Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. S. skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūroje 2012-11-22 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 74-1-00143-14 pagal J. S. prašymą, kuriame jis nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusi žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, neteisingai nurodė sklypo linijų ilgius ir žemės sklypo ribas ir tokiu būdu suklastojo kadastrinius matavimus. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė S. B. 2014-10-08 nutarimu ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 74-1-00143-14 nutraukė, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šį prokurorės nutarimą J. S. apskundė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris 2014-10-28 nutarimu atmetė J. S. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-10-08 nutarimą.

Skundžiama Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nutartimi J. S. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2014-10-28 nutarimo, kuriuo prokuroras atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-10-08 nutarimo, buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog O. A. P. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtame laikinajame plane, kurį ruošė R. Z., pataisymus galimai padarė pats R. Z., kuris (duomenys neskelbtini) mirė bei dėl šios priežasties šios versijos patikrinti nebuvo galima. Objektyvių įrodymų, jog minėtus pataisymus galėjo padaryti kitas asmuo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Be to, teismas pažymėjo, jog klausimas dėl ribų tarp sklypų gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Skundu J. S. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2014-10-28 vyriausiojo prokuroro ir 2014-10-08 prokurorės nutarimus bei įpareigoti ikiteisminio tyrimo institucijas atlikti tyrimą. Nurodo, jog Panevėžio apygardos teismo 2014-06-16 nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą dėl valstybinės žemės sklypo dalies neteisėto užvaldymo, tačiau prokuratūra minėtos nutarties neįvykdė.

Nurodo, jog valstybinės žemės sklypas Nr. x ribojasi su privačios valdos žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Privačios valdos žemės sklypas buvo privatizuotas 2005-11-14 pagal vietovėje 2004-06-17 parengtą ir vietoje paženklintą žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini), tuo pačiu metu buvo nustatytos greta esančio valstybinės žemės sklypo Nr. x pastovios ribos, kurios 2004-12-23 buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir pagal galiojančius teisės aktus yra nekeičiamos (Molėtų r. Nacionalinės žemės tarnybos 2012-05-02 pažyma). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-12-07 (įsakymas Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-1522) pakeistos privačios valdos žemės sklypo ribos, valstybinės žemės sklypo Nr. x dalį dirbamos žemės, pakeičiant ribas, perduodant privačios valdos nuosavybėn. Tuo tarpu Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. draudžia geodezinių matavimų metu keisti žemės sklypo ribas. Kadastriniai matavimai atliekami pagal vietovėje nustatytų pirminių apmatavimų ribas. Pareiškėjas tvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos neteisėti veiksmai, atliekant privataus žemės sklypo matavimus (2011-08-11 matavimų metu valstybinės dirbamos žemės sklypo Nr. x dalis – 13,64 m. atstumu, neteisėtai perduota privačios valdos nuosavybėn), pažymėti Panevėžio apygardos teismo nutartyje, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros minėti faktai nebuvo įvertinti. Pasak pareiškėjo, tyrimas atliktas skubotai ir tai patvirtina vyriausiojo prokuroro 2014-10-28 nepagrįstas nutarimas. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai, sudarę sąlygas neteisėtam valstybinės žemės užvaldymui, nenustatyti. Panevėžio apygardos teismo nurodytus faktus ignoravo ir skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas.

Anot pareiškėjo, skundžiamoje nutartyje nurodyti liudytojų Z. Č. ir R. M. parodymai yra niekiniai. Būtent R. M. 2011-08-11 parengęs privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) geodezinį planą ((duomenys neskelbtini)), pakeitė 2004-06-07 įtvirtintus riboženklius pagal esamų pastatų padėtį, taip neleistinais atstumais pakeisdamas sklypų ribas. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2014-05-09 pažyma, kurioje pažymėta, jog pagal 2004-06-17 vietovėje parengtą ir 2011-08-11 parengtą geodezinį planą nenaudojamos privataus žemės sklypo dalis 14,09 m atstumu perduota valstybinės žemės sklypo Nr. x plotui.

Kaip nurodo pareiškėjas, pagal vietovėje 2004-06-17 parengtą planą ((duomenys neskelbtini)) privačios valdos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba nuo esamo gyvenamojo namo iki riboženklio Nr. 1 yra 36 m., o pagal 2011-08-11 parengtą sklypo planą nuo gyvenamojo namo yra 49,64 m. Nacionalinė žemės tarnyba 2011-12-17 dalį valstybinės žemės sklypo Nr. x paskyrė privačios valdos nuosavybėn – 13,64 m. Skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas neteisingai įvertino žemės sklypo linijų pataisymus – jeigu skaičiai ištaisomi, tai žemės sklypo plano sudarytojas patvirtina savo parašu ir spaudu. Šito padaryta nebuvo. Žemės sklypo plano skaičių klastojimas 2004-08-11 padarytas Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus. Prokurorės 2014-10-08 nutarime nurodomas teiginys, jog žemės sklypo linijų ilgiai pasikeitė matuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, yra niekiniai. Geodezinių matavimų metu 2011-08-11 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir atstumai tarp riboženklių neleistinais atstumais pakeistos, žemės sklypo planas suklastotas. Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriuje 2012-03-30, 2012-04-23, 2012-10-29 buvo pateikti skundai ir prašyta vietovėje patikrinti pakeistas žemės sklypo ribas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotą žemės sklypo planą. Patikrinimas nebuvo atliktas.

