Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį – 78 MGL, t. y. 3 900 Eur, dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 14 MGL, t. y. 700 Eur, dydžio bauda;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio 1 dienos laisvės atėmimo bausmė (bausmę atliko 2024 m. gegužės 17 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2024 m. gegužės 23 d. apie 14.29 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjos akivaizdoje nuo lentynos paėmė 1 butelį degtinės „Regata“, kurio vertė 8,39 Eur, pastarajai paprašius sumokėti, atsakė „vėliau“ ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekę, tokiais veiksmais atvirai pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 8,39 Eur vertės turtą, tuo padarydamas 8,39 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gegužės 23 d., tikslaus laiko neatsimena, galimai apie 14.30 val., užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), tikslu pavogti degtinės butelį. Buvo neblaivus ir jam labai reikėjo išgerti alkoholio. Pinigų su savimi neturėjo. Parduotuvė yra šalia jo gyvenamosios vietos. Užėjęs į parduotuvę, nuo lentynos paėmė pusės litro butelį „Regata“ ir išėjo iš parduotuvės. Matė, kad parduotuvėje buvo iš matymo žinoma pardavėja, jos duomenų nežino. Ji jam dar kažką sušuko, kad susimokėtų ar padėtų butelį į vietą, bet jis nekreipė dėmesio ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už paimtą degtinės butelį. Degtinę vėliau išgėrė. Dėl padaryto nuoširdžiai apgailestauja, pasielgė labai lengvabūdiškai. Įsipareigoja atlyginti (duomenys neskelbtini) turtinę žalą – 8,39 Eur iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą.

Be A. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – (duomenys neskelbtini) pareiškimu, liudytojos R. M. parodymais, 2024 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2024 m. gegužės 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. P. 2024 m. gegužės 23 d. apie 14.29 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjos akivaizdoje nuo lentynos paėmė 1 butelį degtinės „Regata“, kurio vertė 8,39 Eur, pastarajai paprašius sumokėti, atsakė „vėliau“ ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekę, tokiais veiksmais atvirai pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 8,39 Eur vertės turtą, tuo padarydamas 8,39 Eur turtinę žalą. Apibendrinant išdėstytą, A. P. tyčiniai veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus A. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę A. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Skiriant bausmę A. P., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika padaryta reali turtinė žala, kurią kaltinamasis įsipareigojo atlyginti iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis nurodė besigailintis dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, teismas neturi pagrindo pripažinti jo gailesčio nuoširdžiu, kadangi nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis įvykdė praėjus mažiau nei savaitei po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, už tris BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus (atviras vagystes). Be to, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo kaltinamasis padarė naują analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą – praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekę. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. P. – teistas, be kita ko, už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, be kita ko, už svetimo turto vagystę, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, Sodros duomenimis, vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, iš jo žodžių – psichinėmis ligomis nesirgęs, į narkologo įskaitą neįrašytas. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas maksimalus, skirtinas už nusikaltimus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti dėl 2024 m. gegužės 23 d. įvykdytos nusikalstamos veikos patirtos 8,39 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta civilinės ieškovės patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo A. P. veiksmų, kurie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinti nusikaltimu, be to, pastebėtina, kad ir kaltinamasis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, įsipareigojo iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. atlyginti žalą, t. y. iš esmės dėl to nėra ginčo, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš A. P. (duomenys neskelbtini) naudai priteisia 8,39 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. P. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

(Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. P. (duomenys neskelbtini) naudai 8,39 Eur (aštuonis eurus ir 39 ct) turtinei žalai atlyginti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas, Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.