- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- N1-163-348/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00431-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius, Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- E. G.
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės ir teisėjų: Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas pagrindinis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 1 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2d. 3p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. G. 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 23.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo tėvu M. G. metu , vieną kartą spyrė M. G. į kaklo sritį, tuo padarė jam kaklo sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kakle, skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimu su gleivinės pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į kvėpavimo takus, aspiracija krauju, dėl ko M. G. 2011-08-25 d., 02.20 val., (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, tai yra dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo tėvui M. G..
Tokiais veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 132 str. 1d.
Kaltinamasis E. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tėtis su mama susituokę nebuvo, tačiau kartu gyveno apie 23 metus. Tėtis dažnai gerdavo, o išgėręs būdavo agresyvus, tiek mamos, tiek visų jų vaikų atžvilgiu, nes jie būdavo mamos pusėje. 2011-08-24 jis buvo pas draugą. Apie 23 val. jam sesuo R. parašė SMS, pasiteiraudama kada grįš. Jis parašė, kad tuoj. Neužilgo sesuo vėl parašė, kad tėvas triukšmauja. Jis tuo metu jau ėjo į namus. Buvo blaivus. Parėjęs į namus nuėjo tiesiai pas sesę R. į kambarį. Ją rado verkiančią. Jos klausė, ko ji verkia. Ji pasakė, kad tėvas buvo ją paėmęs už kaklo ir prirėmęs prie sienos. Kitame kambaryje tėvas šūkaliojo. Tada jis nuėjo pasiteirauti, kodėl jis mušė R. ir puolė mamą mušti. Mama taip pat buvo kartu. Aiškinantis su tėvu santykius dėl jo smurto, M. G. atsistojęs nuo fotelio puolė jį mušti rankomis iš priekio, bet nepataikė, o jis atsitraukdamas nugara vieną kartą iš priekio įspyrė į kaklą. M. G.. Avėjo taip vadinamus „kroksus“. Po spyrio tėvas užsiėmė už kaklo ir atsisėdo ant fotelio. Mama klausė jo, kas yra, ar greitosios reikia, ar vežti į ligoninę. Tėvas sakė, kad nereikia. Tada mama paskambino seseriai R.i, kad atvažiuotų. Jis visą laiką buvo tame pačiame kambaryje, kur ir tėvas. Matėsi, kad jis blogai jaučiasi, bet ne tiek, kad atrodyti, kad gali mirti, nes dar vis ir būdamas sužalotas ant jų rėkė. Viskas įvyko apie gal 23.20 val. Tada jie dar kartą paklausę, ar jam nereikia pagalbos, jis pasakė, kad ne ir jie nuvažiavo į K. m., nusipirkti valgyti, o M. G. liko namuose. Kai grįžo po pusvalandžio, M. G. sėdėjo ant suoliuko sustojime autobusų, prie namų. Tada sužinojo, kad tėvas laukia greitosios, kurią iškvietė kaimynas D. V.. Jie liko namuose, greitoji išvežė tėvą į K. ligoninę, o mama su sese R. važiavo iš paskui. Kai jos grįžo, mama pasakė, kad tėtį paguldė į ligoninę. Tada jie nuėjo miegoti. Policija atvažiavo gal apie 04 val. nakties ir jį išsivežė. Tada sužinojo, kad tėtis ligoninėje mirė nuo patirtų sužalojimų. Savo kaltės neneigia, aiškina, kad tėvo nužudyti nenorėjo, nesitikėjo, kad nuo vieno smūgio gali atsirasti tokios sunkios pasekmės. Dėl padaryto labai gailisi.
Kaltinamasis parodė, kad jis sudavė tėvui smūgį, nes jis smaugė seserį R., prieš mamą šoko muštis ir prieš jį šoko muštis. Jis gynė mamą, seserį ir save. Jeigu jis būtų nesudavęs smūgio, nuo tėvo būtų pats gavęs. Tėvas jo atžvilgiu anksčiau vartojo smurtą. Kai gerdavo beveik kasdien, tai mamą ir seserį mušdavo. Jį buvo taip pat sumušęs, pas medikus nesikreipė, policijai pareiškimo nerašė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusioji N. Č. parodė, kad M. G. yra jos brolis. Tėvai mirę. Brolis gyveno su J. S., tačiau susituokę nebuvo. Jie gyveno kartu apie 23 metus, jie turi bendrus penkis vaikus. Jie gyveno labai skurdžiai, tik iš vaikų pašalpų, abu nedirbo. Brolis M., piktnaudžiaudavo alkoholiu. E. jai atrodė gero, ramaus būdo, paslaugus, neatsisakydavo ir nudirbti buitinių darbų, padėdavo ir kaimynams ūkyje. 2011-08-25 apie 05 val., pas ją į namus atvažiavo vyriausia M. dukra R. ir pasakė, kad M. mirė ligoninėje. R. pasiteiravo, kaip tai atsitiko, o ji pasakė, kad konflikto metu E. jam įspyrė į kaklą. Laidotuvių išlaidomis rūpinosi ji su broliais ir nužudytojo šeima, tačiau civilinio ieškinio byloje nereiškia. Nukentėjusioji parodė, kad jai buvo žinoma, kad M. smurtauja šeimoje. Jis niekus nedirbo ilgą laiką, gyveno iš vaikų pašalpų.
Liudytoja J. S. parodė, kad 2011-08-24 viskas prasidėjo nuo pavydo scenų. Ji su M. G. buvo namuose. M. buvo girtas. Ji buvo blaivi. Vaikų namuose nebuvo. Konflikto metu ji susirinko dokumentus, nes M. pradėjo ją stumdyti, šonus daužyti ir ji išėjo į kiemą laukti vaikų. Vyras liko namuose. Apie 22.30 val. grįžo duktė R. , kuri nuėjo į namus. Įvyko ginčas, R. klausė tėvo, “kodėl vaikai mamą?”. Vyras atsakė “tu man neaiškink piemenka, tuoj gausi į kailį” ir paėmė jai už gerklės. Barnis vyko apie 15 min., vyras dukrą vadino necenzūriniais žodžiais. Tada paėmė dukrą su ranka už gerklės ir stūmė. Dukra pradėjo verkti, atsigulė ant lovos ir parašė žinutes broliui E. G., kad šis pareitų į namus, nes tėvas triukšmauja. Tuo metu M. rėkavo, šoko ant jų, stumdėsi, jos gynėsi nuo jo. E. parėjo apie 23 val. ir pasakė tėvui, ar jis baigs mušti ją ir R. bei liepė ramintis. Kambaryje buvo ji su E. ir tėvas, o R. buvo kitame kambaryje. Tėvas E. liepė neaiškinti, pavadino snargliu. Jis tada puolė E. kumščiais. M. G. užsimojo dviem rankom suduoti E.. E. atsitraukdamas spyrė E. į kaklą. M. G. pasakė, kad jam skauda ir jau nepuolė E.. E. sudavė tik vieną kartą. Prieš E. suduodant tėvui vieną smūgį, pastarasis ją kumščiais mušė į šonus, tampė už plaukų. Konfliktas tarp E. su M. įvyko po to, kai M. sudavė jai smūgius ir E. pasakė, “ką tėvai darai, nemuši mamos”. E. sudavė smūgį tėvui koja gindamas save, nes M. ėjo link jo, norėdamas kumščiais suduoti. E. buvo blaivus. Po įvykio ji paskambino dukrai R. ir paprašė, kad atvažiuotų. R. atvažiavo už kelių minučių. Ji pasakė, kad tėvą reikia vežti į ligoninę. M. G. šaukė, kad jo nereikia vežti į ligoninę. R. tada pasiūlė važiuoti į K.s apsipirkti. Grįžę už pusvalandžio, M. rado sėdintį sustojime. Tada atėjo kaimynas ir pasakė, kad iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavo greitoji ir M. išvežė į ligoninę Apie 02.40 val. paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad M. mirė.
Liudytoja parodė, kad M. G. dažnai jos ir vaikų, tame tarpe ir E. atžvilgiu vartodavo smurtą. Jiems tekdavo nakvoti lauke. M. G. taip elgdavosi dėl girtumo. M. dažnai vartodavo alkoholį, niekur nedirbo, gyveno iš vaikų pašalpų. Mano, kad jeigu E. būtų nesudavęs smūgio M., tai šis būtų mušęs E..
Savo parodymus liudytoja J. S. 2011-10-04 patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 1 b.l. 62-65).
