Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-18 · Administracinė byla Nr. I-4095-281/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-18
Bylos Nr.
I-4095-281/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02085-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
M. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4095-281/2013Proceso Nr. 3-61-3-02085-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013-11-18Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. J. 2013-06-18 teismui padavė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-3).

Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerų, kuriose jis buvo laikomas, plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvo mažesnis nei leistinas minimalus 3,6 m², kameros nebuvo tinkamai įrengtos. Dėl to buvo suvaržytas normalus judėjimas, normalūs poreikiai. Mano, kad tyčia sudarius netinkamas laikymo sąlygas, ilgą laiką varžant pareiškėjo teises, buvo pažeisti Konstitucijos 18, 21, 29 str., Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 14 str. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11-14).

Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojus naujai Lietuvos higienos normai, minimali gyvenamojo ploto kamerose laikomiems asmenims norma nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pagal teisinį reglamentavimą leistinas kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius viršijamas, o atsakovė negali jo reguliuoti. Esant tokiai situacijai, atsiradus galimybei, stengiamasi kalinius perkelti į laisvesnes kameras, kiekvienam asmeniui skiriama lova, švari patalynė, kitas inventorius. Už kamerų tvarką ir švarą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Kamerose langai pritaikyti vėdinimui, vėdinama natūraliu būdu, tai atitinka higienos reikalavimus. Mano, kad civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų nėra ir žala nepriteistina.

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-06-06 iki 2013-01-25: 7,31 m² ploto kameroje Nr. 117 (6 asmenys), 40,40 m² ploto kameroje Nr. 400 (2-8 asmenys), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 118 (3-5 asmenys), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 106 (3 asmenys), 7,31 m² ploto kameroje Nr. 109 (2-6 asmenys), 7,45 m² ploto kameroje Nr. 115 (3 asmenys), 7,45 m² ploto kameroje Nr. 111 (6 asmenys) (atsiliepimo duomenys, b. l. 11-12, 15-21).

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K: nuo 2012-06-08 iki 2012-10-12, nuo 2012-10-15 iki 2012-10-31, nuo 2012-11-02 iki 2012-12-14, nuo 2012-12-17 iki 2013-01-03, nuo 2013-01-04 iki 2013-01-18, nuo 2013-01-21 iki 2013-01-24 (atsiliepimo duomenys, b. l. 11-12).

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą 8000 Lt už tai, kad Lukiškių TI-K neužtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančių laikymo kamerose sąlygų.

1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 6 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos norma minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

Bylos medžiaga patvirtina ir iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo kalinimo nuo 2012-06-06 iki 2013-01-25 metu nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio kameroje. Per šį laikotarpį pareiškėjas, nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, buvo laikomas: 2012-06-07, 2012-11-01, 2012-12-15 vakare, 2012-12-16; pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K nuo 2012-06-08 iki 2012-10-12, nuo 2012-10-15 iki 2012-10-31, nuo 2012-11-02 iki 2012-12-14, nuo 2012-12-17 iki 2013-01-03, nuo 2013-01-04 iki 2013-01-18, nuo 2013-01-21 iki 2013-01-24 (atsiliepimo duomenys, b. l. 11-12).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas žalą kildina taip pat iš to, kad kamerose nebuvo būtino inventoriaus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į atsakovo administraciją su prašymu, kad būtų suteiktas reikalingas inventorius, ir jam buvo atsisakyta tai padaryti. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimai, jog kalėjimo administracija neduoda priemonių tvarkai kamerose palaikyti, objektyviais įrodymais nepagrįsti.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143 – 1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad tam tikrą laikotarpį pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiškėjas šių pasekmių skunde ir teismo posėdyje neįvardijo, nepateikė jokių argumentų dėl kilusios žalos dydžio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, įvertintina tai, kad pareiškėjas didžiąją dalį laikotarpio buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, dalis kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus. Faktiškai pareiškėjas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K buvo laikomas 5 dienas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukrypimas nuo įprastinių sąlygų nebuvo ilgalaikis ir nenustatyta, jog jis peržengė protingumo ribas, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012). Atsižvelgiant į tai, nenustačius žalos, reikalavimas dėl jos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo M. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė