Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-08-10 · Byla Nr. A2.6.-9716-988/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-08-10
Bylos Nr.
A2.6.-9716-988/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09042-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
M. B.
Nukentėjusysis
D. M.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-9716-988/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09042-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B.,jos atstovei advokatei A. B., nukentėjusiajam D. M.,sekretoriaujant Aistei Bareikei,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2014-11-16 apie 17.05 val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 101 p. reikalavimus, Salomėjos Nėries g. 29, Vilniuje, vairuodama automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Tuo ji savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

M. B. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad tuo pat metu, po eismo įvykio, ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

M. B. apklausta teisme paaiškino, kad galbūt kliudė, bet tikrai nepasišalino. Galėjo būti Salomėjos Nėries g. 29, Vilniuje, dažnai užvažiuoja į šalia esantį kioską. Apsisukti vietos mažai, daug automobilių, galėjo kliudyti, bet nepajautė. Jei būtų pajautusi, kad kliudė būtų išlipusi ir iškvietusi policiją, nes jos automobilis tvarkingas, yra draudimas. Automobilio netaisė, nieko nedarė, nežinojo, kad kažkam padarė apgadinimus. Automobilio būklė nepakitusi, nes jau iš anksčiau buvo apgadinimai, po to įvykio jokių papildomų apgadinimų neatsirado. Žibintas skilęs ir bamperis apgadintas 2013 m. spalio mėn. ir dar kartą apgadintas. Nuotraukų nėra, tik 2013 m. deklaracija. 2015 m. kovo mėn. sužinojo, kad reiškiamos pretenzijos. Pretenzijų apie lapkričio 16 d. įvykius niekas nereiškė. Birželio mėn. buvo fotografuojamas automobilis, jo apžiūroje nedalyvavo, nes jis be techninės apžiūros ir stovi aikštelėje. 2014-12-08 apgadintas žibintas ir bamperis.

Nukentėjusysis D. M. apklaustas teisme parodė, kad tą savaitgalį buvo atvykęs draugas iš Anglijos. Davė jam pasivažinėti savo automobilį. Sugedo starteris, tai sekmadienį nutempė į aikštelę prie jo garažo, pasakė, kad pastatytų ant nuokalnės ir į servisą būtų lengviau nutempti, kadangi servisas yra šalia. Automobilį paliko Salomėjos Nėries g. 29, prie įvažiavimo į garažus, nuokalnėje, dienos metu, tuo metu buvo tik vienas automobilis, ta aikštelė neapšviesta, o tik nuo gatvės apšvietimas. Pirmadienį į servisą nenuėjo, nes susirgo, nuėjo antradienį ir jam pasakė, kad už valytuvo yra padėtas šaukimas į policiją. Nuvyko į policiją, parašė paaiškinimą. Buvo apgadintas priekinis kairys sparnas, įlenktas, atšokę dažai. Kas apgadino jo automobilį nežino, policija sakė, kad yra liudytojas, nustatytas kaltininkas. Kiek pamena pareigūnai minėjo, kad lapkričio 16 d. fotografavo jo automobilį, nuotraukos nebuvo parodytos, sakė reikia laukti viso proceso.

Liudytoja R. B. apklausta teisme parodė, kad 2014-11-16 buvo aikštelėje Vilniuje, Salomėjos Nėries g. 29. Išgirdusi garsą atsisuko ir pamatė, kad pilkas automobilis, vairuojamas moters (salėje parodė į M. B.), buvo galu atsitrenkęs į kitą automobilį – geltoną Renault. Moteris, atsitrenkusi vietoje pastovėjo apie 10-15 s, tada atsisuko į Renault automobilį ir nuvažiavo. Greičio nedidino. Mano, kad ji turėjo jausti susidūrimą. Taip sprendžia pagal susidūrimo garsą, pamatytus abiejų automobilių apgadinimus, taip pat dėl to, kad M. B. automobiliui pavažiavus, geltonas Renault šiek tiek susvyravo, tačiau iš vietos jis nebuvo pastumtas. Renault automobiliui buvo apgadintas vairuotojo pusės priekinis sparnas, įvykį sukėlusiam – vairuotojo pusės galinis bamperis. Vairuotoja iš savo automobilio išlipusi nebuvo.

Transporto priemonės apžiūros 2015-06-12 akte nurodyta, kad Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis sparnas kairėje pusėje. (b.l. 19)

Transporto priemonės apžiūros 2015-06-11 akte Nr. 1247 nurodyta, kad Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta: išdaužtas galinis žibintas, įbrėžtas galinis bamperis kairėje pusėje. (b.l. 20)

Transporto priemonės apžiūros 2014-12-10 akte Nr. AV2-4702-1334 nurodyta, kad Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta: nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje, sudužęs galinis žibintas kairėje pusėje (kopija iš kitos administracinio teisės pažeidimo bylos). (b.l. 61)

M. B. kaltė, padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta rašytine bylos medžiaga: iš dalies pačios pažeidėjos parodymais, nukentėjusiojo D. M. parodymais, liudytojos R. B. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, Transporto priemonės techninės apžiūros aktais bei kita rašytine bylos medžiaga. Įvertinęs visus paminėtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad M. B., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 101 p. reikalavimus, pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. B. buvo surašytas ir už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog M. B., išvažiuodama iš aikštelės, kaip konstatuota anksčiau, užkliudė kitą automobilį ir nuvažiavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji elgėsi neapdairiai, savo neatidžiais veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilį. Tačiau teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė, kad pažeidė KET ir sukėlė eismo įvykį. Tai, kad M. B. galėjo nesuprasti sukėlusi eismo įvykį, patvirtina eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, kurie padaryti minimalaus kontakto tarp automobilių metu, yra nežymūs (Toyota Corolla išdaužto galinio žibinto stiklo teismas nevertina kaip apgadinimo atsiradusio šio eismo įvykio metu, nes jį mačiusi nenurodė liudytoja R. B., be to, šis apgadinimas buvo fiksuojamas kaip atsiradęs 2014-12-08 kilusio eismo įvykio metu) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepajusti kontakto tarp automobilių, nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Teismas pažymi, kad M. B. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes buvo apsidraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairavo turėdama teisę vairuoti transporto priemones, duomenų, kad buvo neblaivi, ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jos tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Viso proceso metu, M. B. nuosekliai parodė jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutusi. Nors liudytoja R. B. nurodė mananti, jog vairuotoja turėjo pajusti kontaktą su kitu automobiliu, remiantis vien tokiu liudytojos subjektyviu vertinimu, negalima daryti neabejotinos išvados, kad M. B. suvokė pažeidusi KET ir sukėlusi eismo įvykį. Be to, tas pati liudytoja nurodė, kad M. B. neišlipo iš automobilio po susidūrimo, nedidino greičio, pati ji vairuotojos nestabdė, kas reiškia, kad esant tokioms aplinkybėms, ji galėjo nejausti susidūrimo ir nesuprasti sukėlusi eismo įvykį. Tad nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje nepašalinti neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos M. B. veiksmuose nenustatyta.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymas galimas tik tuo atveju, jei yra nustatoma asmens tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, t.y. nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (LR ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kad kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, į tai, kad administracine tvarka bausta (nuobaudos galioja). Todėl jai skirtina mažesnė nei vidurkio dydžio nuobauda, numatyta LR ATPK 127 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 127 str., 130 str., 224 str., 287 str., teismas,-

nutarė:

pripažintiM. B. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 40 € (keturiasdešimties eurų) bauda.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka