Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir institucija) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio skyriaus vedėjo funkcijas, Lino Baleišio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-5016-2022 ir administracinio nusižengimo teisena A. B. nutraukta, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-5016-2022 A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimu kodekso (toliau – ANK) 268 straipsnio 5 dalį – 750 Eur bauda už tai, kad būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu už nuotekų tvarkymą, nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtintų Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 7.2 punktuose nustatytų reikalavimų, kadangi 2022 m. rugsėjo 6 d., 09.40 val., Vilniaus rajono Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai neplaninio patikrinimo metu nustatė, jog iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) priklausančių nuotekų šalinimo tinklų – vieno šulinio (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)) – persipildžiusios per šulinio viršų buitinės gamybinės nevalytos nuotekos persiskverbė į žemės gruntą.

2. 2022 m. lapkričio 10 d. institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. apskundė apylinkės teismui. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nutarimu atsakomybėn patraukto A. B. skundas buvo patenkintas: panaikintas institucijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena A. B. atžvilgiu nutraukta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. atstovas advokatas Saulius Aviža prašo netenkinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-39-834/2023, palikti nepakeistu.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad A. B. nesutinka su institucijos nurodytais argumentais. Be to, teismui pateiktame apeliaciniame skunde yra tiesiog kartojami argumentai, kurie buvo išdėstyti apylinkės teisme, ignoruojant faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu ir yra pagrįstos rašytiniais įrodymais.

5.6. Atsiliepime nesutinkama su institucijos nuomone, jog priežiūros darbus svetimame žemės galima atlikti ir be teismo, kuris sprendžia ginčą, sprendimo, kadangi už savo ginčijamos teisės įgyvendinimą nesilaikant nustatytos tvarkos yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 294 straipsnis, savavaldžiavimas). O pagal institucijos skunde nurodytus argumentus, A. B., nelaukdamas teismo sprendimo, turėjo pradėti įgyvendinti teisę, t. y, daryti nusikaltimą. Pažymėta, jog tokia pozicija institucijos yra nepriimtina teisinėje valstybėje. Atsiliepime nurodoma, kad tiek bendrovė, tiek A. B. dėjo maksimalias pastangas laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų net ir po piktybinio dalies statinių sugadinimo, tačiau nuo 2019 m., bendrovė nuotekas galėjo tik išsiurbinėti ir išvežinėti.

5.7. Nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentais, esą „nėra pateikta jokių duomenų, jog teismas būtų atsisakęs pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad sureguliuoti teisinį stabilumą iki bylos išnagrinėjimo ir esmės“, nes tokia aplinkybė yra klaidinga. Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme buvo nurodytas servituto bylos proceso numeris ir pateiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo pastarojoje byloje priimtas sprendimas. Teismas per EPP sistemą susipažino su minėta nutartimi, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje dėl servituto nustatymo. Posėdžio metu institucijos atstovė taip pat nurodė, kad ji turi prieigą prie EPP ir žino apie nurodytą bylą dėl servituto nustatymo.

5.8. Apsiliepime akcentuota, jog tiek A. B., tiek bendrovė, visada elgėsi rūpestingai, dėjo pastangas norėdami užtikrinti tinkamą inžinerinių tinklų eksploatavimą ir apsaugą, todėl nesutinkama su institucijos skunde išdėstyta pozicija, kad A. B. suvokdamas ir numatydamas padarinius, buvo abejingas galimiems padariniams ir tai patvirtina aukščiau atsiliepime nurodyti duomenys. Kaip jau minėta, A. B. įsitikinimu, 2022 m. rugsėjo 6 d. nustatytas nuotekų prasiskverbimo faktas buvo sąlygotas žemės sklypo savininkės interesais veikiančiu asmenų neteisėtų veiksmų, o ne jo neveikimo. Be to, A. B. skunde minimas teiginys, kad jis negali būti nuolat stebėti, ką kiti asmenys daro savo žemės sklype, yra teisingas.

