- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-65-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01893-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- V. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, M. V. ir akcinė bendrovė „Swedbank“, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalyti ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei priteisti: 3/8 dalis buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis tvarto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis tvarto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis šiltnamio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis tvarto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 147/800 dalis kiemo statinių (stoginė, kiemo aikštelė), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 11049/53646 žemė sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad V. B., gyvendamas santuokoje su ieškove, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu įsigijo minėtą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tai yra butą, tris tvartus, šiltnamį, 49/100 kiemo statinių (stoginė ir kiemo aikštelė), 3683/6683 dalis žemės sklypo. Taip pat santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu įsigijo 2,3000 ha žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Turtas buvo įsigytas už paimtą 24 328 EUR kreditą iš banko bei už 22 300 EUR gautų lėšų pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjui minėtą turtą dalimis pagal įstatymą paveldėjo ieškovė ir palikėjo sūnus – atsakovas. 2017 m. lapkričio 7 d. įstatymo nustatyta tvarka ieškovei yra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Taip pat po tėvo (palikėjo) mirties atsakovas yra priėmęs likusį palikimą, tačiau iki šiol nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir nėra įregistravęs savo nuosavybės teisių į paveldėtą turtą. Ieškovė teigia, kad paveldėtas turtas atsakovui nereikalingas, kadangi atsakovas paveldėtu turtu nesidomi, juo nesirūpina. Ieškovė teigia, kad atsakovas iš esmės jokių pretenzijų neturi, į palikėjo turtą nepretenduoja. Iki ir po palikėjo mirties minėtame ūkyje gyveno ir šiuo metu gyvena ieškovė bei jos dukra su šeima. Palikėjui mirus, visu palikėjui priklausiusiu turtu rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi ieškovė, taip pat po palikėjo mirties ieškovė sumokėjo visą kreditą bankui, dėl to buvo išregistruota bankui įkeisto turto hipoteka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, atidalijo ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei V. B. priteisė: 3/8 dalis buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis tvarto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis tvarto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis šiltnamio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis tvarto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 147/800 dalis kiemo statinių (stoginė, kiemo aikštelė), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 11049/53464 dalis žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir priteisė iš atsakovo ieškovei 635 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nurodė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad faktiškai atidalyti turto natūra nėra jokių galimybių, nes ieškovės ir atsakovo paveldėtas butas, kiti statiniai yra skirti gyventi ir naudotis vienai šeimai. Taip pat pažymėjo, kad turto atidalijimas natūra netikslingas, kadangi po palikėjo mirties, tai yra nuo 2005 m. vasario 21 d., atsakovas nebuvo nė karto atvykęs pasidomėti paveldėtu turtu, niekada nebuvo išsakęs ketinimų naudotis paveldėtu turtu, paveldėto turto mokesčių nemoka, turtu nesirūpina, tai leidžia teigti, kad paveldėtas turtas natūra nėra tikslingas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas paveldėtu turtu nesidomi, mokesčių nemoka, su ieškove nebendradarbiauja, o ieškovė po palikėjo mirties visą turtą prižiūri viena, naudojasi ir rūpinasi ne tik savo turto dalimi, bet ir atsakovui priklausančia dalimi, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį.
2.2. Pirmosios instancijos teismas dėl kompensacijos priteisimo nurodė, kad ieškovei su palikėju įsigyjant turtą, buvo paimtas 24 328 EUR kreditas. Palikėjo įpėdiniams (ieškovei ir atsakovui), priėmusiems palikimą, perėjo pareiga atsiskaityti su palikėjo kreditoriais. Finansinius įsipareigojimus visa apimtimi po palikėjo mirties įvykdė ieškovė ir bankui grąžino 22 295,22 EUR. Nurodo, kad paveldėto turto įsigijimui bei remontui buvo panaudotos asmeninės ieškovės lėšos – 22 300 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei po palikėjo mirties priklauso 5/8 turto, o atsakovui 3/8 turto, atsakovas turėtų kompensuoti 3/8 dalis iš ieškovės asmeninių lėšų ir bendra atsakovo ieškovei mokėtina suma būtų 16 723,41 EUR, o bendra atsakovui priklausančios paveldėto turto dalies vertė yra 14 479 EUR, tai reikštų, kad, atidalijus paveldėtą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovas ieškovei turėtų sumokėti papildomai 2244,41 EUR kompensaciją, tačiau ieškovė atidalyti turto natūra neprašo ir iš atsakovo kompensacijos priteisti neprašo, todėl ji nepriteistina. Teismo vertinimu, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančios ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, konstatuotina, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir atidalyti ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės ieškinyje nurodytu būdu ir vietoj kompensacijos priteisimo tikslinga ieškovei priteisti atsakovo paveldėtą turto dalį, kurią atsakovas faktiškai vengia priimti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
3. Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4464-901/2018 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Dėl netinkamai išsiaiškintų teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių apeliantas nurodo, kad ieškovė klaidingai nurodo turto vertę, tai yra, jog už sumą, lygią paimtos paskolos ir jos parduoto tariamai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei. Pažymi, kad teismui ieškovė nepateikė šio turto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl lieka neaišku, už kokią sumą buvo įsigyti minėti statiniai.
