. P. 2014-02-28 rašto Nr. 20-22-S-273 Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai nuorašą, pranešti jo teisinį pagrindą; 2) jam pateikti tinkamai patvirtintą KAVPK prieš pareiškėją naudojamą Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini)) viršininko, teismo psichiatro eksperto S. S. 2014-01-31 specialisto išvados Nr. 93TPK-143 nuorašą; 3) raštu išsamiai pateikti informaciją apie faktines aplinkybes, kuriomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Garliavos policijos nuovadoje įdarbintas rusas S. N. L. kitam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate įdarbintam rusui V. F. perdavė ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00783-13 duomenis - kada, kur, kokiu būdu S. L. V. F. juos perdavė, kokia perduotų duomenų apimtis, ar V. F. jų iš S. L. prašė ar reikalavo, ar S. L. juos pats V. F. siūlė. Raštu pateikti išsamią informaciją, kam dar kada, kur, kokiu būdu S. L. perdavė ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00783-13 duomenis, kokios apimties. Išanalizuoti, ištirti, išnagrinėti ir raštu išsamiai pranešti teisinį ruso S. N. L. ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00783-13 duomenų perdavimo rusui V. F. pagrindą; 4) išsamiai ištirti ir pranešti, ar rusas S. N. L. ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00783-13 duomenis perduodamas kitam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate įdarbintam rusui V. F. įvykdė nuskalstamas veikas, nustačius nusikalstamų veikų požymius pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju; 5) išsamiai ištirti ir pranešti/patvirtinti, ar rusas S. N. L. yra rusų kolonistas tai yra, į Lietuvą kaip Rusijos imperijos koloniją nuo 1940-06-15 vykdytos sovietinės rusų okupacijos metu vietoj išžudytų, ištremtų, iš Tėvynės išvytų lietuvių bei jų negimusių palikuonių atsikėlęs asmuo; 6) išsamiai ištirti ir pranešti, ar rusas V. F. yra rusų kolonistas ar rusų kolonistų palikuonis tai yra, į Lietuvą kaip Rusijos imperijos koloniją nuo 1940-06-15 vykdytos sovietinės rusų okupacijos metu vietoj išžudytų, ištremtų, iš Tėvynės išvytų lietuvių bei jų negimusių palikuonių atsikėlęs asmuo ar iš tokių asmenų kilęs Lietuvoje gimęs rusų kolonistų palikuonis; 7) išsamiai ištirti ir pranešti, ar rusai S. N. L., V. F. pagrįstai ir teisėtai darko lietuvių bei rusų kalbas ir tuo įžeidinėja nuo jų kaip lietuvį nukentėjusį pareiškėją - prie savo tikrųjų rusiškų pavardžių prideda lietuviškas galūnes, tokiu būdu slepia savo rusišką kilmę; išsamiai ištirti ir pranešti teisinį šių rusų veiksmų pagrindą; 8) išsamiai ištirti ir pranešti, ar rusai S. N. L., V. F. , galimai abu būdami rusų kolonistais (ar jų palikuonimis), pagrįstai ir teisėtai save skelbia lietuviais ir tuo įžeidinėja nuo jų dėl tautinės diskriminacijos kaip lietuvį nukentėjusį pareiškėją; išsamiai ištirti ir pranešti teisinį šių rusų veiksmų pagrindą (b.l. 41).
Atsakovas 2014 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 20-65-S-1353 atsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymą, reg. Nr. 20-AP-367 (b.l. 40).
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2014 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 20-65-S-1353 teisėtumo, pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo atsakyti į pareiškėjo prašymo 1-4 punktus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 str. 1 d. įtvirtinta bendroji nuostata, pagal kurią viešojo administravimo subjektai asmenų skundus ir prašymus, be kita ko, turi išnagrinėti išsamiai, pateikti tinkamai motyvuotus atsakymus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d., asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 5 p. nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją (10 p.). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 1 d., kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus pagal asmenų pateiktus skundus ir pranešimus tik veikdami savo kompetencijos ribose, t. y. neperžengdami įgaliojimų, kurie yra suteikti jiems jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. numato vieną iš administracinių paslaugų - įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Pareiškėjo kreipimasis į viešojo administravimo instituciją – Kauno AVPK prašant pateikti jam informaciją (duomenis), laikytinas prašymu Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d. prasme (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-845/2013, 2014-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-291/2014 ir kt.).
Asmens teisė gauti informaciją įtvirtinta 2000-01-11 Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (toliau - ir Įstatymas). Šio Įstatymo 1 str. 1 d. užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 str. 5 d. nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją bei panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003-11-17 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (LVAT 2012-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr.A63-1446/2012). Įstatymo 3 str. reglamentuoja, jog įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti suteikti informaciją galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose „Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse“ (toliau – ir Taisyklės).