5.9. Pažymėta, kad nuotekų prasiskverbimą lėmė ne eksploatavimo reikalavimų pažeidimas ar koks nors savaiminis procesas, už kurį numatoma ANK 268 straipsnio 5 dalyje, o tyčiniai trečiųjų asmenų veiksmai, už kurių tyčiniais veiksmais padarytus pažeidimus negali būti taikoma atsakomybė A. B. Atkreiptas dėmesys, jog A. B. nėra teisėsaugos institucija, kuri galėtų gaudyti ir bausti tokius asmenis. Taipogi, apie statinių dalies ir šulinio atkasimo faktą A. B. ir bendrovė sužinojo tik tada, kai į juos kreipėsi institucija nurodydama, kad pastebėjo nuotekų prasiskverbimą. Po ko, bendrovė operatyviais veiksmais taršą likvidavo (išsiurbė išbėgusias nuotekas ir šulinius), dėl ko institucijos kaltinimas dėl pastarojo neveikimo yra nesuprantamas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teigia, jog A. B. ANK 268 straipsnio 5 dalyje numatytą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, kadangi net ir vykstant teisminiams ginčams pastarasis turėjo vadovautis teisiniu reglamentavimu (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis).

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. neturėjo galimybės prižiūrėti V. K. žemės sklype esančio bendrovei priklausančio statinio, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. elgėsi rūpestingai, dėjo pastangas norėdamas užtikrinti tinkamą inžinerinių tinklų eksploatavimą, atitinkantį teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus norėdamas pašalinti rizikas ir išvengti žalos, galinčios kilti dėl apsunkinto statinių naudojimo, yra neteisinga, priimta tinkamai neįvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo, dėl ko Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nutarimas naikintinas ir paliktinas galioti ne teismo tvarka priimtas nutarimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

8. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, A. B. institucijos ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių nuotekų šalinimo tinklų – vieno šulinio, persipildžiusios per šulinio viršų buitinės gamybinės nevalytos nuotekos persiskverbė į žemės gruntą. Byloje nustatyta, jog A. B. bendrovės 2022 m. sausio 3 d. įsakymu buvo paskirtas atsakingu už ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklus (kanalizacijos tinklus, valymo įrenginius, rezervuarus (septikus)) bei jam pavesta prižiūrėti, rūpintis, atlikti remonto darbus, tuo tikslu pateikti ir gauti visus dokumentus bei atlikti kitus veiksmus susijusius su šia atsakomybe (t. 1., b. l. 22). Skundžiama nutartimi teismas nusprendė, jog neįrodyta A. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė, kadangi jis dėjo pastangas, siekdamas užtikrinti tinkamą inžinerinių tinklų eksploatavimą, kilusį konfliktą bandė spręsti teisėtais būdais, tačiau dėl minėto žemės sklypo savininkės interesais veikiančių asmenų neturėjo galimybės prieiti prie statinių ir jų tvarkyti.

9. Nagrinėjamai bylai aktualioje ANK 268 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė teisinė atsakomybė už paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimą. Už šį pažeidimą numatyta bauda asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, kvalifikuojant asmens nusižengimą pagal blanketinę teisės normą, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Šiuo konkrečiu atveju nusižengimas pasireiškė iš esmės Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 6, 7.2 punktų reikalavimų, pažeidimu. Minėto įsakymo 6 punkte įtvirtinta, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose, o 7.2. punkte nurodyta, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti bendruosius reikalavimus, t. y. turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą.

10. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, byloje nekilo ginčo dėl objektyviųjų administracinių nusižengimų sudėčių požymių. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. B. bendrovės įsakymu buvo pavesta atlikti remonto darbus, prižiūrėti, rūpintis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklais. Nustatyta ir tai, kad neplaninio patikrinimo metu buvo užfiksuotas pažeidimas, t. y. iš bendrovei priklausančių nuotekų šalinimo tinklų (vieno šulinio) persipildžiusios per šulinio viršų buitinės gamybinės nevalytos nuotekos persiskverbė į žemės gruntą. Tačiau nagrinėjamoje byloje, nustatant subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, prieita skirtingų išvadų dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 268 straipsnio 5 dalyje, kadangi apylinkės teismas padarė išvadą, jog nusižengimas galėjo būti padarytas tik tyčia. Institucija skunde nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė administracinį nusižengimą netiesiogine tyčia.

11. Apygardos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, dėl ko padarė išvadą, jog nėra administracinio susižengimo sudėties subjektyviosios pusės – tyčios. Pažymėtina, kad ANK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Šiuo atveju iš tiesų nėra pagrindo teigti, kad A. B. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi nėra nustatyta, jog jis suvokdamas pavojingos veikos pobūdį norėjo taip veikti. Tačiau apygardos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta institucijos pozicija, kad nagrinėjamu atveju A. B. veikė netiesiogine tyčia. ANK 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bendrovei nuosavybės teise priklausančiame sklype yra įregistruoti statiniai: nuotekų šalinimo tinklai – fekalinės kanalizacijos vamzdynai, valymo įrenginiai, kurie įrengti dviejuose žemės sklypuose, tačiau vienas žemės sklypas nepriklauso bendrovei, todėl jame taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o būtent vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos. Iš 2022 m. spalio 10 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2019 m. nuotekų valymo įrenginių eksploatacija buvo nutraukta, kadangi filtracijos laukai ir dalis šulinių sunaikinti. Dėl šios priežasties bendrovės priklausantys nuotekų šalinimo tinklai – fekalinės kanalizacijos vamzdynai, valymo įrenginiai buvo naudojami ne pagal paskirtį, t. y. naudojami ne nuotekoms nutekinti ir valyti, bet nuotekoms kaupti. Institucija įvertinusi nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-18 patvirtinto „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 6 punktu, paprašė bendrovės pateikti informaciją/dokumentus, kurie pagrįstų nuotekų tvarkymui naudojamos infrastruktūros (įrenginių) tinkamumą saugiai tvarkyti gamybines/buitines nuotekas, tačiau jokie dokumentai nebuvo pateikti. Atsižvelgusi į surinktus duomenis institucija neplaninio patikrinimo metu padarė išvadą, jog ūkio subjektas neturi jokiam teisėtam ir saugiam nuotekų tvarkymui būtinos infrastruktūros, todėl kyla reali grėsmė, kad nuotekos gali patekti į aplinką ir padaryti žalą aplinkai. Be to, dėl minėtos priežasties institucija negalėjo tinkamai atlikti nuotekų tvarkymo kontrolės. 2022 m. liepos 27 d. pagal gautą skundą institucija buvo nuvykusi atlikti minėtų šulinių apžiūrą. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuotekų šuliniai, priklausantys bendrovės tinklams, buvo iki viršaus pilni nuotekų, tačiau ant žemės paviršiaus nuotekos išbėgusios nebuvo. Apie šią susiklosčiusią situaciją nedelsiant buvo informuotas bendrovės administracijos vadovas O. L., kuris pranešė, kad bus imtasi neatidėliotinų veiksmų nuotekoms išsiurbti. Pastarasis taip pat paaiškino, kad apie atkastus keturis rezervuarus V. K. priklausančiame sklype nieko nežinojo. 2022 m. rugpjūčio 22 d. institucijai imant mėginius iš nuotekų šulinių, jie nebuvo perpildyti, tačiau jau 2022 m. rugsėjo 6 d. užfiksuota, kad vienas šulinys buvo perpildytas nuotekomis, kurios pateko į aplinką.

13. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad tarp bendrovės ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir žemės sklypo savininkės V. K. buvo kilęs konfliktas, dėl ko vyko teisminiai ginčai, kuriais buvo sprendžiami klausimai dėl servituto nustatymo V. K. sklype, taip pat dėl tyčinių neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų sugadinant bendrovės veikloje naudojamus kanalizacijos ir nuotekų valymo įrenginius (užpilant juos žemėmis ir betonu). Dėl šių tyčinių neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų buvo nagrinėta baudžiamoji byla (2023 m. gegužės 23 d. priimtas nuosprendis, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs). Atsiliepime teigiama, kad dėl šių nurodytų aplinkybių bendrovės atstovas negalėjo prieiti prie bendrovės statinių, esančių V. K. žemės sklype. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, jog siekiant nustatyti servitutą 2019 m. gegužės 14 d. buvo kreiptasi į žemės sklypo savininkę M. B. G., kuri neigė nuotekų tinklų jai priklausančiame sklype egzistavimo faktą, dėl ko 2019 m. liepos 29 d. bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu nustatyti servitutą (tai akcentuoja ir A. B. atstovas advokatas pateiktame atsiliepime). Be to, ne dėl A. B. kaltės nebuvo galima prižiūrėti bendrovei priklausančius statinius, t. y. skundžiamame nutarime apylinkės teismas vertino 2019 m. susiklosčiusią situaciją ir bendrovės atliktus veiksmus. Nurodė, kad bendrovė ir jos įgaliotas atsakingas asmuo, kuriai priklauso svetimame sklype esantys statiniai, elgėsi rūpestingai, dėjo pastangas norėdama užtikrinti tinkamą inžinerinių tinklų eksploatavimą, atitinkantį teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

14. Apygardos teismas su aukščiau pateikta apylinkės teismo išvada nesutinka bei atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktas bendrovės įsakymas patvirtina, jog A. B. tik nuo 2022 m. sausio 3 d. buvo paskirtas atsakingu asmeniu už ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklus, todėl ankščiau, o būtent 2019 metais, bendrovės atlikti veiksmai nepatvirtina to, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti tinkamą bendrovei priklausančių minėtų statinių eksploatavimą. Be abejo, aukštesnysis teismas sutinka su atsiliepime nurodyta A. B. ir jo atstovo advokato pozicija, kad bendrovė siekė teisėtais būdais išspręsti kilusį konfliktą dėl servituto nustatymo V. K. sklype. Tačiau šiame kontekste apygardos teismas pastebi, jog teisminio ginčo nagrinėjimas gali užtrukti pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl bylos nagrinėjimas nesustabdo ir nepaneigia pareigos užtikrinti bendrovei priklausančių statinių tinkamo eksploatavimo. Išnagrinėjus ginčą teisme nustatomos servituto sąlygos, naudojimo tvarka, tačiau ir iki šios tvarkos nustatymo bendrovei išlieka teisės aktais reglamentuota pareiga prižiūrėti statinius, esančius svetimame žemės sklype.

15. Nors teismui pateiktame atsiliepime ir skundžiamame nutarime teigiama, kad A. B. negalėjo prieiti prie statinių ir atlikti įsakyme numatytus atitinkamus darbus, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad ši aplinkybė yra pagrįsta. Atsiliepime minima, kad 2019 metais buvo kreiptasi į M. B. G. (ankstesnę sklypo savininkę), su kuria susitarimas nebuvo pasiektas, tačiau akcentuotina, jog užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, sklypo savininkė jau buvo V. K., kuri pirmosios instancijos teisme buvo apklausta, kaip liudytoja. Duodama parodymus ši liudytoja parodė, kad į ją nei bendrovė, nei A. B. nesikreipė dėl priėjimo prie valymo įrenginių ar nuotekų tvarkymo bei išsiurbimo. Pažymėjo, kad ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovams patekti į sklypą ji netrukdo, jie gali atvykti ir išsiurbti atliekas (duotas raštiškas sutikimas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismo įsitikinimu, nėra pagrindo nesivadovauti minėtos liudytojos pateiktais duomenimis, nes nors tarp šalių ir yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dabartinė žemės sklypo savininkė neleido prieiti bendrovei ar atsakingam asmeniui (už statinių eksploatavimą) prie jos sklype esančių, bendrovei priklausančių statinių ir atlikti nuotekų išsiurbimo darbus. Šią aplinkybę patvirtina ir 2022 m. rugsėjo 19 d. raštas, kuriame bendrovė, atsakydama į institucijos paklausimą, nurodė, kad „bendrovė susidariusias buitines nuotekas iš nuotekų tinklų šulinių išsiurbia ir perduoda tolimesniam tvarkymui“ (papildomai informavo, jog dalis bendrovės nuotekų tinklų ir nuotekų valymo įrenginių yra sugadinti). Taigi, iš bendrovės rašto matyti, jog po užfiksuoto pažeidimo nuotekos buvo tvarkomos, nors ginčas dar nebuvo išspręstas nei dėl objekto sugadinimo, nei dėl servituto nustatymo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ir anksčiau bendrovės atstovas turėjo galimybę prieiti prie bendrovei priklausančio objekto bei atlikti jam pavestas funkcijas. Be to, nustačius, jog minėto sklypo savininkė trukdo prieiti prie bendrovei nuosavybės teise priklausančių statinių, ar atlikti jų priežiūrą, turėjo būti imtasi neatidėliotinų veiksmų, o būtent, apie trukdymą pranešta policijos pareigūnams, institucijai. Byloje nėra nustatyta, jog A. B. pasinaudojo šia teise, kadangi jokių objektyvių duomenų apie trukdymą pastarajam įgyvendinti bendrovės įsakymu numatytas pareigas nepateikta. Sutiktina ir su institucijos apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, jog nei V. K. priklausantis sklypas, nei jame esantys bendrovės įrenginiai nebuvo aptverti tvora, dėl ko A. B. kiltų papildomų sunkumų patekti į nurodytą teritoriją.

16. Taip pat nors atsiliepime pabrėžiama, kad A. B. neturėjo teisės prieiti, privažiuoti prie bendrovei priklausančių inžinerinių statinių dalies ir prie šulinio, juos prižiūrėti ir remontuoti, dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su institucijos apeliaciniame skunde nurodytu teisiniu reglamentavimu, o būtent taisyklių 36.1. punktu, kuriame nurodyta, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę privažiuoti automobiliais ir (ar) kita technika prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir atlikti jos priežiūrą, raštu, telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis įspėjęs apie tai žemės sklypo (teritorijos) savininką ar naudotoją. A. B. atstovo advokato teigimu, atlikus priežiūros darbus svetimame žemės sklype be teismo, kuris sprendžia ginčą, sprendimo, būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, t. y. pagal BK 294 straipsnį. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokiu atsiliepime nurodytu argumentu, kadangi teismų praktikoje numatyta, kad pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalį požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267-2011, 2K-P-183/2012). Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad bendrovės atsakingam atstovui prieš atvykimą susisiekus su V. K. ir ją įspėjus, jog bus vykstama patikrinti statinio techninę būklę, atlikti priežiūros, remonto darbus į jai priklausantį sklypą, kuriame yra bendrovės statiniai, būtų padaryta žala.

17. Taigi, aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakingas asmuo A. B. turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros aukščiau nurodytomis taisyklėmis, kadangi net esant konfliktinei situacijai pareiga užtikrinti saugumą bei sumažinti neigiamą veiklos poveikį aplinkai neišnyksta. Pažymėtina ir tai, kad institucija buvo įspėjusi bendrovės administracijos vadovą O. L. apie susiklosčiusią situaciją, t. y. kad šuliniuose esančios nuotekos jau siekia viršų. Institucijai buvo pažadėta nedelsiant imtis veiksmų ir nuotekas išsiurbti, tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, iki 2022 m. rugsėjo 6 d. atsakingas bendrovės asmuo – A. B. nesiėmė jokių veiksmų tam, jog nuotekos iš šulinių neišbėgtų ir neužterštų aplinkos, vadovaudamasis tuo, jog vyksta teisminiai nagrinėjimai.

18. Atsiliepime pažymėta ir tai, kad dėl trečiųjų asmenų kaltės nuotekos išbėgo į žemės gruntą, t. y. šulinių dangčius atkasė ne bendrovė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į institucijos skunde nurodytą teisinį reglamentavimą, o būtent taisyklių 36.2. punktą. Šiame punkte numatyta reikalauti, kad žemės savininkas ar naudotojas, sugadinęs ar pažeidęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, atlygintų geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui padarytus nuostolius. Akcentuotina, kad šis reglamentavimas nenumato galimybės, jog atsakingas už statinį asmuo, po trečiųjų asmenų padarytų sugadinimų, nevykdytų jam paskirtų pareigų dėl aptartų objektų tinkamo eksploatavimo. Be to, pažymėtina tai, kad kaip jau paminėta, 2022 m. liepos 27 d. Bendrovės atstovui buvo pranešta apie atkastus šulinius, kuomet nuotekos dar nebuvo patekusios į gruntą, tačiau per visą tą laiką, iki kol buvo užfiksuotas nuotekų patekimas į aplinką, t. y. 2022 m. rugsėjo 6 d., jokių veiksmų Bendrovės atsakingas asmuo nesiėmė. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog bendrovės atsakingas asmuo – A. B. nebuvo pakankamai rūpestingas, jog būtų tinkamai vykdoma minėtų šulinių eksploatacija, t. y. nors ir numatė, kad dėl jo neveikimo gali būti padarytas pažeidimas (išsiliejus nuotekoms į žemės gruntą), tokių padarinių nors ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog A. B. kaltė įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma, o institucijos nutarimas priimtas tinkamai įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Įvertinus tai, kad nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą, o skiriant administracinę nuobaudą nebuvo pažeistos ANK 34 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nutarimas naikintas ir paliktinas galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-5016-2022.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.