Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kuriame konstatavo, kad A. M. 2010 m. gruodžio 8 d., apie 7.30 val., vairavo automobilį ir nesilaikė kelio ženklo 323 (sukti į kairę draudžiama) reikalavimo, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje ir už šio pažeidimo padarymą paskyrė 80 Lt baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas panaikina nutarimą ir grąžina bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo. Analizuodamas šią normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta procesinio teismo sprendimo rūšis turi būti priimama išimtiniais atvejais (padarytas klaidas ar trūkumus pirmiausia turi bandyti ištaisyti pats administracinis teismas), kai teismas konstatuoja, jog yra tam tikrų neaiškumų, susijusių su veikos kvalifikacija, kas lemia papildomą aplinkybių tyrimą ar veikos kvalifikavimo keitimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N1-1818/2007, N261-1111/2008, N444-305/2008). Taigi šiuo atveju vertintina, ar pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti pagrindai yra pakankami tokiam sprendimui priimti.

Pirmosios instancijos teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, remdamasis minėta ABTĮ norma ir konstatavęs, A. M. dėl padaryto teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nutarė bylą grąžinti Institucijai be pagrindo.

ATPK 262 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda (82 straipsnis, 123 straipsnio pirmoji dalis, 124 straipsnio pirmoji, antroji ir trečioji dalys, 124¹ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji ir šeštoji dalys, 131 straipsnio pirmoji ir penktoji dalys, 132¹ ir 134 straipsniai). Nurodyto straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, tai pagal šio kodekso 259 straipsnį surašomas protokolas.

Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas, o atsižvelgus į nurodytas ATPK 262 straipsnio nuostatas, nerašyti administracinio teisės pažeidimo buvo galima tik esant visoms šioms sąlygoms: pirma, padarytas ATPK 262 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas; antra, skiriama ne didesnė nei 200 Lt bauda; trečia, asmuo neginčija padaryto KET pažeidimo.

Nustatyta, kad A. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, o tai yra pažeidimas patenkantis į ATPK 262 straipsnio 2 dalyje pateiktą pažeidimų sąrašą. Ginčijamu nutarimu buvo skirta 80 Lt bauda – t. y. neviršijant ATPK 262 straipsnio 2 dalyje nustatytos leistinos baudos dydžio. Tačiau nutarimas skirti baudą patvirtina, kad A. M. nesutiko su padarytu pažeidimu ir tai įrašė nutarime, kuriuo buvo paskirta nuobauda (b. l. 8). Ši aplinkybė patvirtina, kad nutarimo priėmimo metu asmuo ginčijo KET pažeidimą, todėl pareigūnas vadovaudamasis ATPK 259–260 straipsniais privalėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar protokolo nesurašymas yra pakankamas pagrindas panaikinti Institucijos nutarimą ir gražinti bylą Institucijai, kad būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pažeidimo, dėl kurio nubaustas A. M., pobūdis lemia tai, kad protokolo, jeigu jis būtų surašytas, turinys iš esmės atitiktų skundžiamą šioje byloje Institucijos nutarimą, o ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens procesinės teisės, turint omeny tai, jog procesas pirmosios instancijos teisme vertintinas kaip Institucijoje pradėto tąsa, gali būti realizuotos ir teisme, kas šiuo atveju sėkmingai atlikta (b. l. 25–27). Pasirinkta apelianto gynybos taktika patvirtina, jog jokių neaiškumų dėl kaltinimo apimties ir turinio nesat surašytam administracinio teisės pažeidimo protokolui nekilo, todėl nustatytas procesinis pažeidimas – protokolo nesurašymas, skirtingai nei konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, nėra pakankamas pagrindas nutarimui naikinti. Pastebėtina, jog tokia pozicija atsispindi ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį byloje Nr. N1-1818/2007, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį byloje Nr. N575-5879/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. N444-2166/2010).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą grąžino Institucijai, nes nebuvo nustatytos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuotos sąlygos, kurioms esant, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, turi teisę grąžinti bylą Institucijai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą.

Nutarus bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo, ir atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė administracinio teisės pažeidimo bylos iš esmės, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, susijusių su padaryto administracinio pažeidimo vertinimu. Minėtus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus A. M. galės pateikti pirmosios instancijos teismui, šiam bylą nagrinėjant iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.