3.2. Dėl netinkamo turto vertės nustatymo apeliantas nurodo, kad negalima sutikti su atidalyto ir ieškovei priteisto turto verte vertinant šalių turtą pagal Registrų centro išrašuose nurodytas vertes. Nurodo, kad Registrų centro įvertinimas yra standartizuotas masinis vertės nustatymas, tai nėra reali rinkos kaina. Nurodo, kad vidutinė rinkos vertė, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše, dažniausiai skiriasi nuo tikros vertės, kadangi nekilnojamojo turto kainos ne visuomet būna tokios, kokios yra nurodomos pirkimo–pardavimo sutartyje ir yra fiksuojamos Registrų centre. Apelianto teigimu, turto vertė yra 17 102,71 EUR, o ne 14 479 EUR, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Apelianto teigimu, sprendžiant tokio pobūdžio ieškinio reikalavimus, buvo ir yra būtina skirti ekspertizę ir tiksliai bei nešališkai nustatyti apeliantui priklausančio turto vertę.
3.3. Dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliantas nurodo, kad būtų tikslinga grąžinti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kuris paskirtų apelianto prašymu ekspertizę ir tiksliai išsiaiškintų realią turto vertę. Apeliantas papildomai pažymi, kad ieškovė žinojo, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini), ir turėjo galimybę su juo, tačiau apie vykstantį teisminį procesą nutylėjo galbūt siekdama nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje būtina surinkti papildomus įrodymus, todėl byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.
Atsiliepimas
4. Ieškovė V. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Dėl netinkamai išsiaiškintų teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ieškovė nurodo, kad apeliantas nepateikia duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad ginčo turtas buvo įsigytas už lėšas, gautas pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą bei gavus kreditą iš banko.
4.2. Dėl netinkamo turto vertės nustatymo ieškovė nurodo, kad atsakovas, teigdamas, kad rinkos kaina yra kelis kartus mažesnė nei reali turto kaina, nepateikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima laikyti teisinga šią apelianto prielaidą. Nurodo, kad apeliantui tenkančio turto vertė yra apskaičiuota pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodytą paveldimo turto rinkos vertę, o apeliaciniame skunde nurodoma turto vertė yra galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d. Nurodo, kad nesutampant turto rinkos vertės nustatymo momentui, nėra pagrindo teigti, kad teismas neteisingai nustatė apeliantui priklausančio turto vertę.
4.3. Dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtent apeliantas nesilaiko bendro gyvenimo taisyklių nei moralės principų, nes turėdamas turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje nepasirūpino šio turto įregistravimu. Nurodo, kad apelianto kaltinimai ieškovei, kad ji žinojo apie tai, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), ir turėjo galimybę su juo susisiekti, yra visiškai nepagrįsti, nes ieškovė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nesinaudoja kompiuteriu, ir apelianto pateikti susirašinėjimo duomenys nėra iš susirašinėjimo su ieškove, todėl neįrodo, kad ieškovė tariamai tyčia nutylėjo apie vykstantį teisminį procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas kons ta tuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
Dėl turto vertės nustatymo.
8. Apeliantas dėl įrodymų vertinimo ir turto vertės nustatymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi klaidingai nurodyta ieškovės turto verte, be to, nustatydamas turto vertę pirmosios instancijos teismas rėmėsi valstybės įmonės Registrų centro standartizuotu masiniu vertės nustatymu, tai, apelianto teigimu, neatitinka tikrosios turto vertės. Apelianto teigimu, sprendžiant tokio pobūdžio ieškinio reikalavimus, yra būtina skirti ekspertizę ir tiksliai nustatyti apeliantui priklausančio turto vertę. Atsakovė nurodo, kad apeliantas teigdamas, kad rinkos kaina yra mažesnė nei teismo nustatyta turto kaina, nepateikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima laikyti teisinga šią apelianto prielaidą.
