Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-12-09 · Civilinė byla Nr. e2-23190-359/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
e2-23190-359/2020
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00988-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
J. R., S. R., D. R.
Trečiasis asmuo
Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcija, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23190-359/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00988-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 3.2.6.1; 3.3.1.19.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 9 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. ieškinį atsakovams J. R., S. R., D. R. dėl pripažinimo teisės įteisinti savavališkai pastatytą inžinierinį įrenginį-nuotėkų valymo įrenginį, tretieji asmenys Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcija, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys ir ieškinio argumentai.

Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti teisę ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įteisinti savavališkai pastatytą inžinerinį statinį – nuotekų valymo įrenginį FEL-4 Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), be atsakovų, J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo. Taip pat, prašo iš atsakovų priteisti valstybei, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,4 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype, esantis namas, bei kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (aikštelė, kanalizacijos rezervuaras), ūkiniai pastatai (dalys) priklauso ieškovei ir atsakovams asmeninės nuosavybės teise. 2017 m. rugpjūčio 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu tarp bendraturčių naudojimosi pastatais tvarka buvo nustatyta. Tačiau nėra nustatyta tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovė savo lėšomis įsirengė autonominę nuotekų šalinimo sistemą bei bendro naudojimo sklype pastatė nuotekų surinkimo rezervuarą. Ieškovė siekdama įteisinti nuotekų sistemą kaip statybos rūšį, įteikė atsakovams prašymą duoti sutikimus savavališkai pastatyto statinio – nuotekų valymo įrenginio, rengimui, tačiau atsakovas J. R., tokį sutikimą duoti atsisakė ir su pareiškimu dėl statybos be jų sutikimo kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos SVP departamentą. Kiti du atsakovai savo pozicijos raštu neišreiškė, tačiau iš atsakovų veiksmų daro išvadą, kad jie nesutinka duoti sutikimų, nes priešingu atveju būtų pasirašę sutikimus. 2019 m. gruodžio 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos SVP departamento specialistas, surašė savavališkos statybos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad statinys – buitinių nuotekų tinklai su valymo įrenginiu, esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti A. M. savavališkai, neturint bendraturčių sutikimų, ir užfiksuoti kiti neatitikimai teisės normoms, STR reikalavimams. 2019 m. gruodžio 6 d. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir administraciniu nurodymu ieškovei pasiūlytą sumokėti baudą, kurią ieškovė apmokėjo. Ieškovei pateikus prašymą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos SVP departamentui dėl savavališko statybos įteisinimo, ieškovei pratęstas terminas iki 2020 m. rugsėjo 13 d. Tačiau galutinai ieškovei nepavykus susitarti su atsakovais ir jiems nedavus sutikimų, ieškovė neturi kito pasirinkimo kaip tik su šiuo ieškiniu kreiptis į teismą. Kadangi ieškovė ir atsakovai yra žemės sklypo ir pastatų bendraturčiai, ieškovė privalo gauti atsakovų sutikimą.

II. Atsakovų atsiliepime išdėstytos aplinkybės.

Atsakovai J. R., D. R. ir S. R. pateikė atsiliepimą į patikslinta ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovai sutinka ir neprieštarauja, jog ieškovė įteisintu ieškinyje nurodytus nuotekų valymo įrenginius, tačiau pažymi, jog ji su savo reikalavimu visiškai nepagrįstai kreipėsi į teismą, kadangi nesilaikė tinkamo ikiteisminio ginčo sprendimo procedūros. Taip pat, nurodė, jog sprendžiant šį klausimą, ieškovė be jokių argumentų, be jokio projekto ir kitų teisine prasme jos veiksmus (t. y. valymo įrenginių įteisinimą) pagrindžiančių dokumentų, pateikė atsakovams savo paruoštą „sutikimą“. Atsakovų manymu, teisine prasme, atsakovai nesutikdami pasirašyti ant ieškovės sutikimo (kuris buvo nepagrįstas) aiškiai davė suprasti, jog sutiktų su ieškovės veiksmu, jeigu ji parengtų visus reikiamus (įstatyme numatytus kaip būtinus) dokumentus šiems valymo įrenginiams įteisinti. Aktualu vertinti atsakovų atsisakymą pasirašyti ant formalaus sutikimu yra ir ta aplinkybė, jog atsakovai žinojo, kad ieškovės savavališkai įrengtas valymo įrenginys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos buvo pripažintas neteisėtu statiniu, tad visiškai normalu, jog ant sutikimo atsakovai nepasirašė, ieškovei nepateikus papildomų projektinių sprendimų dėl šių įrenginių įteisinimo. Ieškovei nesilaikius tinkamos ikiteisminio ginčo sprendimo procedūros, atsakovai mano, jog ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas.

III. Trečiųjų asmenų atsiliepimuose į patikslintą ieškinį išdėstytos aplinkybės.

Trečiasis asmuo - Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad teismo prašo civilinę bylą Nr. e2-223190-359/2020 nagrinėti savo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą, Inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atstovės prašymą bei byloje pateiktus įrodymus, šalių poziciją (atsakovai su ieškiniu sutinka), nagrinėjamo ginčo esmę (byla nėra sudėtinga) bei Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantiną, kuris riboja susibūrimus ir bendravimą su asmenimis, į tai, jog byla yra perduota nagrinėti teismo posėdyje, bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė įsirengė autonominę nuotekų šalinimo sistemą bei bendro naudojimo sklype pastatė nuotekų surinkimo rezervuarą. 2019 m. gruodžio 6 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovei surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 13 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. gruodžio 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti statinio savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 24 d. ieškovė kreipėsi į atsakovus, su prašymais įsirengti vietinius nuotekų valymo tinkus, pateikdama jiems ieškovės parengtus sutikimus. 2020 m. vasario mėnesį R. S., ieškovės užsakymu parengė inžinerinių tinklų statinio projektą. 2020 m. kovo 9 d. atsakovas J. R., pateikė atsakymą dėl sutikimo statyti ir įteisinti valymo įrenginius, siūlydamas turtą atsidalinti ir sukurti atskirus nuosavybės vienetus arba įteisinti valymo įrenginius visų bendraturčių vardu.

Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka nustatyta Statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose. Naujo statinio statyba tai – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis).

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. 878, (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-09-19) 3 priedo 1.5. punktu, statant II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtas nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus privalomas statybą leidžiantis dokumentas - leidimas statyti naują statinį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra nurodyti visi dokumentai, kuriuos reikia pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tarp kurių nurodytas ir žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

Nagrinėjamu atveju, ieškovės pastatyti nuotekų valymo įrenginiai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo pripažinti savavališka statyba ir ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė pateikė prašymą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos SVP departamentui dėl savavališko statybos įteisinimo, kartu pateikdama ir statinio projektą, kuris yra vienas iš dokumentų reikalingų savavališkos statybos įteisinimui. Tačiau ieškovė negavusi sutikimų iš atsakovų, kurie yra žemės sklypo, kuriame stovi minėti nuotekų valymo įrenginiai, bendraturčiai, kreipėsi į teismą su prašymu įteisinti savavališką statybą be bendraturčių sutikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Nagrinėjant šią bylą, visi atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame sutiko su ieškovės reikalavimu dalyje dėl statinių įteisinimo, todėl darytina išvada, jog ginčo tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas įteisinti savavališkai pastatytą inžinerinį statinį – nuotekų valymo įrenginį FEL-4 Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), be atsakovų, sutikimo tenkintinas.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti valstybei, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei šioje byloje, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. (8.2)TP-20-T-2901-10101, pagrindu buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba. 2020 m. gruodžio 8 d. byloje gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33) PT-6135, kurioje nurodė, jog valstybė teikdama antrinę teisinę pagalbą patyrė 192,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovai su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nesutiko, prašė jų nepriteisti. Nurodė, jog ieškovė su savo reikalavimu visiškai nepagrįstai kreipėsi į teismą, kadangi nesilaikė tinkamo ikiteisminio ginčo sprendimo procedūros. Ieškovė be jokių argumentų, be jokio projekto ir kitų teisine prasme jos veiksmus (t. y. valymo įrenginių įteisinimą) pagrindžiančių dokumentų, pateikė atsakovams savo paruoštą „sutikimą“. Atsakovų manymu, teisine prasme, atsakovai nesutikdami pasirašyti ant ieškovės sutikimo (kuris buvo nepagrįstas) aiškiai davė suprasti, jog sutiktų su ieškovės veiksmu, jeigu ji parengtų visus reikiamus (įstatyme numatytus kaip būtinus) dokumentus šiems valymo įrenginiams įteisinti.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nesutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovė šioje byloje visiškai nepagrįstai kreipėsi į teismą, todėl yra kalta dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad ieškovė ieškinį Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė 2020 m. rugsėjo 22 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei iki 2020 m. rugsėjo 13 d. buvo duotas terminas įteisinti savavališką statybą, tačiau be atsakovų sutikimo, ieškovė to padaryti negalėjo. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, į tai, jog atsakovai atsiliepime nurodė, jog teisine prasme, atsakovai nesutikdami pasirašyti ant ieškovės sutikimo (kuris buvo nepagrįstas) aiškiai davė suprasti, jog sutiktų su ieškovės veiksmu, jeigu ji parengtų visus reikiamus (įstatyme numatytus kaip būtinus) dokumentus šiems valymo įrenginiams įteisinti. Visgi šie argumentai vertintini kritiškai, kadangi ieškovė kartu su ieškiniu pateikė ir atsakovo J. R. pasirašytą 2020 m. kovo 9 d. atsisakymą duoti sutikimą, motyvuojant tuo, jog ieškovė valymo įrenginius siekia įteisinti viena ir nepasiūlo bendraturčiams dalyvauti projekte, tokiu būdu nori viena naudotis bendra nuosavybe. Atsakovams bylos nagrinėjimo metu sutikus su pagrindiniais ieškinio reikalavimais, nebekeliant klausimo dėl jų dalyvavimo projekte, darytina išvada, jog minėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl atsakovų veiksmų, kadangi ieškovė savo lėšomis pastačiusi valymo įrenginius, bendroje dalinėje nuosavybėje, vėliau siekdama įteisinti šią nuosavybę įstatymų numatyta tvarka, to negalėjo padaryti atsakovams nesutinkant duoti sutikimų, kas lėmė ieškovės kreipimąsi į teismą ir susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoti, kad ieškovė, pateikdama ieškinį teismui dėl leidimo įsirengti valymo įrenginius be bendraturčių sutikimo, elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai, neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų priteistinos 192,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos – iš kiekvieno atsakovo po 64,00 Eur.

Taip pat, šioje byloje mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis – po 25,00 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Patenkinus ieškovės ieškinį, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 20,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 6,96 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

pripažinti teisę ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įteisinti savavališkai pastatytą inžinerinį statinį – nuotekų valymo įrenginį FEL-4 Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), be atsakovų, J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovų J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalims, t. y. po 31,96 Eur (trisdešimt vieną eurą 96 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalims, t. y. po 64,00 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis