- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-07-10
- Bylos Nr.
- 1-2122-806/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29608-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- Ž. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje Ž. R. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. R. mušdamas nežymiai sutrikdė šeimos nario – sugyventinės J. M. sveikatą , o būtent:
jis, 2017-06-14 apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su sugyventine J. M., mažamečio vaiko akivaizdoje, vartodamas necenzūrinius žodžius, alkūnėmis stumdė pastarąją link sienos, apglėbęs pirštais suspaudė dešinį žastą, tris kartus rankos kumščiu sudavė smūgius į dešinį kelį, sugriebęs už dešinio delno bandė lenkti plaštaką atgal, sugriebęs už plaukų patempė galvą atgal, suspaudęs ranka veidą du kartus galvą trenkė į sieną, tokiu būdu nukentėjusiajai J. M. padarydamas poodines kraujosruvas kairiame skruoste, nugaros kairėje, žastuose, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Ž. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine J. M. gyvena apie 3,5 metų, turi bendrą vaiką L. L. R., 1 metų ir 10 mėn. amžiaus. Santykiai su sugyventine yra įtempti, dažnai įvyksta konfliktai, tačiau jie būna žodinio pobūdžio. Šiuo metu vyksta skyrybos ir jie jau apie tai ne vieną kartą kalbėjo. 2017-06-14 apie 22 val. jis kartu su dukra buvo namuose ,adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu į namus atėjo neblaivi sugyventinė J., nuo jos sklido alkoholio kvapas. Jam prausiant dukrą vonioje, įsikišo sugyventinė, kuri pati norėjo prausti dukrą, tačiau dukra norėjo praustis su juo, dukra verkė, tarp jų vyko žodinis konfliktas. J. laikė dukrą ant rankų ir verkiančiam vaikui valė dantis ir jis matydamas riziką vaikui paspringti, bei tai, kad vaikui veiksmai nepatiko, bandė įbauginti J. žodžiais, sakydamas, kad su pastarąja susidoros, o būtent imsis fizinių priemonių, jeigu ji jo negirdės ir nepaleis verkiančios dukros. J. į jo perspėjimus nesureagavo. Jis sučiupo Justiną už plaukų ir iškart paleido. J. nesureagavo. Jis jai tris kartus kumščiu sudavė į dešinį kelį. Tuomet J. su dukra nuėjo į miegamąjį ir atsigulė į jo lovą šalia vaiko. Kadangi su sugyventine yra susitarimas, kad jie ilsisi skirtingose lovose ir dukrytė norėjo atsigulti šalia jo, o J. norėjo gultis šalia vaiko, tačiau jis jai neleido atsigulti į jo lovą, dėl minėtų veiksmų prasidėjo barnis. J. ginčijosi, bandė gultis į lovą, trukdė miegoti vaikui ir jam. Jie vargais negalais susitarė, kad ji paima dukrą ir nešasi pas save į lovą miegoti, tačiau dukrytė verkė, kadangi akivaizdžiai norėjo miegoti šalia jo. Jis priėjo prie vaiko lovytės ir per prievartą J. iš rankų paėmė dukrą, dukra apsiramino, nustojo verkti, ji atsigulė į lovą ir užmigo. Tuomet J. įjungė šviesą, atidarė miegamojo duris ir pareiškė, kad iškvies policiją. Sugyventinė iškvietė policiją. Susistumdymo metu kambaryje jis galėjo sugyventinei suspausti žastą, tikriausiai traukiant pastarajai iš rankų vaiką. Tuo momentu ji jam vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į kairį galvos šoną. Jis po minėto smūgio jai jokių smūgių sudavęs nebuvo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, norėtų su sugyventine susitaikyti, jos atsiprašyti (t. 1, b. l. 35).
2017-06-27 įtariamuoju apklaustas Ž. R. parodė, kad įtarimo esmę suprato, dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta iš dalies. Nuodugnius parodymus davė 2017-06-15, prašo jais vadovautis, jie yra išsamūs, jis jų nekeis, tačiau jis nesutinka su tuo, kad jis J. M. galvą trenkė į sieną, tai yra netiesa, jis, traukdamas vaiką iš pastarosios rankų, kitos rankos delnu stūmė sugyventinę nuo savęs ir tuo metu ji galimai galėjo galva atsitrenkti į sieną, rankomis jis jai veido suspaudęs nebuvo. Dėl kitų veiksmų jis kaltę pripažįsta. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, jis supranta, kad padarė didelę klaidą (t. 1, b. l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. M. parodė, kad ji su sugyventiniu Ž. R. gyvena 2 kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jų vaikas L. L. R. 2017-06-14, apie 22.30 val., namuose patyrė sugyventinio smurtą. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis neleido jai gultis į lovą šalia vaiko, jis motyvavo tuo, kad jis gamino tą lovą. O prieš tai gal dvi valandas iki tol jis ją grubiai stumdė, dėl to, kad susiginčijo, kaip reikia rengti vaiką. Apie 22.30 val. jis rankomis labai stipriai suspaudė jai dešinę ranką, taip pat 3 kartus kumščiu trenkė į dešinį kelį, rankomis trankė, sukinėjo dešinės rankos pirštus. Tai įvyko vaiko akivaizdoje, išgirdusi triukšmą dukra verkė. Sugyventinis ne tik fiziškai smurtavo, bet ir keikė ją įvairiais keiksmažodžiais. Tą jis darė, būdamas blaivus. Konfliktas truko apie 30 minučių. Panašiai jis yra smurtavęs ir anksčiau, bet į policiją ji kreipėsi pirmą kartą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nori patikslinti, kad smūgiai į kelį jai buvo suduoti vonioje, valant vaikui dantis, taip pat konflikto metu jis 1 kartą stipriai sugriebė už plaukų, dėl ko juto skausmą. (t. 1, b. l. 22)
2017-06-21 papildomai apklausta J. M. parodė, kad 2017-06-14 apie 22.30 val. konflikto metu su sugyventiniu Ž. R., jam laikant dukrą ant rankų, alkūnėmis stumdė ją link sienos, neleisdamas aprengti vaiką, apglėbęs pirštais dešinį žastą suspaudė stipriai, dėl ko ant rankos minėtoje vietoje atsirado mėlynės, tris kartus rankos kumščiu sudavė smūgius jai į dešinį kelį, dėl ko minėtoje vietoje atsirado mėlynės bei audinių patinimas, sugriebęs jai už dešinės rankos delno, bandė lenkti plaštaką atgal, tokiu būdu užlauždamas ranką buvo sugriebęs už plaukų, patempė galvą atgal, dėl ko jis juto fizinį skausmą, bei paleido plaukus, sugriebęs ranka veidą ir laikydamas pirštus ant žandų, du kartus galvą trenkė į sieną, sekančią dieną po įvykio jai skaudėjo veidą bei pakaušį. Dėl visų sužalojimų ji juto fizinį skausmą. Po minėto įvykio ji su sugyventiniu nebendravo, jis jos neatsiprašė, todėl su juo taikyti nenori, prašo bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 25) .
Bendrojo pagalbos centro įvykių registracijos kortelėje nurodyta, kad 2017-06-14, 22.53 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją M. sumušė blaivus jos vyras. Namuose yra mažametis vaikas. GMP nereikia. (b. l. 2)
Šalies argumentai
J. M. 2017-06-14 pareiškime nurodyta, kad 2017-06-14 jos sugyventinis Ž. R. matant mažamečiui vaikui ją keiksnojo, naudojo smurtą, tai yra neleido migdyti vaiko, pradėjo sukioti dešinės rankos pirštus, stipriai spausti žastą , daužyti galvą į sieną, kumščiu daužė per dešinės kojos kelį, kojomis išspyrė iš lovos (b. l. 1) .
Vyr. patrulės U. P. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje 2017-06-14 fakto nurodyta, kad 2017-06-14 apie 22.56 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), blaivus vyras sumušė pranešėją J. M.. Atvykus nurodytu adresu pareiškėja paaiškino, kad sugyventinis naudojo psichinį ir fizinį smurtą. Išvadino vaiko akivaizdoje necenzūriniai žodžiais, išstūmė iš lovos, sukiojo pirštus, suspaudė žastą, daužė galvą į sieną, kumščiais daužė į dešinės kojos kelį. Panašios situacijos buvo apie tris kartos, tačiau anksčiau pareiškėja į policiją nesikreipė (b. l. 3-4).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1914/2017 (01) nurodyta, kad J. M. poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, nugaros kairėje, žastuose, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas nugaros dešinėje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra jaučiamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 27-28.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus, aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis Ž. R. 2017-06-14 apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su sugyventine J. M., mažamečio vaiko akivaizdoje, vartodamas necenzūrinius žodžius, alkūnėmis stumdė pastarąją link sienos, apglėbęs pirštais suspaudė dešinį žastą, tris kartus rankos kumščiu sudavė smūgius į dešinį kelį, sugriebęs už dešinio delno bandė lenkti plaštaką atgal, sugriebęs už plaukų patempė galvą atgal, suspaudęs ranka veidą du kartus galvą trenkė į sieną, tokiu būdu nukentėjusiajai J. M. padarydamas poodines kraujosruvas kairiame skruoste, nugaros kairėje, žastuose, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Ž. R. veiksmai pagal LR BK 140 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai, kadangi jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino, be jo prisipažinimo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, teismo med. ekspertų išvadomis bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams , mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Ž. R. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašė sumažinti jam siūlomo skirti įpareigojimo – sumokėti 15 MGL dydžio sumą į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą, kadangi jis vienas išlaiko šeimą, o tokia suma beveik sudaro jo gaunamą darbo užmokestį (b.l. 51).
Skirdamas bausmę Ž. R. vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. R. padarė nesunkų nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis neteistas ( b.l. 50), baustas administracine tvarka ( b.l.49), psichiatrinių, priklausomybės ligų įstaigose negydytas ( b.l.48) , dirba ( b.l. 46), turi nepilnametį vaiką. Ž. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma laisvės apribojimo trukmė šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo. Tačiau teismas atsižvelgia į kaltinamojo prašymą sumažinti įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą dydį, atsižvelgdamas į kaltinamojo išdėstytas aplinkybes ir mažina ją iki 10 MGL dydžio.
Kadangi Ž. R. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, pastarajam paskirtinos bausmės atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ str., numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – nuo 2017-06-14, 23.55 val. iki 2017-06-15, 14.02 val. (dvi dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms (t. 1, b. l. 30, 36).
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, Ž. R. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -
nusprendžia:
Ž. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Ž. R. per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokėti į asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, fondą 10 MGL (370,66 eurų).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Ž. R. per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokėti į asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, fondą 10 MGL (370,66 eurų).
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame nuo 2017-06-14, 23.55 val. iki 2017-06-15, 14.02 val. (dvi dienas), prilyginant vieną sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.
Ž. R. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Bausmės pradžią Ž. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.