Liudytoja R. G. parodė, kad jos tėtis M. G. gerdavo gan dažnai. Girtas jis būdavo agresyvus tiek mamos atžvilgiu, tiek prieš juos, mušdavo mamą ir vaikus. 2011-08-24 apie 22.30 val. ji grįžo į namus. Namuose buvo tik mama su tėčiu M.. Tėtis jau buvo girtas ir agresyviai nusiteikęs mamos atžvilgiu, nes mama jau sėdėjo kieme išėjusi į lauką, o jis buvo namo viduje. Mama jai pasakė, kad tėtis girtas ir vėl kabinėjasi prie jos. Tada ji nuėjo į kambarį ir dėl to apšaukė tėtį, kad jis taip elgiasi. Jis pradėjo kolioti mamą, po to ją. Viskas vyko virtuvėje. Po to tėvas nuėjo į kambarį, kuriame yra televizorius. Ten tėvas puolė mušti mamą, tačiau mama jį pastūmė nuo savęs. Tada ji puolė ginti mamą. Tėtis jai sugriebė už kaklo ir ją pastūmė. Tuomet ji nuėjo į savo kambarį, o mama liko su tėčiu tame kambaryje, kur televizorius ir barėsi dėl jo, kad jis mušasi. Tada ji verkdama iš savo telefono parašė SMS savo broliui E.i. Jam pirmiausiai parašė paklausdama jo kada grįš. Jis parašė, kad tuojau grįžtantis. Sekanti žinutė buvo tokia, kad klausė jo kada rimčiau grįš. Jis vėl parašė, kad tuoj. Tada jam parašė, kad tėvas „šustravoja“. Jis jai nieko neatrašė. Tada broliui ji parašė dar vieną SMS, tekstu, kad grįžtų jis namo, nes labai to prašo. Tuo metu jis kaip tik jau parbėgo į namus. Brolis E. jos pasiteiravo, ko ji verkia. Ji jam nieko neatsakė. Tada jis nuėjo į tą kambarį, kur buvo tėvas su mama. Girdėjo tik kaip E. barėsi su tėčiu. Girdėjo tik kaip E. klausė tėvo, kodėl jis kelia ranką prieš ją ir mamą. Ji girdėjo kaip tėvas jam atsakė, kad neva ne jo reikalas ir brolį pavadino „snargliu“. Buvo galima iš garsų suprasti, kad tėvas puolė link E.. Ji pati į tą kambarį konflikto metu nuėjusi nebuvo. Ten su jais buvo tik mama. Ji daugiau nežino kas ten vyko, nes verkė pasikukčiodama ir be perstojo, buvo išsigandusi. Visas konfliktas baigėsi apie 23.20 val. Iš mamos sužinojo, kad brolis E. gindamasis įspyrė vieną kartą tėčiui į kaklą, nes jis jį puolė mušti. Ją, mamą, E. sesuo R. išsivežė, bet dar prieš tai ji tėčio teiravosi ar nereikia jo nuvežti į ligoninę.. Jie nuvažiavo iki K. nusipirkti valgyti ir grįžo atgal. Buvo jau po 24 val. Tėtį rado sėdintį netoli namų, ant suolelio autobusų sustojime. Jis laukė greitosios, nes ją jau buvo iškvietęs kaimynas D. V.. Tėtį greitoji vežė, o mama su sese R. išvažiavo iš paskui. Ryte apie 04-05 val. sužinojo iš mamos, kad E. išsivežė policija, o tėtis ligoninėje mirė.
Liudytoja K. B.-Ž. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK K. r. PK KPS tyrėja. Ji budėjo operatyvinėje grupėje nuo 2011-08-24 08.00 val. iki 2011-08-25 08.00 val. 2011-08-24 d. apie 00. 47 val., budėtojų dalyje buvo gautas telefoninis pranešimas iš VšĮ K. ligoninės priėmimo skyriaus apie tai, kad pristatytas dėl kaklo traumos M. G.. Nuvykus į K. ligoninės priėmimo skyrių, tikslu išsiaiškinti prie kokių aplinkybių buvo sužalotas M. G., jis buvo dar tuo metu priėmimo skyriuje: palatoje. M. G. jautėsi labai prastai, sunkiai kalbėjo, duso, tačiau buvo sąmoningas. Kai jo paklausė, kas jį sužalojo, M. G. pasakė, kad jį sužalojo sūnus E. G., įspirdamas vieną kartą į kaklo sritį. Daugiau ji jo neklausinėjo nieko, kadangi medikai patarė jo nejaudinti. 2011-08-25 apie 03.00 val., buvo gautas telefoninis pranešimas iš K. ligoninės, kad reanimacijos skyriuje M. G. mirė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl M. G. nužudymo.
