Kauno apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą, kurioje D. B. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VMI įgaliotas atstovas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui pateikė rašytinius prašymus (b. l. 68, 71) bylą nagrinėti nedalyvaujant, nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėtina asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs turimą bylos medžiagą teismas nustatė, kad D. B., būdamas UAB „D“ (toliau – ir įmonė) vadovu, t. y. asmeniu, atsakingu už įmonėje vykdomų atsiskaitymų organizavimą bei tvarką, neužtikrino, kad įmonėje 2016 m. būtų tinkamai laikomasi Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. nustatytos mokėjimų tvarkos, nes įmonė, turėdama mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui (2017-05-02 nepriemokų suma jau 26203,89 Eur), tikrinimo laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2016-12-31 vykdė objektyviai nustatytus atsiskaitymus/mokėjimus sau ir kitiems įmonės kreditoriams, be ne valstybės biudžetui.

D. B. savo paaiškinime (b. l. 71) kaltu prisipažino. Nurodė, kad skola biudžetui susidarė, nes dėl neatsiskaitymo už įmonės atliktas paslaugas trūko apyvartinių lėšų. Įmonės veikla – krovinių pervežimas. 2016 m. patyrė didelių nuostolių (apie 14000 Eur) dėl vairuotojų kaltės. Pvz. 2016 m. spalio mėn. pabaigoje Prancūzijoje vairuotojas L. gavo baudą - 5300 Eur, ją reikėjo sumokėti vietoje, nes nepaleido krovinio. 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje vairuotojas pavogė CMR dokumentus, kuro kortelę. Nesant pristatytų pinigų įmonė negavo apie 1500 Eur. Įmonei skolingi ir kiti skolininkai. VMĮ areštavo visas įmonės sąskaitas, naujų sandorių sudaryti nepavyko. Šiuo metu įmonės veikla visiškai sutrikdyta, nebevyksta jokia veikla. Mano, kad bankrutuos, nors ir stengiasi išlikti. Pripažįsta, kad būdamas skolingas valstybei mokėjo sau ir kitiems įmonės kreditoriams, nes neturėjo kitos išeities, bandė padaryti taip, kad įmonės veikla nesustotu, turėjo mokėti ir vairuotojams, nes jie nebesutiko dirbti. Turi nepilnametį vaiką, kuri privalo išlaikyti. Anksčiau už analogiškus pažeidimus baustas nebuvo. Prašo skirti švelnesnę, nei minimali, nuobaudą.

Be D. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta: duomenimis apie įmonės nepriemokas biudžetui (b. l. 9-18), duomenimis apie įmonės mokėjimus (b. l. 28-47), duomenimis apie įmonę (b. l. 7-8), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 20-22),VMĮ pateiktais duomenimis apie sprendimą leisti nepriemoką mokėti dalimis ir sprendimo neįvykdymo pasekmes (b. l. 49-52, 53-54).

ANK (ATPK) nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant bei nustatant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo buvimą, vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką. Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo.

Teismas daro išvadą, kad D. B., būdamas UAB ‚D“ (toliau – ir įmonė) vadovu, t. y. asmeniu, atsakingu už įmonėje vykdomų atsiskaitymų organizavimą bei tvarką, nesilaikė (neužtikrino, kad būtų laikomasi) Civilinio kodekso 6.930¹ str. nustatytos atsikaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, nes įmonė, turėdama mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui, 2016-10-01 iki 2016-12-31 vykdė atsiskaitymus/mokėjimus su nebiudžetiniais – paskesnės eilės įmonės kreditoriais.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d., padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgus į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekse veiką kvalifikuojantis 120 str. 1 d. (kreditorinių teisių pažeidimas) numato griežtesnę nuobaudą nei pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 50⁶ str. 1 d., D. B. neteisėta veika turi būti kvalifikuojama kaip pažeidimas, numatytas ATPK 50⁶ str. 1 d. str. (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 2 d. 3 p., 8 d.)

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad asmuo kaltu prisipažino ir išreiškė gailėjimąsi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą ir nustatant jos dydį atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į D. B. nurodomą jo ir įmonės sudėtingą finansinę padėtį (ką patvirtina ir duomenys iš LITEKO), tuo pačiu tvirtinant, kad siekiama finansinius sunkumus išspręsti ir toliau vykdyti įmonės veiklą, į tai, kad D. B. anksčiau teismo nebaustas, neteistas (duomenys iš LITEKO), turi ir privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Teismui pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog privalomi mokesčiai biudžetui nemokami tyčia ir piktybiškai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, atsižvelgus į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmą kartą baudžiamam D. B. už pažeidimo padarymą paskirta net ir minimalaus dydžio bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai, siekiant paskatinti, jog asmuo ir toliau vykdytų veiklą, atsiskaitytų su kreditoriais, šį kartą gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl yra pagrindas D. B. už jo padarytą pažeidimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 286-288 str., teismas

nutaria:

pripažinti D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d. (ATPK, galiojusio iki 2017-01-01, redakcija), ir, remiantis ATPK 30¹ str., paskirti – 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.