Pareiškėjas prašymo 1-4 punktais prašė: 1) jam pateikti tinkamai patvirtintą tinkamai registruoto 2014-02-28 Kauno m. Centro policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus viršininku įdarbinto asmens E. P. 2014-02-28 rašto Nr. 20-22-S-273 Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai nuorašą, pranešti jo teisinį pagrindą; 2) jam pateikti tinkamai patvirtintą KAVPK prieš pareiškėją naudojamą Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) viršininko, teismo psichiatro eksperto S. S. 2014-01-31 specialisto išvados Nr. 93TPK-143 nuorašą; 3) raštu išsamiai pateikti informaciją apie faktines aplinkybes, kuriomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Garliavos policijos nuovadoje įdarbintas rusas S. N. L. kitam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate įdarbintam rusui V. F. perdavė ikiteismio tyrimo Nr. 20-9-00783-13 duomenis - kada, kur, kokiu būdu S. L. V. F. juos perdavė, kokia perduotų duomenų apimtis, ar V. F. jų iš S. L. prašė ar reikalavo, ar S. L. juos pats V. F. siūlė. Raštu pateikti išsamią informaciją, kam dar kada, kur, kokiu būdu S. L. perdavė ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00783-13 duomenis, kokios apimties. Išanalizuoti, ištirti, išnagrinėti ir raštu išsamiai pranešti teisinį ruso S. N. L. ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00783-13 duomenų perdavimo rusui V. F. pagrindą; 4) išsamiai ištirti ir pranešti, ar rusas S. N. L. ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00783-13 duomenis perduodamas kitam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate įdarbintam rusui V. F. įvykdė nuskalstamas veikas, nustačius nusikalstamų veikų požymius pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju.
Kaip matyti iš atsakovo 2014 m. gegužės 26 rašto Nr. 20-65-S-1353 dėl pareiškėjo 2014-05-08 prašymo 1, 2, 3, 4 punktų nagrinėjimo jo prašymas buvo persiųstas nagrinėti į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra imperatyviai pabrėžęs, kad Įstatymas reglamentuoja ir užtikrina asmens teisę gauti jį dominančią informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų (1 str.). Šiame įstatyme naudojamos sąvokos „informacija“ apibūdinimas yra pateiktas jo 2 str. 2 d., pagal kurią - tai yra žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Iš to seka, kad pagal Įstatymo nuostatas suinteresuoti asmenys gali gauti iš tam tikros institucijos tik tokią juos dominančią informaciją, kuria ši institucija disponuoja (turi disponuoti) pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus (LVAT 2014-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1959/2012). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus, o to paties straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK 2014 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 20-65-S-1195 buvo informuotas, jog 2014-05-08 prašymas dėl prašymo 1, 2, 3, 4 punktų nagrinėjimo persiųstas nagrinėti į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatą (b.l. 42). Kauno apskr. VPK Kauno m. Centro PK išnagrinėjus pareiškėjo V. J. 2014-05-08 prašymo 1-4 punktus, 2014-05-19 pareiškėjui buvo išsiųstas atsakymas raštu Nr. 20-22-S-6485. Šiame rašte atsakant į pareiškėjo prašymo 1-2 punktus nurodyta, jog 2014-02-28 Kauno m. Centro PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko E. P. rašto Nr. 20-22-S-273 nuorašo, bei Valstybinės teismo psichiatrijos skyriaus 2014-01-31 specialisto išvados Nr. 93TPK-143 nuorašo pateikti negali, nes šie dokumentai yra baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00783-13, kuri yra perduota Kauno apylinkės teismui. Atsakant į pareiškėjo prašymo 3-4 punktus, informavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00783-13 kopijos V. J. prašymu buvo pateiktos tik V. J. ir daugiau nei vienam proceso dalyviui (b.l. 43). Taigi, atsakovas, neturėdamas pareiškėjo prašomų duomenų, neturėjo realios galimybės bei pareigos jų pateikti pareiškėjui, todėl dėl pareiškėjo prašymo 1-4 punkte išdėstytų prašymų persiuntė Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatui. Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatas Teismo vertinimu, Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatas 2014-05-19 raštu Nr. 20-22-S-6485 tinkamai atsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymo 1-4 punktus.
Informacijos teikimą asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (Toliau tekste - Įstatymas). Atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga suteikti informaciją įtvirtintą Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Šioje dalyje nurodyta, jog atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsisakymo teikti informaciją pagrindų baigtinis sąrašas nurodytas Įstatymo 16 str. 2 d. 1-5 punktuose.
Kaip matyti iš skundžiamo 2014 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 20-65-S-1353 turinio, atsakovas atsisakymą pateikti pareiškėjo prašymo 5, 6 punktuose prašomus duomenis motyvavo tuo, jog prašoma informacija yra susijusi konkrečių Kauno apskr. VPK Kauno r. PK darbuotojų, kaip fizinių asmenų rasine ar etnine kilme, tokia prašoma informacija priskiriama prie asmens ypatingų duomenų, kurie yra susiję su žmonių privataus gyvenimo neliečiamumu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis tokia informacija apie asmens duomenis neteiktina.
Įstatymo 7 straipsnis nustato, kad asmuo turi teisę gauti privačią informaciją apie save. Teisė gauti privačią informaciją apie kitus asmenis šiame įstatyme nėra nustatyta. Privačios informacijos sąvoka įtvirtinta minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, numatančioje jog privati informacija tai – ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 8 d. nurodyta, jog ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Atkreiptinas dėmesys, jog privataus gyvenimo apsaugą laiduoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 22 straipsnis, inter alia, įtvirtina, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnis apibrėžia, kad „asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal <...> duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). <...> Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.“
Įvertinus aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog pareiškėjo prašoma suteikti informacija - ar rusas S. N. L. yra rusų kolonistas; ar rusas V. F. yra rusų kolonistas ar rusų kolonistų palikuonis; yra susijusi su Kauno AVPK Kauno rajono PK pareigūnų rasine ar etnine kilme, todėl tokia informacija V. J. nesuteikta teisėtai ir pagrįstai (Įstatymo 7 str., 2 str. 9 d., Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 8 d.).
Pareiškėjas prašymo 7 punktu prašė - išsamiai ištirti ir pranešti, ar rusai S. N. L., V. F. pagrįstai ir teisėtai darko lietuvių bei rusų kalbas ir tuo įžeidinėja nuo jų kaip lietuvį nukentėjusį pareiškėją - prie savo tikrųjų rusiškų pavardžių prideda lietuviškas galūnes, tokiu būdu slepia savo rusišką kilmę; išsamiai ištirti ir pranešti teisinį šių rusų veiksmų pagrindą. Atsakant į V. J. prašymo 7 punktą atsakovas informavo pareiškėją, kad Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai neturi gavę jokių duomenų nei iš fizinių ar juridinių asmenų apie tai, kad darbuotojai darkytų kalbas. Paaiškino, kad policijos komisariato pareigūnai negali pateikti pavardžių rašymo teisėtumo įvertinimą, nes neturi teisinio pagrindo ir žinių. Taip pat informavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą reglamentuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seime 1997 m birželio 19 d. nutarimas Nr.60 "Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos". Teismo vertinimu atsakovas tinkamai atsakė į pareiškėjo 2014-05-08 prašymo 8 punktą.
Prašymo 8 punkte pareiškėjas prašė: išsamiai ištirti ir pranešti, ar rusai S. N. L., V. F. , galimai abu būdami rusų kolonistais (ar jų palikuonimis), pagrįstai ir teisėtai save skelbia lietuviais ir tuo įžeidinėja nuo jų dėl tautinės diskriminacijos kaip lietuvį nukentėjusį pareiškėją; išsamiai ištirti ir pranešti teisinį šių rusų veiksmų pagrindą.
Atsakovas atsakydamas į 8 punktą pareiškėją informavo, kad Kauno apskr. VPK Kauno r. PK dirbantys pareigūnai atitinka visus Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statute (Žin., 2003. Nr. 42-1927) pareigūnams keliamus reikalavimus ir policijos komisariatas nėra gavęs jokių pagrįstų, objektyvių duomenų apie pareigūnų neteisėtus veiksmus ar asmenų diskriminavimą. Teisėjų nuomone, atsakovo pateiktas atsakymas į pareiškėjo prašymo 8 punktą yra tinkamas, pakankamas, teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo teisų ir/ar teisėtų interesų nepažeidžia.
Teismo vertinimu, atsakovas 2014 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 20-65-S-1353 tinkamai atsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymą. Atsakovas pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus pakankamai išsamiai ir argumentuotai atsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymą, pagrindė savo atsakymus teisės aktų nuostatomis. Teismo vertinimu, skundžiamas raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, o pareiškėjas savo skunde teismui nenurodo jokių kitų argumentų dėl skundžiamo atsakovo rašto neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovo 2014 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 20-65-S-1353 naikinti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Visus likusius skundo argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.