Liudytoja G. V. parodė, kad ji dirba K. socialinių paslaugų centre, socialine darbuotoja. Jai priklauso darbas su socialinės rizikos šeimomis P. seniūnijoje. J. S. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Kaip socialinė darbuotoja, su šia šeima dirba nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio. . Bendraujant su J. šeima, pastebėjo, kad ji nors ir išgeria, tačiau yra labai rūpestinga, kadangi vaikai visada pavalgę, švarūs, tvarkingai aprengti, o E. ypatingai visuomet pasitempęs. Jai J. niekada nėra apsilankymo metu skundusis apie tai, kad M. G. smurtautų prieš ją, ar vaikus, tačiau iš aplinkinių ji yra girdėjusi, kad yra buvę smurto protrūkių prieš savo šeimos narius. Kalbant apie J. vaikus, o konkrečiai E., kiek jai teko asmeniškai su juo bendrauti, pasirodė, kad yra uždaro būdo, mandagus, tvarkingas, mėgstantis sportą, dažnai rasdavo aikštelėje prie namų, žaidžiantį krepšinį, niekada nėra girdėjusi, kad jis kaime valkatautų, vagiliautų. Kiek yra girdėjusi, kad E. ir kiti J. vaikai darbštūs, neatsisako kaimo gyventojams patalkininkauti. Kadangi prie J. namų nėra tinkamos vietos daržovių auginimui, tai ji jas augindavo M. G. tėvų sodybos žemėje, ten dirbdavo visi šeimos nariai, ne tik prie daržo, bet ir tvarkydavo sodą, aplinką ir pan. Jai žinoma, kad M. niekur nedirbo, dažnai gerdavo.
Liudytoja A. O. A. parodė, kad nukentėjęs pastoviai girtavo, niekur nedirbo, naudojo smurtą prieš sugyventinę, reikalavo iš jos pinigų, priekabiaudavo prie aplinkinių.
Iš 2010-08-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti name adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta, niekas nepaimta. (t. 1, b.l. 5-10).
Iš įtariamojo E. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir nurodė atvykus į savo namus adresu (duomenys neskelbtini) eiti į vidų ir viduje parodė kambarį, kuriame įvyko konfliktas tarp jo ir tėvo. Po to jis parodė tame pačiame kambaryje fotelį, ant kurio konflikto metu sėdėjo jo tėvas M. G.. Po to, įtariamasis E. G., parodė vietą tarpduryje to kambario, kur stovėjo konflikto metu jis ir mama J. S.. Po to įtariamasis ant manekeno parodė, kaip konflikto metu su tėvu, jis jam vieną kartą įspyrė dešine koja į kaklo kairės pusės sritį, kai šis rankomis puolė link jo jį mušti. Po to jis parodė ant manekeno vietą kakle, tai yra kaklo kairės pusės priekinėje apatinėje dalyje, kur įspyrė tėčiui. (t. I , b.l. 150-153).
Iš pažymos Nr. M 852/11 matyti, kad M. G. mirtis įvyko nuo kaklo sumušimo su skydinės kremzlės lūžimu ir aspiracijos krauju. (b.t. 1 b.l. 12-13).
Iš E. G. gimimo liudijimo Nr. AG021045 nuorašo matyti, kad E. G. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina yra J. S. gim. (duomenys neskelbtini), o tėvas – M. G. gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 162).