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog apeliantui priklausančio turto dalį sudaro: 3/8 dalis buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis tvarto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis tvarto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis šiltnamio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis tvarto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 147/800 dalys kiemo statinių (stoginė, kiemo aikštelė), un. Nr. (duomenys neskelbtini), 11049/53646 dalys (Nekilnojamo turto registro duomenimis, 11049/53464 dalys) žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamo turto registro duomenimis, (duomenys neskelbtini)).
10. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl kompensacijos priteisimo konstatavo, kad bendra apeliantui priklausančios paveldėto turto dalies vertė yra 14 479 EUR. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas apeliantui priklausančią turto rinkos vertę nurodė, kad rėmėsi paveldėjimo teisės liudijime nurodytomis vertėmis ir Nekilnojamo turto registro nustatytomis vidutinėmis rinkos vertėmis.
11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).
12. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realios vertės nustatančią funkciją. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
13. Sutiktina su apelianto nurodytu argumentu, kad valstybės įmonės Registrų centras standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) ir paveldėjimo liudijime nurodyta turto vertė neatitinka tikrosios atsakovui priklausančio turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu neįmanoma atsižvelgti ir pirmosios instancijos teismo nebuvo atsižvelgta į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, kaip faktinė objekto būklė, įrengimo lygis, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas ir kiti objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti ir įvertinti neatlikus ekspertizės.
14. Apelianto teigimu, ginčijamo turto vertė yra 17 102,71 EUR, o ne 14 479 EUR, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, todėl akivaizdu, kad objektyviai nustatyti turto rinkos kainą reikalingos specialios mokslo žinios. Pažymėtina, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas siekdamas nustatyti turto vertę, tirdamas byloje esančius rašytinius įrodymus, turi objektyviai nustatyti turto rinkos kainą ir nesant byloje įrodymų vertei nustatyti, spręsti klausimą dėl turto vertės nustatymo ekspertizės.
15. Dėl įrodymų vertinimo nustatant turto vertę pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė asmeninėmis lėšomis yra atlikusi turto pagerinimo darbus už 22 300 EUR, dėl to remdamasis ir šia aplinkybe ir spręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo nutarė priteisti atsakovo paveldėtą turto dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje šiuo metu nepakanka įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius dėl ieškovės atliktų pagerinimo išlaidų, be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir netyrė aplinkybių dėl turto pagerinimo išlaidų pagrįstumo, todėl teismas spręsdamas klausimą dėl turto vertės nustatymo, turi ištirti ir aplinkybes, ar ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl turto pagerinimo išlaidų yra pagrįstos ir vertintinos nustatant turto rinkos vertę. Pažymėtina, kad teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų bylos aplinkybių, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).
16. Teismo vertinimu ištyrus ir įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas apeliantui priklausančią turto rinkos vertę neatskleidė bylos esmės, tinkamai nenustatydamas objektyvios apeliantui priklausančios turto vertės (rinkos kainos), todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti.
Dėl dokumentų įteikimo.
17. Apeliantas nurodo, kad ieškovė teismo proceso metu žinojo, jog apeliantas yra (duomenys neskelbtini), tačiau apie vykstantį teisminį procesą nutylėjo galbūt siekdama nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti. Ieškovė teigia, kad apelianto kaltinimai ieškovei, kad ji žinojo apie tai, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), ir turėjo galimybę su juo susisiekti, yra visiškai nepagrįsti, nes ieškovė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nesinaudoja kompiuteriu ir apelianto pateikti susirašinėjimo duomenys nėra iš susirašinėjimo su ieškove.
18. Nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. kovo 6 d. Ieškinyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui šiuo adresu siųsti dokumentai teismui neįteikti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018 m. balandžio 4 d. buvo gautas ieškovės prašymas įteikti apeliantui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, kuratoriaus skirti neprašė. 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi teismas, atsižvelgęs į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovui neįteikti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas vykdo individualią veiklą, pripažino, kad egzistuoja visos CPK 130 straipsnyje numatytos sąlygos, ir įteikė atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
19. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė procesinių dokumentų įteikimo atsakovui klausimą, kadangi ieškovui dokumentų nepavyko įteikti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, be to, apeliantas nėra deklaravęs išvykimo į (duomenys neskelbtini), tai apsunkino galimybę atsakovui įteikti procesinius dokumentus, be to, apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikta susirašinėjimo medžiaga neįrodo, kad susirašinėjimas vyko su ieškove, kadangi iš apelianto pateiktų įrodymų turinio negalima nustatyti, jog buvo susirašinėjama su ieškove V. B., kadangi priešingas situacijos vertinimas būtų prielaida, kai teismas prielaidomis remtis negali.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Esant aplinkybėms, nustatytoms nutarties 14–15 punktuose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą neatskleidus bylos esmės panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.
21. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.