Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-432-350/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-17
Bylos Nr.
1S-432-350/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis (pran.), Donatas Jatužis
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos

Bylos Nr.: 1 S-432-350/2015 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. rugpjūčio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Donato Jatužio,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Daunoravičiui,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo K. G. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 260 straipsnio 3 dalį įtariamas tuo, kad jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 400 g. heroino, kurias paslėpė automobilio Opel Movano v.n. (duomenys neskelbtini) įrengtoje slėptuvėje ir kurias laikė ir gabeno iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. 1 val. 15 min., kuomet A17 kelio atkarpoje, Panevėžio r., Š. k. teritorijoje buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie automobilio kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

2015 m. rugpjūčio 6 d. K. G. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Suimtojo K. G. gynėjas advokatas V. Kupcikevičius skundžia 2015 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad suėmimas gali būti skiriamas tik esant pakankamai duomenų, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju tokių duomenų teismui nebuvo pateikta. Kratos metu rasti ir paimti milteliai nepateikti specialistams tirti ir byloje nėra jokių duomenų apie jų kiekį, rūšį ir pan., todėl K. G. pareikštas įtarimas grindžiamas tik prielaidomis ir spėjimais. Teismas skirti suėmimo įtariamajam šiuo atveju negalėjo, o turėjo įpareigoti prokurorą per nustatytą terminą surinkti papildomą medžiagą, kaip tai numato BPK 123 straipsnio 5 dalis.

Atkreipia dėmesį, kad K. G. turi pastovią gyvenamą vietą, susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, be to turi sveikatos problemų, todėl suėmimas tik pakenks jo sveikatai. Atsižvelgus į visas aplinkybes, BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus šiuo atveju galima pasiekti įtariamajam paskyrus ir švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalis leidžia taikyti kardomąsias priemones tik tais atvejais, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis ( kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką.

Iš apygardos teismui pateiktų duomenų matyti, kad K. G. pareikšti įtariamai dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo. Skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje nebuvo gauta pakankamai patikimų faktinių duomenų, patvirtinančių, kad sulaikymo metu įtariamojo automobilyje buvo gabenamos ir rastos būtent narkotinės medžiagos, todėl apylinkės teismas prokuroro pareiškimą tenkino iš dalies ir įpareigojo jį per mėnesį pateikti duomenis apie rastos narkotinės medžiagos rūšį ir kiekį, todėl gynėjo skundo argumentas, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 123 straipsnio 5 dalį, atmetamas kaip nepagrįstas.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui 2015 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pateiktos pažymos matyti, kad tiriant 2015 m. rugpjūčio 6 d. kratos metu automobilyje, kurį vairavo K. G. rastą birią medžiagą nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – heroinas, kurio kiekybinis tyrimas bus nustatytas atlikus pilną tyrimą. Šie skundą nagrinėjančiam teismui pateikti duomenys patvirtina, kad įtarti K. G. padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, o tuo pačiu ir skirti jam kardomąją priemonę, taip pat ir pačią griežčiausią – suėmimą, pagrindas yra.

Nors šiai dienai nėra žinomas tikslus įgytos ir gabentos narkotinės medžiagos – heroino kiekis, tačiau šioje tyrimo stadijoje nesprendžiami veikos kvalifikacijos, bausmės ir kiti, išimtinai tik su nuosprendžiu siejami klausimai. Skundą dėl kardomosios priemonės-suėmimo paskyrimo ar pratęsimo nagrinėjantis teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą, todėl klausimu dėl įtariamajam inkriminuotos veikos kvalifikacijos, šioje nutartyje nepasisakoma, nes patikslintas įtarimas K. G. bus pateiktas tik atlikus narkotinės medžiagos kiekybinį tyrimą.

BPK 122 straipsnis (7 ir 8 dalys) reglamentuoja, kad suėmimas skiriamas tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Be to, suėmimas gali būti paskirtas esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad K. G. būdamas laisvėje, gali bėgti, slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų, nes jis anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nedirba, neturi aiškaus pragyvenimo šaltinio ir įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, už kurią numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Tokį suėmimo pagrindą numato BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tačiau vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šiame tyrime yra duomenys apie tai, kad K. G. turi pastovią gyvenamą vietą, yra vedęs, registruotas darbo biržoje, turi sveikatos problemų, todėl manyti, kad jis gali bėgti ( slėptis) atsižvelgiant vien į tai, kad jis anksčiau teistas ir įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nėra pagrindo, todėl suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, žemesnės instancijos teismo nustatytas nepagrįstai.

Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. G. anksčiau yra teistas šešis kartus, tame tarpe ir už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis padarymą - 2007 m. balandžio 27 d. ir 2007 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiais jis buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ( neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) o 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Šiuo metu jam pareikšti įtarimai labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kurios padarymu K. G. įtariamas, pobūdį, sunkumą, įtariamojo asmenybę, ankstesnius teistumus, yra pagrindo manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje ir tai duoda pagrindą manyti, kad šiame bylos tyrimo etape švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje nurodytų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų pasiekti negalima. Iš to daroma išvada, kad šiuo atveju K. G. būtina skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, kuris buvo nurodytas ir prokuroro pareiškime, tačiau dėl šio pagrindo buvimo pirmos instancijos teismas nepasisakė.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, skundžiama apylinkės teismo nutartis iš esmės yra teisėta, t.y. įtariamajam suėmimas paskirtas pagrįstai, šis sprendimas neprieštarauja nei nacionalinės teisės - BPK, nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms, todėl naikinti pirmos instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutarė:

suimtojo K. G. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį įtariamajam K. G. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GaputisSigitas BagdonavičiusDonatas Jatužis