Medicinos specialisto išvada patvirtina tai, kad M. G. mirė nuo kaklo sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais kakle, skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimais su gleivinės pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į kvėpavimo takus, aspiracija krauju. M. G. mirė 2011-08-25 2.20 val. Odos nubrozdinimai kakle, skydinės ir žiedinės kremzlių lūžimai su gleivinės pažeidimu M. G. padaryti kietu buku daiktu paveikiant kaklo priekinę – kairę dalį ir galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. Neatmetama galimybė, kad trauminis poveikis galėjo būti padarytas įspiriant koja. Šie sužalojimai gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes jų pasekoje įvyko vidinis kraujavimas bei aspiracija krauju. Odos nubrozdinimas krūtinėje padarytas kietu buku daiktu vieno trauminio poveikio pasekoje, paros bėgyje iki mirties. Gyvam toks sužalojimas būtų vertinamas nežymus sveikatos sutrikdymas ir įtakos mirčiai neturėjo. M. G. lavono kraujyje rasta 2,77, o šlapime 3, 76 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Sužalojimai kakle padaryti traumuojančiai jėgai veikiant į kaklą iš priekio ir nežymiai kairės pusės. (t. 1 b.l. 20-23).
Iš 2011-08-25 asmens blaivumo testo kvito matyti, kad 2010-08-25 14.31 val. E. G. blaivumas 0.00 prom. (t. 1, b.l. 124).
Iš 2011-12-12 VTPT prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-183 matyti, kad E. G. įvykio metu nebuvo fiziologinio efekto, didelio sumišimo ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. E. G. buvo paprasto išgąsčio būsenoje, kuri neturėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. E. G. nagrinėjamo įvykio metu nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. E. G. gali dalyvauti tolesniuose tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose. Jisai nagrinėjamo įvykio metu galėjo pilnai (visiškai) suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu jis taip pat neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. (t. 1 b.l. 178-181).
Iš Kauno apsk. VPK K. r. PK pažymos matyti, kad policijos registruojamų įvykių registre, informacijos dėl M. G. neteisėtų veiksmų šeimos narių atžvilgiu, užregistruota nebuvo (t. 1 b.l. 112).
Iš K. rajono savivaldybės administracijos P. seniūnijos pažymos matyti, kad Seniūnija nėra gavusi pranešimų iš J. S. šeimos dėl smurto ir girtuokliavimo šeimoje. (t. 1 b.l. 114).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. G. pateikė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 2600 c-2, kuriame įdėta Tele-2 Pildyk SIM kortelė, kurios Nr. 867281858 (t. 1 b.l. 91).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šis telefonas apžiūrėtas. Apžiūros metu nustatyta, kad telefono registre “Pranešimai” –“Gautieji” yra su ikiteisminiu tyrimu susijusios dvi tekstinės žinutės: 1) “Tou”, gauta -2011-08-24 22:11 val. nuo adresato “E.”-tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2) “Tou”, gauta -2011-08-24 22:13 val. nuo adresato “E.”-tel. Nr. (duomenys neskelbtini). “Išsiųstieji”- su ikiteisminiu tyrimu yra susijusios keturios tekstinės žinutės: 1) “Grysk namo labia prasau”, išsiųsta-2011-08-24 23:18 val. adresatui “E.”, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2) “Tewas sustrawoja”, išsiųsta 2011-08-24 23:13 val. adresatui “E.”, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 3) “O jai rimčiau” išsiųsta 2011-08-24 23:08 val. adresatui “E.”, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 4). „ Kada grysi?“, išsiųsta 2011-08-24 23:06 val. adresatui „E.- tel. Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1 b.l. 92-94).
Iš asmens kratos protokolo matyti, kad šio veiksmo metu iš sulaikytojo E. G. paimtas mobiliojo ryšio telefonas yra „NOKIA-N1600“, kuriame įdėta Tele-2 Pildyk SIM kortelė, kurios numeris yra 8-602-67403 (t. 1 b.l. 126).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šis telefonas buvo apžiūrėtas. Apžiūros metu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono registre „Pranešimai“ – „Gautieji“ yra 5 (penkios) tekstinės žinutės yra susijusios su ikiteisminiu tyrimu. Su ikiteisminiu tyrimu susijusių žinučių tekstai: 1 . „Gerai, parašyk parvesiu. Taj ir sakyk kad gynei sese“, žinutė gauta 2011-08-24 03:44 val. nuo adresato „R.- telefono numeris (duomenys neskelbtini)“. 2. „Grysk namo labai prašau“, žinutė gauta 2011-08-24 23:22 val. nuo adresato „R.- telefono numeris (duomenys neskelbtini). 3. „Tewas sustrawoja“, žinutė gauta 2011-08-24 23:17 val. nuo adresato „R.- telefono numeris (duomenys neskelbtini) 4. „O jai rimčiau?, žinutė gauta 2011-08-24 23:12 val. nuo adresato „R.- telefono numeris (duomenys neskelbtini). 5. „Kada gryni?“, žinutė gauta 2011-08-24 23:10 val. nuo adresato „R.- telefono numeris 8-672-81858. Mobilaus ryšio telefono registre „Pranešimai“ – „Išsiustieji“ yra 2 (dvi) tekstinės žinutės yra susijusios su ikiteisminiu tyrimu. Su ikiteisminiu tyrimu susijusių žinučių tekstai: 1 . „Tou“, žinutė išsiųsta 2011-08-24 23:11 val. adresatui „R.- telefono numeris (duomenys neskelbtini). 2. „Tou“, žinutė išsiųsta 2011-08-24 23:09 val. adresatui „R.- telefono numeris (duomenys neskelbtini), abu mobilieji telefonai grąžinti pagal pakvitavimus saugojimui. (t. 1 b.l. 96-97, 95, 98).
