- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-19
- Bylos Nr.
- L2-1500-527/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00103-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Kreditorius
- UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“
- Skolininkas
- Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos
Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama kreditorės UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ pareiškimo dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorė kreipėsi su pareiškimu į teismą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka dėl 101 150,00 Lt skolos, 1 881,39 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (765 Lt žyminio mokesčio ir 399,30 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti) išieškojimo iš skolininkės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atsisakytinas priimti.
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą reglamentuojantis CPK XXIII skyrius nenumato pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumų šalinimo, o CPK 435 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.
CPK 111 str. 2 d. 4 p. nustato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir pridėti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Nors ir bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas netiria ir nevertina pareiškėjo reikalavimo skolininkui pagrįstumo, svarumo ir jį pagrindžiančių įrodymų leistinumo bei pakankamumo, tai nereiškia, kad teismui neturi būti pateikti net elementarūs įrodymai, susiję su kreditoriaus reikalavimu ir leidžiantys teismui priimti teismo įsakymą, tuo labiau, kad teismo įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas (CPK 436 str. 7 d.) ir yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 1 d. 2 p.). Iš prie pareiškimo pateiktos 2009-04-20 Sutarties, iš kurios kildinamas kreditorės reikalavimas skolininkei, 8.1 p. matyti, jog ginčai tarp šalių vykdant sutartį sprendžiami geranoriškai derybų keliu, o nepavykus ginčų išspręsti derybų keliu, ginčai sprendžiami teisme. Nagrinėjamu atveju kreditorė nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad šalys bandė spręsti kilusį ginčą derybų būdu, kad dar iki kreipimosi į teismą buvo bandoma vienaip ar kitaip spręsti sutarčių nevykdymo ar netinkamo vykdymo problemas, kad buvo ieškoma kompromiso ir pan. Tuo labiau, kad šalys Sutarties 7 p. numatė nenugalimos jėgos aplinkybes. Nenugalimos jėgos aplinkybėmis Sutartyje vadinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti, ir dėl kurių šalys negali visiškai ar iš dalies vykdyti savo įsipareigojimų. Šalis, nevykdanti įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių poveikio, atleidžiama nuo netesybų, nuostolių atlyginimo, baudų ar kitų Sutartyje nustatytų sankcijų tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės. Skolininkei nevykdant įsipareigojimų dėl nenugalimo jėgos aplinkybių būtų nepagrįstai priteisti delspinigiai, o teismui nenugalimos jėgos aplinkybes paneigiančių dokumentų nepateikta. Be to, minėtos Sutarties 3.4 p. numatyta, kad sutarties kainą, laikantis Sutarties sąlygų, užsakovas (skolininkė) sumoka projektuotojui (kreditorė) pagal pateiktą tinkamai surašytą PVM sąskaitą faktūrą. PVM sąskaita faktūra išrašoma tik atlikus ir užsakovui priėmus joje nurodytas projektavimo paslaugas, kurių detalizavimas turi būti pateiktas kartu su PVM sąskaita faktūra pateiktame projektavimo paslaugų perdavimo – priėmimo akte. Iš teismui pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad išieškant skolą iš skolininkės, kreditorius savo reikalavimus kildina iš Sutarties ir perdavimo – priėmimo akto, o teismui šių duomenų nepakanka konstatuoti, kad skolininkė PVM sąskaitą faktūrą gavo ir ji neabejotinai žino apie savo prievolę (apimtį, terminus ir kt.) atsiskaityti su kreditore. Teismui nėra pateikta ir duomenys apie pretenzijos pateikimą skolininkei, nes kreditorė nepateikė duomenų, ar iš viso tokios pretenzijos buvo išsiųstos skolininkei. Kadangi teismo įsakymas CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka priimamas remiantis tik vienos šalies pateiktais įrodymais dėl reikalavimo pagrįstumo, kurie nėra tiriami ir vertinami pagal bendrąsias CPK taisykles, ir teismo įsakymas, priimtas vienos šalies pateiktais duomenimis, nėra skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tai šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad kreditoriaus pateikti duomenys leistų daryti neabejotiną išvadą dėl jo reikalavimų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju tokiai išvadai padaryti kreditorė nepateikė pakankamai duomenų. Be to, kreditorė prašo priteisti iš skolininkės 1 881,39 Lt delspinigius, tačiau nepateikia teismui jokio delspinigių paskaičiavimo. Suma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, bei laikotarpis, už kurį prašoma priteisti delspinigius, taip pat sudaro faktinį pareiškimo pagrindą. Nesant šios informacijos, skolininkas neturi galimybės tinkamai įvertinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.
Be to, be pagrindinės skolos ir delspinigių kreditorė prašo priteisti iš skolininkės 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismas pažymi, kad, vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas pažymi, kad CK 6.210 str. 2 d. numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos mokamos tuo atveju, kai šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tuo tarpu nagrinėjamu atveju kreditorius yra juridinis asmuo, o skolininkas yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, t. y. viešas juridinis asmuo, nesiekiantis pelno (tą rodo Juridinių asmenų registro duomenys), ir teismui nepateikta jokių įrodymų apie šalių susitarimą dėl didesnių palūkanų pagal CK 6.37 str. 3 d. buvimą. Tokiu būdu kreditoriaus reikalavimas priteisti iš skolininko 6 procentų dydžio metines palūkanas laikytinas nepagrįstu.
Be to, už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena (CPK 434 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1, 3 p.). Kreditorė prie pareiškimo pridėjo 2009-12-23 mokėjimo nurodymą Nr. 15, patvirtinantį, kad ji sumokėjo 771,00 Lt dydžio žyminį mokestį. Tačiau pagal reikalaujamą išieškoti iš skolininkės sumą (103 031,39 Lt) mokėtinas tik 765 Lt dydžio žyminis mokestis, kokį kreditorė ir prašo priteisti (CPK 80 str. 1 d. 1, 3 p.). Nors aplinkybė, kad sumokėta žyminio mokesčio suma yra didesnė, nei to reikalauja įstatymas, nelaikytina pareikšto pareiškimo trūkumu, tačiau, kreditorei prašant priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas, į kurias įskaitomas ir žyminis mokestis (CPK 79 str.), ir sumokant didesnę sumą nei prašoma priteisti, toks prašymas laikytinas nepagrįstu.
Pašalinus kliūtis, sudariusias pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą, kreditorė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 435 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kreditorės UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ pareiškimą dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos atsisakyti priimti ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.