Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A. ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovei Vidai Gagienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d. ir 85 str. 6 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresn. specialistas Marijus Tomkus 2014-12-08 A. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 358 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d. ir 85 str. 6 d. už tai, kad jis 2014-08-29 (duomenys neskelbtini)teritorijoje, Kaišiadorių r. sav., sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės, t.y. turėdamas teisę(duomenys neskelbtini) teritorijoje reguliuoti šernų populiaciją, nušovė usūrinį šunį bei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka nesikreipė į Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją ar rajono agentūrą ir rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kai priėmęs tokį sprendimą privalėjo pranešti atitinkamoms inspekcijoms apie gyvūno sumedžiojimą, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.2. p. ir 15.3. p.

Teismo posėdžių metu A. A. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad turi leidimą medžioti šernus, tačiau nušovė usūrinį šunį, kadangi 2014-09-29 jam būnant darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), apie 15.00 val. jam paskambino apsaugos viršininkas V. B. ir pranešė, kad prie ūkinių vartų atklydo neadekvataus elgesio šuo, kuris pradėjo pulti apsaugos darbuotoją ir ten esantį šunį. Jis nuvyko prie ūkinių vartų. Atklydęs usūrinis šuo atrodė agresyvus, apsiputojęs, puolė kitą šunį, apsaugos darbuotoją G. O. ir jį. Jis usūrinį šunį nušovė ne savo malonumui. Medžioklės lapo neturėjo ir į lapą sumedžioto gyvūno ko gero neįrašė. Apie sumedžiotą usūrinį šunį po poros dienų informavo Aplinkos apsaugos departamento pavaduotoją Drąsių Štuopį, nors turėjo informuoti per 12 valandų. Iš Drąsiaus Štuopio sužinojo, kad dėl sumedžioto usūrinio šuns yra gautas anoniminis skundas. Nušautą šunį užkasė. Dėl savo poelgio kaltę pripažįsta, tačiau jeigu usūrinis šuo būtų kam įkandęs, jis būtų likęs kaltas. Apsaugos darbuotojai matė, kad usūrinis šuo šoko ant žmonių. Papildomai nurodė, kad jo veiksmai netinkamai įvertinti kaip medžioklė, kadangi usūrinį šunį nušovė todėl, kad jis kėlė realią grėsmę žmonių sveikatai, taigi jis vadovavosi ne Medžioklės Lietuvos Respublikoje įstatymu, o Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu. Usūrinio šuns elgesys buvo akivaizdžiai sutrikęs ir kėlė pavojų, todėl jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip būtinasis reikalingumas. Nors atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nušautas usūrinis šuo pasiutlige neserga, tačiau dėl kitų ligų tyrimai nebuvo atliekami. Prašė teismo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d. ir 85 str. 6 d. nutrukti, nesant pažeidimų sudėties privalomųjų požymių, o nusprendus, kad nutraukti bylą pagrindų nėra, pripažinti, kad usūrinis šuo buvo sumedžiotas esant būtinajam reikalingumui, paskirti mažesnę nei Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 6 d. numatytą administracinę nuobaudą – neskirti teisės medžioti atėmimo arba skirti mažesniam nei 1 m. terminui, paskirti mažesnę nei 3000,00 Lt baudą ir nekonfiskuoti medžioklinio šautuvo. Atsižvelgiant į tai, kad jo gaunamas darbo užmokestis 1500,00 Lt paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti iki 2 m.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovė Vida Gagienė prašė teismo skirti A. A. administracinę nuobaudą su šautuvo konfiskavimu, kadangi A. A. neturėjo teisės nušauti usūrinio šuns, taip pat kaip numatyta teisės aktų reikalavimuose per 12 val. apie tai nepranešė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui arba Kaišiadorių agentūrai, byloje yra šias aplinkybes patvirtinantys duomenys. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nebuvo būtinojo reikalingumo, kadangi kaip nurodė pats G. O. jis pats ėmėsi visų saugumo priemonių ir saugiai uždarė jų šunį, tuo tarpu A. A. atvažiavo, apžiūrėjo situaciją ir tik vėliau nuvažiavo pasiimti ginklo. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai įvertino, kad šioje situacijoje nebuvo būtinojo reikalingumo, tą patvirtina ir veterinarijos išvada, jog gyvūnas pasiutlige nesirgo.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. T. nurodė, kad yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos specialistas. Paaiškino, jog 2014-10-03 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas gavo anoniminį skundą, jog (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams A. A. galimai šiurkščiai pažeidinėja medžioklės taisykles – 2014-09-29 nušovė prie (duomenys neskelbtini) atklydusį usūrinį šunį, kurį G. O. užkasė pakrūmėje. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) G. O. papasakojo apie įvykį ir parodė kur užkastas usūrinis šuo. Jie usūrinį šunį iškasė, išvežė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekciją, vėliau atidavė tyrimui. A. A. prieš nušaudamas usūrinį šunį pirma turėjo kreiptis į gyvūnų globos specialistus. Medžioklės lapuose apie sumedžiotą gyvūną A. A. pažymėjęs nebuvo, per 12 valandų inspekcijai apie sumedžiotą gyvūną nepranešė.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. O. paaiškino, kad 2014-09-29 dirbo (duomenys neskelbtini) prie ūkinių vartų. Tikslaus laiko, kada prie vartų pamatė atklydusį usūrinį šunį, nepamena. Atklydęs šuo pjovėsi su jų šuniu, atrodė sergantis, todėl jis atskyrė šunis, uždarė vartus ir paskambino apsaugos viršininkui, paklausti kaip elgtis. Atvažiavęs A. A. apžiūrėjo, kad šuo lenda per tvorą, nuvažiavo atsivežti šautuvo ir paskambino savo medžiotojų būrelio viršininkui. A. A. gavęs leidimą iš medžiotojų viršininko, usūrinį šunį nušovė, o jis šunį užkasė. Daugiau A. A. tą dieną nematė. Ar A. A. turėjo medžioklės dokumentus, nežino.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. Ž. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Paklaustas nurodė, kad apie įvykį žino – 2014 m. rugsėjį, dienos tiksliai nepamena, jam paskambino A. A. ir papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje vaikšto usūrinis šuo. Jis liepė nuvažiuoti, apžiūrėti ir pranešti kokia situacija, tačiau daugiau jokių žinių iš A. A. jis nesulaukė. Paklaustas paaiškino, kad 2014-09-29 A. A. neturėjo medžioklės lapo. (duomenys neskelbtini) teritorijoje jie turi leidimą medžioti tik šernus, todėl nušauti usūrinį šunį A. A. neturėjo teisės.

Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d. numatyta, kad medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse numatytus pažeidimus, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 28,00 Eur iki 86,00 Eur. To pateis str. 6 d. numatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas – užtraukia baudą nuo 868,00 Eur iki 1737,00 Eur su teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad medžioklės plotų naudotojai privalo naudodami medžiojamųjų gyvūnų išteklius, laikytis šio įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžiojimą ir medžioklę, reikalavimų, taip pat leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete nustatytų sąlygų.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 58.2.2. p. numatyta, kad draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Minėtų taisyklių 15.3. p. numatyta, kad medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvūno, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną. Apie jo sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžiokles lape ir ne vėliau kaip per 12 valandų faksu arba el. paštu pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai arba rajono agentūrai, o sumedžiotą gyvūną pristatyti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad šioji nustatytų sužeidimo pobūdį, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui, surašytų aktą, nurodydama būtinojo sumedžiojimo pagrįstumą. Medžioklės plotų naudotojai privalo vykdyti veterinarijos specialistų nurodymus dėl tolesnio šios medžioklės produkcijos naudojimo.

Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. prisipažinimo, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d. (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka apie sumedžiotą gyvūną nepranešė Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai arba rajono agentūrai ir jo nepristatė rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai) ir 85 str. 6 d. (sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės – turėdamas teisę (duomenys neskelbtini) reguliuoti šernų populiaciją, nušovė usūrinį šunį) numatytus administracinius teisės pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais rašytiniais įrodymais: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresn. specialisto M. T.2014-12-08 A. A. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 358 (b.l. 6-8); to paties specialisto 2014-12-09 tarnybiniu pranešimu (b.l. 9-10); MB (duomenys neskelbtini) plano fragmentu (b.l. 11); Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-02-14 išvada dėl medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo (b.l. 12), iš kurio matyti, kad A. A. suteikta teisė vykdyti šernų populiacijos gausos reguliavimą; A. A. 2014-12-08 paaiškinimu (b.l. 14-15); G. O. 2014-10-29 paaiškinimu (b.l. 16); J. Ž. 2014-10-06 paaiškinimu (b.l. 17); Medžioklės lapu (b.l. 18-21), iš kurio matyti, kad 2014-09-29 sumedžiotas usūrinis šuo į medžioklės lapus neįrašytas; įvykio fotonuotraukomis (b.l. 22-28); tyrimų protokolu ir gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktu (b.l. 30, 31), iš kurių matyti, kad usūrinio šuns reakcija pasiutligės atžvilgiu – neigiama; ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu (b.l. 32); leidimu laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 33).

Lietuvos Respublikos ATPK 17 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010).

Būtinasis reikalingumas gali būti pripažintas tik išskirtiniais atvejais, kai remiantis objektyviais įrodymais nustatoma, jog susiklostė itin ekstremali situacija, atitinkamai įstatymais saugomai vertybei (gėriui) buvo iškilęs realus pavojus, jį pašalinti buvo privalu nedelsiant ir tai padaryti kitomis priemonėmis nebuvo įmanoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-157/2011; 2012 m. birželio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1977/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta, jog susiklostė ekstremali situacija ar buvo kilęs realus ar akivaizdus pavojus žmonėms ar kitiems gyvūnams. Iš byloje esančių tyrimų protokolo ir gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akto matyti, kad nušautas usūrinis šuo pasiutlige nesirgo, taigi darytina išvada, kad realaus pavojaus aplinkai ir aplinkiniams nekėlė. Vertinama situacija neatitinka būtinojo reikalingumo požymių visumos, akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. nušaudamas usūrinį šunį veikė ne būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 6 d. ir nėra teisinių prielaidų administracinės bylos nutraukimui.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, taip pat į tai, kad nustatyta A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų ( Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str.). Teismas atsižvelgia ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – A. A. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 54), todėl A. A. skirtinos minimalaus dydžio nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d. ir 85 str. 6 d. sankcijose.

Pagal Lietuvos teismų praktiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. nurodytos aplinkybės nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis bei tokio ypatingo atvejo, dėl kurio galėtų būti skiriama mažesnė nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda, nesudaro. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs pažeidimus ir gailisi teismų praktikoje nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Taip pat atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, nėra pagrindo A. A. skirti mažesnės nei įstatymo nustatytos administracinės nuobaudos. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nubaudimą, užtikrinti visuomenės ir saugomų vertybių saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. netaikytinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgdamas į A. A. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, į tai, kad nutarimu skirtina bauda yra pakankamai didelė, teismas sprendžia, kad A. A. dėl savo turtinės padėties neturi galimybių sumokėti visos baudos iš karto, todėl baudos mokėjimas išdėstytinas dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-33 str., 286-287 str., teismas

nutaria:

Pripažinti A. A. padarius Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d. ir 85 str. 6 d. numatytus administracinius teises pažeidimus bei paskirti jam administracines nuobaudas:

– pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 1 d. – įspėjimą;

– pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 6 d. – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams ir šaunamojo ginklo, IZH 58, Nr. G7261, paimto 2014-12-09 ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu (b.l. 32), konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinai A. A. skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams ir šaunamojo ginklo IZH 58, Nr. (duomenys neskelbtini), paimto 2014-12-09 ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu (b.l. 32), konfiskavimu.

Išdėstyti nutarimu A. A. skirtos administracinės baudos mokėjimą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, baudą mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, iki visiško baudos sumokėjimo, įmokas sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, pirmąją įmoką sumokant iki 2015 m. vasario 28 d.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.