- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-249-327-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00210-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- S. J.
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-327-2014
Teisėjas Laimutis Vaitkus Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00210-2009-9
2014 m. kovo 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Kirpienei, nuteistojo S. J. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta, kad galutinė S. J. paskirta bausmė yra laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas – 2013-12-04.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. nuteistas už tai, kad 2009 m., tiksliau nenustatytu laiku, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,148 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,596 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose iki 2009-04-03 11.40 val., kol nuteistųjų bendrabučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) šias narkotinę ir psichotropinę medžiagas surado ir paėmė pataisos namų pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. J. skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti. Skunde nurodo, kad jam paskirta pernelyg didelė galutinė bausmė. Teismas pakankamai neatsižvelgė į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi, yra pripažinęs savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu bei padėjo atskleisti nusikaltimą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis S. J. prašo paskirti jam mažesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas S. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. J., atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nustatytą vieną S. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad pripažindamas kaltę padėjo teismui, į nuteistojo asmenybę – S. J. anksčiau teistas septynis kartus, nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, be to, per vienerius metus 12 kartų baustas administracine tvarka už ATPK 50 str. numatytą smulkų svetimo turto pagrobimą. Visa tai leidžia teigti, kad nuteistajam anksčiau paskirtos bausmės įtakos nepadarė, nuteistojo padarytas nusikaltimas yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų.
S. J. nusikaltimą padarė neišnykusio teistumo metu, kas pagal BK 27 str. 1 d. yra laikoma nusikaltimų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 259 str. 1 d. sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo yra numatytos ir kitos bausmės – bauda ir areštas. Tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas S. J. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas vadovavosi BK 259 str. 1 d. numatytos sankcijos ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatyta viena S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį S. J., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir pagrįstai skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ str., S. J. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad paskirtoji bausmė nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra pagrindo dar labiau ją švelninti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistojo S. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme ir jos nesudaro pagrindo paskirtos bausmės švelninimui.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.