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 74-1-00143-14 medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2014-11-21 nutartimi pagrįstai atmetė J. S. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2014-10-28 nutarimo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-10-08 nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 74-1-00143-14, panaikinimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 214 str. 1 d. numatyta, kad BPK 212 str. 1 ir 2 p. numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tiek prokurorų nutarimuose, tiek Molėtų rajono apylinkės teismo nutartyje padarytos išvados yra pagrįstos, abejoti jomis nėra jokio pagrindo. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė nustatė, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį nutarimą prokurorė motyvavo tuo, jog O. A. P. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu 2004 m. parengtame minėto žemės sklypo laikinajame plane ((duomenys neskelbtini)) pataisyti kai kurie šio sklypo ribų linijų ilgiai, tačiau tokie pataisymai nesukėlė kitiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, todėl ši aplinkybė nelaikytina dokumentų suklastojimu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. Su minėtame nutarime išdėstytais vertinimais ir motyvais iš esmės sutiko tiek Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, tiek skundžiamą nutartį priėmęs Molėtų rajono apylinkės teismas. Vyriausiasis prokuroras be kita ko pažymėjo, jog iš tiesų Žemės ūkio ministerijos specialistai nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkai, 2011 m. atlikę kadastrinius matavimus, bei Molėtų rajono skyriaus specialistai, tikrindami sklypo kadastro duomenų bylą, padarė tam tikrų teisės aktų pažeidimų, tačiau dėl jų J. S. suprojektuoto žemės sklypo ribos nepasikeitė, nepakito ir pagrindinė šio žemės sklypo paskirtis. Buvo nustatyta, jog minėti specialistai netinkamai atliko savo pareigas, tačiau dokumentų neklastojo. Be viso to, vertinant 2004-06-17 parengtame laikinajame sklypo plane (duomenys neskelbtini) esančius taisymus buvo nustatyta, jog juos galimai padarė sklypo brėžinio autorius R. Z., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Kaip ir minėta, su šiais vertinimais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Kaip matyti, pareiškėjas savo skundą aukštesniajam teismui iš esmės grindžia 2014-06-16 priimtos Panevėžio apygardos teismo nutarties motyvais bei tvirtina, jog prokuratūra, priimdama nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, visiškai netyrė ir neįvertino minėtoje nutartyje nurodytų aplinkybių. Šie pareiškėjo teiginiai yra visiškai nepagrįsti, kadangi, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos duomenų, skunde nurodomas aplinkybes dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pasikeitimo tyrė tiek prokuratūra, atlikdama ikiteisminį tyrimą, tiek kitos valstybinės institucijos – Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Vien ta aplinkybė, jog nutraukiant ikiteisminį tyrimą yra remiamasi kompetentingų institucijų atliktų tyrimų duomenimis, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai.

Tuo tarpu iš pareiškėjo cituojamos Panevėžio apygardos teismo 2014-06-16 nutarties matyti, jog teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, kaip 2004-06-17 parengtame laikinajame žemės sklypo (projektinis Nr. x) plane galimi pataisymai tarp riboženklių įtakojo pareiškėjui suprojektuoto 0,9517 ha ploto žemės sklypo ribas. Kaip ir minėta, šios aplinkybės, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, buvo ištirtos. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių duomenų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014-06-30 rašte Nr. 3IN-N-830-786 (atsakant į pareiškėjo cituojamą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014-05-09 pažymą) nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus šio sklypo riba tarp posūkio taškų Nr. 3 ir Nr. 5 (bendra minėto žemės sklypo ir J. S. pasirinkto žemės sklypo riba) atitinkanti (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte, laikinajame plane bei šio žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) parodytas sklypo ribas. Vadinasi, atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus bendra abiejų žemės sklypų riba nebuvo pakeista, todėl nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pasislinko į J. S. suprojektuoto žemės sklypo pusę (70 b.l.).

Dėl 2004-06-17 parengto laikino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio O. A. P., plano (duomenys neskelbtini) pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo objektyvių galimybių nustatyti kas minimame laikinajame plane atliko pataisymus, juos galimai padarė pats planą ruošęs asmuo – R. Z., tačiau šis asmuo mirė dar 2006 m. ir šios versijos patikrinti nebuvo galima. Be viso to pažymėtina, jog, kaip ir nurodė skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, klausimai dėl ribų tarp sklypų gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Taigi, atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog skundžiama apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo J. S. skundas buvo atmestas pagrįstai, kadangi tęsti ikiteisminį tyrimą Nr. 74-1-00143-14 nebuvo jokio procesinio pagrindo, kaip ir naikinti ar keisti skundžiamų procesinių sprendimų skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.