Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-4902-335/2023 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00520-2023-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2023 m. gruodžio 11 d.

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. V. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama nutraukti jos ir atsakovo R. Š. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę „V.“, o atsakovui – „Š.“; priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2021-07-20 iki ieškovės gyvos galvos, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad santuokos sudarymo metu atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, o iš jos grįžęs (bausmės atlikimo terminas baigėsi (duomenys neskelbtini)) apsigyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Jis iš karto užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, kad gautų išmokas, tačiau pats darbo ieškojo vangiai, 2 mėn. po pusdienį dirbo (duomenys neskelbtini). Ir nors visas dienas būdavoo laisvas, namuose prie ūkio darbų prisidėjo minimaliai. 2020 m. rugpjūtį kartu su broliu išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau po nepilnų 2 mėn. buvo atleistas dėl girtavimo ir grįžo. Grįžęs darbo neieškojo, pradėjo vis dažniau piktnaudžiauti alkoholiu, o blaivinimosi laikotarpiai darėsi vis ilgesni. Faktiškai susiklostė situacija, kad sutuoktinis tapo ieškovės išlaikytiniu. Atsakovas ne tik neieškojo jokio darbo, tačiau pradėjo lošti iš pinigų, o ieškovė, kadangi šis jai grasindavo, turėjo dengti jo prasilošimo skolas. Atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu tapo sunkiai valdomas, jis du kartus buvo gydytas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje. Po metų neapsikentusi išvarė jį iš namų ir nuo 2021-07-20 šalys gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Jų santuoka faktiškai yra iširusi ir nebegali būti išsaugota. Teigė, kad ji dėl atsakovo kaltės, pasireiškusios piktnaudžiavimu alkoholiu, psichologiniu smurtu, visišku nesirūpinimu ir neprisidėjimu prie šeimos finansų. Nurodė, kad ji yra ribotai darbingas asmuo, dalį pajamų išleidžia savo nepilnametės dukters išlaikymui, pragyvenimui liekančios sumos nepakanka net būtinoms sveikatos paslaugoms, todėl nuo šalių gyvenimo atskirai pradžios iki gyvos galvos atsakovas turėtų jai teikti išlaikymą. Pažymėjo, kad ji asmeninių skolinių įsipareigojimų neturi, bendrų kreditorių nėra, o apie atsakovo asmeninius kreditorius jai nėra žinoma.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Tiek procesiniai dokumentai, tiek šaukimas jam įteikti asmeniškai.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad su atsakovu susipažino telefonu, kai jis atlikinėjo bausmę. Atsakovas, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, vangiai ieškojo darbo, labai mažai prisidėjo prie bendro gyvenimo, nesirūpino šeimos reikalais, tarpusavio bendravime buvo daug melo, jame išryškėjo didelė problema dėl alkoholio vartojimo. Atsakovas yra grąsinęs, kad jei ji ką nors susiras (kitą partnerį), ją nužudys. Bendrų vaikų neturi, atsakovas turi vieną dukrą (apie (duomenys neskelbtini) amžiaus) iš pirmos santuokos, o ji pati iš ankstesnių santykių turi tris vaikus, iš kurių viena dukra nepilnametė ((duomenys neskelbtini) m.). Išlaikymo prašanti kaip kompensacijos, nes turi neįgalumą, būdama vieniša būtų gavusi priedą prie neįgalumo pensijos. Kadangi atsakovas buvo pas ją priregistruotas, tad ir mokesčių dalį turėjęs mokėti, bet prie to neprisidėjo. Be to, jis prasilošdavo ir ji yra padengusi jo 100 Eur skolą. Taip pat rėmė jį finansiškai, kai jis dar atlikinėjo bausmę: važiuodama lankyti veždavo jam maisto, per mėnesį siųsdavo jo reikmėms apie 60 Eur. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, dėl sveikatos ieškosi lengvesnio darbo. Neįgalumą turi apie (duomenys neskelbtini), jis nustatytas iki pensijos. Gauna 239 Eur neįgalumo pensiją, jei būtų vieniša, gautų 35 Eur daugiau. Apie ieškinį kalbėjo su atsakovu, jis sakė skirtis nenorintis, prašė priimti jį atgal į savo namus.

Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas, kaip sutuoktinis, nebuvo lojalus, nerėmė šeimos materialiai, gyveno savo malonumui ir buvo išlaikomas ieškovės, todėl santuoka iširo dėl jo kaltės. Ieškovė nepilnametės dukters išlaikymui skiria apie 450-500 Eur kas mėnesį. Atsakovas ieškovei minėjo, kad uždirba apie 1 200 Eur. Kitų išlaikytinių jis neturi, yra sveikas ir darbingas asmuo, todėl privalėtų finansiškai paremti ieškovę kaip buvusią sutuoktinę.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės teiktais paaiškinimais, kad būtent dėl atsakovo girtavmo, ydingo gyvenimo būdo, kurio nepakeitė po laisvės atėmimo bausmės atlikimo apsigyvenęs pas ieškovę (duomenys neskelbtini), psichologinio smurtavimo jos atžvilgiu ir visiško nesirūpinimo šeimos gerove šalių bendras gyvenimas faktinėje santuokoje truko vos vienerius metus (iki (duomenys neskelbtini)) ir jau apie 2,5 metų sutuoktiniai gyvena atskirai, santuokinių ryšių išsaugoti nesiekia. Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovas sudaręs santuoką su ieškove įkalinimo įstaigoje, neturėjo rimtų ketinimų puoselėti šeimos vertybes, bet siekė savanaudiškų tikslų – naudotis svetimu būstu, ieškovės materialiniu gerbūviu, pinigais ir pan. Akivaizdu, kad dėl jo kaltės, piktnaudžiavimo alkoholiu šalys nevedė bendro šeimos ūkio, santuokinis gyvenimas kartu tapo negalimas ir jis ieškovės apsisprendimu privalėjo visam laikui išvykti iš jos namų. Taigi iš esmės jis net nebuvo prisiėmęs sutuoktinio pareigų, kurios įtvirtintos Civilinio kodekso (toliau-CK) 3.26-3.28 ir kituose straipsniuose. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis liko nenuginčyti, nes atsakovas nepateikė kitokių įrodymų dėl santuokos iširimo priežasčių (CK 3.61 straipsnis), todėl pripažintina, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo ir ji nutrauktina CK 3.60 straipsnio 1 dalies pagrindu, paliekant šalims turimas pavardes.

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė nurodė CK 3.72 straipsnio 2 dalį, kurioje preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, atsižvelgia į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi – ieškovės nepilnametės dukters tėvas yra kitas asmuo. Kaip pati paaiškino, laisvės atėmimo vietoje kalėjusiam atsakovui pati siųsdavo pinigines perlaidas iki 60 Eur sumomis per mėnesį, vėliau dengė jo skolas. Taigi susituokdama aiškiai žinojo jo socialinę ir turtinę padėtį, tai, kad jis ne kartą teistas, o ir santuokoje su juo, minėta, realiai kaip šeima gyveno trumpai. Dėl to šiame kontekste nelogiškas jos argumentas apie tai, kad skirdama savo dukters išlaikymui apie 450-500 Eur per mėnesį, kai pačios pragyvenimui lieka apie 400-450 Eur, iš darbo įmonėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išėjo savo noru, gauna apie 240 Eur dydžio netekto darbingimo pensiją, be to jai iki 2024-07-01 paskirta nedarbo socialinė išmoka ir atsakovas dėl jos turimo neįgalumo privalėtų jai teikti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį iki gyvos galvos. Be kita ko ji pati tokį reiškiamą reikalavimą traktavo labiau kaip norą iš jo prisiteisti kompensaciją už nesėkmingą santuoką, nepateisintus lūkesčius, neatlygintinį jo naudojimąsi jos gyvenamuoju būstu, kitais resursais.

Pažymėtina, kad jos sunkios finansinės padėties neįrodo ir aplinkybė, jog ją byloje atstovavo privati advokatė, ieškovė nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, kas leidžia spręsti, jog ji disponuoja didesnėmis pajamomis, nei nurodoma ieškinyje. Byloje taip pat nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie atsakovės turimas būtinąsias išlaidas. Dėl to teismas daro išvadą, jog būdama iš dalies darbinga ji turi galimybę dirbti ir gauti pajamas (pati nurodė ieškanti darbo). Atsakovė neįrodė, kad racionaliai naudojant turimas pajamas, nėra užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Taip pat ji nepateikė duomenų, kad jos sveikatos būklė blogėja, dėl ko ateityje darbingumo lygis galėtų dar sumažėti. Dėl viso to nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo dėl išlaikymo priteisimo jai iš buvusio sutuoktinio, tad šis nepagrįstas reikalavimas negali būti tenkinamas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 110 Eur žyminio mokesčio ir 850 Eur advokatės Ingos Maskoliūnaitės pagalbai apmokėti – iš viso 960 Eur. Atsižvelgiant į byloje tenkinto ir atmesto ieškinio reikalavimų dalis, ieškovei iš atsakovo priteistina 50 % bylinėjimosi išlaidų– 480 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,96 Eur ir jos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Todėl vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Civilinio proceso kodekso 185, 259, 270, 384-385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), (įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl R. Š. kaltės.

R. V. palikti V. pavardę, R. Š. – Š.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. Š. keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų R. V. ir 17,96 Eur procesinių dokumentų išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.