- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- e2YT-532-970/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00334-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Pareiškėjas
- I. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti pareiškėjai dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti velionės mamos A. A. S., mirusios 2015 m. liepos 29 d. Rusijos Federacijoje, palikimą. Pareiškime nurodė, kad 2015 m. liepos 29 d. mirė jos mama A. A. S.. Po mamos mirties liko mamos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra vienintelė mamos A. A. S. turto paveldėtoja, todėl po mamos mirties 2015 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Rusijos Federacijos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kuriuo priėmė mirusiai mamai priklausantį turtą. Manė, kad šis turtas priklauso jai ir norint priimti palikimą Lietuvoje, užteks apostilizuoti Rusijoje išduoto notarų biuro pareiškimą, tačiau atvykusi į Lietuvą sužinojo, kad šio pareiškimo neužtenka ir dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius po mamos mirties reikėjo kreiptis į atitinkamą notarų biurą Lietuvoje.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė G. G. B. palaikė pareiškimą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja bei jos mama yra Rusijos Federacijos pilietės, visą laiką gyvenusios Rusijoje. Pareiškėjai Lietuvos įstatymai nebuvo žinomi, todėl mirus pareiškėjos motinai, pareiškėja dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarus Rusijoje. Pareiškėja, turėdama galimybę, 2016 m. kovo mėnesį atvyko į Lietuvą susitvarkyti paveldėjimo dokumentų, tačiau nuėjusi į Registrų centrą sužinojo, jog pagal Rusijoje išduotus dokumentus priimtas palikimas jos vardu negali būti įregistruotas, nes Lietuvoje esantį turtą pareiškėja privalėjo priimti pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Pareiškėja nuvyko pas notarą, kuris nurodė, jog pareiškėja yra praleidusi terminą palikimui priimti. Mano, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, todėl jis turi būti atnaujintas.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra bei atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos atstovės paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos tėvas Viktoras M. T. mirė 1999 m. rugsėjo 24 d., mama A. A. S. mirė 2015 m. liepos 29 d. Mirties dieną A. A. S. valdė nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti po mamos A. A. S. mirties likusį turtą (CK 1.15 straipsnio 1 dalis, 1.62 straipsnio 1 dalis). Iš 2015 m. gruodžio 18 d. I. T. pareiškimo matyti, kad po mamos mirties pareiškėja kreipėsi į Rusijos Federacijos notarę dėl palikimo priėmimo. Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro 2016 m. balandžio 25 d. raštas Nr. 28 ir Druskininkų savivaldybės 2-ojo notarų biuro 2016 m. rugpjūčio 25 d. pažyma Nr. S-110 patvirtina, kad po A. A. S. mirties Lietuvoje paveldėjimo byla neužvesta, jokie įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėja įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą praleido, nes pareiškėja būdama Rusijos Federacijos pilietė bei nuolat gyvendama Rusijoje nežinojo Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, be to, pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo Rusijos Federacijos notarei buvo įsitikinusi, kad palikimą po motinos mirties ji priėmė ir notarės išduoti dokumentai bus pagrindas palikimą priimti ir Lietuvoje. Pareiškėja tik atvykusi į Lietuvą sužinojo, kad Rusijos Federacijos notarės išduotų dokumentų neužtenka ir dėl palikimo priėmimo ji per 3 mėnesius po mamos mirties privalėjo kreiptis į atitinkamą notarų biurą Lietuvoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, nuolat gyvenanti Rusijoje. Po motinos mirties pareiškėja kreipėsi į Rusijos Federacijos notarę pareikšdama, jog ji priima po motinos mirties likusį palikimą, kas patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi būtinų veiksmų palikimui priimti, tačiau būdama Rusijos Federacijos pilietė ir nežinodama Lietuvos Respublikos galiojančių įstatymų sąžiningai klydo, jog atliko visus veiksmus reikalingus priimti palikimą, kurį sudarė nekilnojamasis turtas esantis Lietuvoje. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos atstovės paašikinimų bei bylos medžiagos, pareiškėja sužinojusi, jog ji privalėjo palikimui priimti kreiptis pas notarą Lietuvoje, iškart kreipėsi į Druskininkų savivaldybės notarų biurą dėl palikimo priėmimo, o sužinojusi, kad praleido terminą palikimui priimti, kreipėsi pas advokatę dėl dokumentų paruošimo teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos aktyvų elgesį, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipnsio 4 dalis, 5.57 straispnis, CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 578 straipsniais,
nutaria:
tenkinti pareiškėjos I. T. pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjai I. T., gimusiai 1965 m. lapkričio 30 d., dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui po mamos A. A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios 2015 m. liepos 29 d., mirties, priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.