Motyvai
Surinktų įrodymų visetas rodo, kad kaltinamasis E. G. dėl neatsargumo atėmė gyvybę M. G.. Teismas ištyręs bylos duomenis, padarė išvadą, kad inkriminuotas kaltinimas dėl tyčinio artimo giminaičio nužudymo nepasitvirtino. Baudžiamosios teisės teorijoje numatyta, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšys yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystymąsi bei numato kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas. O jeigu priežastinio ryšio vystymąsis iš anksto nėra numatomas, jis negali būti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei. Taigi, tik būtinasis priežastinis ryšis suponuoja tyčinę kaltę dėl kilusių padarinių, šiuo atveju dėl tyčinio nužudymo. Teismas konstatuoja, kad M. G. mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo atsitiktinė veikos padarymo pasekmė, o toks atsitiktinis padarinys negali būti inkriminuotas kaip padarytas tyčia. Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogus, darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką suvokia jos pavojingumą ir numato kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad E. G. išankstinio tikslo sužaloti ar nužudyti nukentėjusiojo neturėjo. Konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjęs. Būdamas girtas ( jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis), jis priekabiavo prie sugyventinės J. S., ją stumdė, po to - prie dukters R. G., ją smaugė, keikėsi, grasino susidoroti. Neiškentusi tėvo triukšmavimo ir apimta baimės, R. G. broliui E.i parašė tris žinutes, ragindama jį greičiau grįžti namo, nes tėvas triukšmauja. Nustatyta, kad tėvas į sūnaus klausimą dėl ko jis triukšmauja atsakė, kad tai ne jo reikalas ir kaltinamąjį pavadino „snargliu“ ir pirmas puolė E.. Kaltinamasis smūgio išvengė ir stovinčiam girtam tėvui vieną kartą įspyrė, netaikydamas į konkrečią kūno vietą Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis netaikė nukentėjusiajam nei į galvą, kaip svarbų žmogaus organizmo vietą, nei turėjo specialių daiktų pritaikytų kūnui žaloti. Nukentėjusiajam buvo suduotas vienintelis smūgis į kaklo sritį.
.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004m. birželio 18d. nutarimo Nr. 46 Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 26 p. išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Tuo tarpu neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Analizuodamas kaltinamojo E. G. padarytos veikos sudėties subjektyviosios pusės – kaltės turinį, teismas remiasi kaltinamojo, liudytojų parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada.
Tokiu būdu, bylos duomenys nepatvirtina, kad suduodamas tėvui smūgį, kaltinamasis iš anksto numatė jo mirtį. Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų nepakanka įrodyti, kad kaltinamasis turėjo sumanymą nužudyti savo tėvą ir tuo pagrindu jo atžvilgiu atliko kokius tai tyčinius, smurtinius veiksmus, kad norėjo jo mirties, o jeigu ir nenorėjo, tai sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Teismo nuomone, kaltinamojo veiksmai atitinka neatsargios kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo – požymius, kai kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nors turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismas įvertinęs nukentėjusiojo fizinius duomenis (ūgį 187 cm, amžių 48 m. ) ir kaltinamojo fizinius bruožus , daro išvadą, kad jų fizinės jėgos buvo maždaug vienodos. Įvertinti ir nukentėjusiojo charakterio bruožai – nuolatinė agresija, fizinio smurto naudojimas prieš šeimos narius, noras pažaboti silpnesnius prieš save asmenis, siekis save priešpastatyti prieš aplinkinius, noras, kad jo, kaip tėvo, beatodairiškai klausytų šeimos nariai, neprieštarautų ir kęstų jo smurtą. Toks nukentėjusiojo elgesys tęsėsi ilgą laiką – virš 20 metų ir tapo jo gyvenimo būdu. Nukentėjęs gyveno iš socialinių pašalpų, gaunamų už nepilnamečius vaikus. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai J. S., R,. G., G. V., A. O. A., nukentėjusioji N. Č.. Liudytojos J. S. parodymais nustatyta, kad dėl gėdos ir baimės jausmo, apie netinkamą nukentėjusiojo elgesį, ji bijojo pranešti teisėsaugos institucijom. Iš to seka, kad visa šeima ilgą kentėjo smurtą ir buvo žeminama. Kaltinamasis, nors ir būdamas nepilnamečiu, tačiau suvokė šeimos padėtį. Atėjęs į namus ir pamatęs nuskriaustus artimus žmones – mamą ir sesę, triukšmaujantį girtą tėvą, kuris norėjo ir jam suduoti, jis suduodamas smūgį tėvui, siekė apginti artimuosius. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis tyčia netaikė sunkiai sužaloti nukentėjusiojo. Tai patvirtina įvykio aplinkybes matę liudytojai – J. S. ir R. G.. Po suduoto smūgio, kaltinamasis siūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau nukentėjusysis nuo pagalbos atsisakė
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismas padarė išbadą, kad kaltinamojo veiksmai dėl kurių mirė nukentėjusysis turi būti vertinami kaip neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis nebuvo numatęs, kad dėl jo veikos gali žūti žmogus, tačiau iš susiklosčiusios situacijos privalėjo ir galėjo tai numatyti, jei būtų elgęsis apdariai, tai yra nužudė nukentėjusįjį dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Esant tokiom aplinkybėm, kaltinamojo E. G. nusikalstama veika iš LR BK 129 str. 2d. 3p. turi būti perkvalifikuota į LR BK 132 str. 1d.
Byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 472 Lt. atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančia medžiaga, todėl tenkinamas.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. : į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 str. išvardytų aplinkybių atsižvelgė ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ( BK 91 str. 2d.).
Kaltinamasis padarė neatsargų, apysunkį nusikaltimą. Nusikalto pirmą kartą. Į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas. Charakterizuojamas teigiamai, mokosi, sportuoja, vieną kartą baustas administracine tvarka, bet nuobauda negaliojanti. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 2p., 6 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Po nusikaltimo padarymo teisėtvarkos pažeidimų nepadarė, kardomosios priemonės reikalavimų laikosi. Negauta nusiskundimų iš mokyklos bei seniūnijos. Teismas atsižvelgė į sunkias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Nepilnametis kilęs iš daugiavaikės šeimos, tėvas vaikų auklėjimu nesirūpino, pragyvenimo šaltinis buvo gaunamos socialinės pašalpos.
Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu galima taikyti LR BK 92 str . nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-308 str. str.
nusprendė:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 132 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 ( dviem) metams.
Taikyti jo atžvilgiu LR BK 92 str. ir bausmės vykdymą atidėti 2 ( dviem) metams. Vadovaujantis LR BK 87 str. 2d. 2p. įpareigoti nuteistąjį tęsti mokslą. Vadovaujantis LR BK 87 str. 3d.5p. uždrausti E. G. be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2012m. balandžio 06d.
Kardomąją priemonę – namų areštą , kuriuo namų arešto sąlygos pakeistos 2012m. vasario 09d. teismo nutartimi iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.
Priteisti iš nuteistojo E. G. Valstybinei ligonių kasai 472,00 Lt. už žalą. Nuteistajam neišgalint sumokėti, priteisti subsidiariai iš jo motinos J. S..
Daiktinius įrodymus- E. G. drabužius: šortus, marškinėlius, ir gumines šlepetes, esančius (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam E. G. ( LR BPK 94 str. 1d.5p.).
Daiktinius įrodymus- nukentėjusiojo M. G. drabužius : kelnes, marškinėlius ir gumines šlepetes, saugomus (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius ( LR BPK 94 str. 1d. 4p.).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka.