- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- 1S-7-531/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- I. A. P.
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. N., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir pratęstas P. N. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 1995 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi P. N., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 1 d., 271 str. 1 d., 118 str. 4 d., 105 str. 7 p. (1961 m. BK redakcija) uždraustas veikas, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir jam paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – gydymas psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. Teismų nutartimis P. N. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas buvo tęsiama bei keičiama jos rūšis. Paskutinį kartą P. N. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista 2017 m. gruodžio 6 d., t. y. taikomas stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, o vėliau ir skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi.
Šalies argumentai
2. P. N. pateiktu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą. Nurodo, kad gydytojų psichiatrų komisijos išvadoje, kurioje siūloma jam taikomą gydymą pakeisti į ambulatorinį, nurodyta, kad jis jokių rimtesnių pažeidimų nepadarė, ligos paūmėjimo per gydymo laikotarpį nebuvo pastebėta. Be to, jis turi seserį, kuri apsiima juo visokeriopai pasirūpinti. Pažymi, kad jo psichinė būklė pagerėjusi, nuo 2018 m. pradžios pritaikyti vaistai jam padėjo, jaučiasi gerai. Dabar jis žino, kad serga ir jam visą gyvenimą reikės vartoti gydytojų skiriamus vaistus. Šiuo metu jo savijauta gera, visiškai supranta kokios būtų pasekmės jeigu nesilaikytų gydytojų skirto gydymo. Atkreipia dėmesį, kad niekada nevartojo alkoholio ir pažada laikytis ambulatorinio gydymo režimo taisyklių. Paaiškina, kad gyvens pas seserį I. A. P., su kuria jis yra labai artimas ir klausys jos nurodymų, nuvyks pas gydytojus, vartos jam skirtus vaistus, nedarys įstatymų pažeidimų. Nusikalstamą veiką padarė dėl ligos, kuri pasireiškė brendimo amžiuje bei dabar supranta, kad negalima klausyti pažįstamų ir draugų. Teigia, kad domisi elektronika, kai buvo sustiprinto režimo skyriuje jam leido naudotis planšetiniu kompiuteriu, galvojo kad ir bendrame skyriuje leidžiama, todėl pasiėmė iš sandėlio, o tai buvo fiksuota kaip pažeidimas. Mano, kad jo tolimesnis gydymas stacionare nebetikslingas, apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į gydytojų komisijos išvadas, nes jau antrą kartą rekomenduojama skirti ambulatorinį gydymą.
3. Teismo posėdyje gynėja nurodė, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į aplinkybę, jog P. N. atžvilgiu gali būti taikomas ambulatorinis gydymas. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3.1. Suinteresuotas asmuo - P. N. sesuo I. A. P. teismo posėdyje nurodė, kad ji gali pasirūpinti savo broliu, užtikrinti jo ambulatorinį gydymąsi. Tam pritaria ir jos šeima. Todėl palaiko skundą ir prašo jį tenkinti.
3.2. Prokurorė pasiūlė skundą atmesti, ir skundžiamą teismo nutartį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs P. N. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas P. N. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pagrįstai nepakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, ir jos taikymą pratęsė.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
7. Iš kartu su 2018 m. lapkričio 15 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pakeitimo pateiktos 2018 m. lapkričio 9 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, rekomenduodama priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį ambulatorinį gydymą, nurodė, kad stebėjimo laikotarpiu P. N. psichinė būsena buvo stabiliai pagerėjusi, psichozės, fizinės agresijos nenustatyta. Išlieka jam įprastas polinkis sąmoningai su išankstiniu paskaičiavimu nesilaikyti tam tikrų vidaus tvarkos taisyklių, įtakojamas narcisistinių, asocialios asmenybės bruožų, egocentrizmo, turimų socialinių įgūdžių, gebėjimo manipuliuoti pažeidžiamesniais ligoniais. Pokalbio metu šypsosi, juokauja, neigia viską, ką bloga padaręs, verčia kaltę kitiems. Tuo pat metu aktyviai stebi pašnekovų reakcijas, bando jas nuspėti, prisitaikyti. Kontaktas formalus, bet mandagus. Kliedesių, suvokimo sutrikimų nėra. Nuotaikos fonas lygus, emocijos šaltos, mimika nenatūrali. Vertinant P. N. būseną, didesnio pagerėjimo tikėtis negalima.
7.1. Taip pat iš Išvados matyti, kad stebimuoju laikotarpiu P. N. elgesys skyriuje formaliai teisingas – be atviros agresijos, konfliktų. Kritika ligos atžvilgiu formali. Palaiko ryšius su seserimi, kuri ketina juo ateityje rūpintis.
7.2. Pažymėtina, kad apie gerą savo savijautą patvirtina ir pats P. N., teigdamas, kad jo psichinė būklė pagerėjusi, nuo 2018 m. pradžios taikyti vaistai padėjo, jis jaučiasi gerai.
7.3. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog P. N. taikytina priverčiamojo medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis gali būti pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pažymėtina, kad per jo stebėjimo ligoninėje laikotarpį, stebėjimo sąlygos buvo ne kartą keičiamos iš bendro į sustiprinto stebėjimo sąlygas (15–36 b. l.), ir nors VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė nurodė, kad P. N. būklė stabili jau metus laiko, šis laikotarpis, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu yra per trumpas, jog būtų galima daryti išvadą, kad P. N. gali būti taikomas ambulatorinis stebėjimas. Iš teismui pateikto smurto rizikos įvertinimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. N. smurto rizika šiuo metu yra vidutinė, gali didėti, esant ambulatorinio režimo nesilaikymui. Be to, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, P. N. kritika tiek savo ligos, tiek padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu tėra formali. Iš pateiktos Išvados matyti, kad jis linkęs versti kaltę kitiems, neigti viską, ką blogo yra padaręs. Šią aplinkybę patvirtina ir P. N. pateikto skundo argumentai, susiję su jo padaryta nusikalstama veika, t. y. jog dabar jis suprato, kad negalima klausyti pažįstamų ir draugų, bei su neleistinų daiktų turėjimu, t. y., kad ankščiau leidus naudotis planšetiniu kompiuteriu, jis manė, jog nepaisant jo perkėlimo gydytis į kitą skyrių, tai gali daryti ir toliau, nors bylos duomenimis, ligoninės vidaus tvarkos taisyklės jam buvo žinomos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu dar negalima daryti išvados, kad P. N. socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs ir kad tolesnis priverstinio gydymo tęstinumas P. N. galėtų būti užtikrintas priverstinio ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, bei atsisakė pakeisti P. N. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę ir jos terminą pratęsė.
8. Esant šioms aplinkybės Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,
nutaria:
P. N., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.