Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.1.;

2007 m. rugsėjo 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda. Teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies. D. S. iš UAB „Klemitra“ priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Civilinį ieškinį dėl 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmetė, kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 2 d., apie 17.15 val., Perkėlos g., ties viaduku, Klaipėdos m., vairuodamas UAB „Klemitra" priklausantį vilkiką „Volvo FH 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Gray Adams“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai matomumas iš vairuotojo kabinos buvo apie 20 metrų, kelio danga - šlapias asfaltas, nuokalnės pradžioje kelio posūkyje, kur pagal važiavimo kryptį yra viena eismo juosta, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir vilkiko puspriekabe susidūrė su priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančiu automobiliu „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. S.. Eismo įvykio metu D. S. nesunkiai sutrikdyta sveikata, apgadintas automobilis bei vilkiko puspriekabė. V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p., (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis) 53 p.,( eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių) 172 p.,(vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę), reikalavimus.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog iš bylos medžiagos matyti, kad avarijos kaltininkas visą laiką tik iš dalies jautėsi kaltas ir tai rodo jo nenuoširdų įvertinimą savo atliktų veiksmų. Jis baigiant tirti bylą reiškė prašymus, kur nesutiko su savo kalte, taip pat nukentėjusysis D. S. mano, kad nuteistasis tikrai nesijautė kaltas padaręs nusikaltimą ir teisme tik bandė nukentėjusįjį apšmeižti, kad jis nori iš nuteistojo daug pinigų, tačiau jis pats nukentėjusiajam nesumokėjo nė lito ir nepasidomėjo, ar jam reikalinga pagalba, todėl nukentėjusysis buvo priverstas prašyti, kad nuteistasis be materialinės žalos jam atlygintų ir moralinę žalą, nes jis ne tik savo veiksmais, dėl kurių įvyko avarija, padarė nukentėjusiajam materialinę žalą, bet ir dabar, nukentėjusiojo nuomone, vengdamas atsakomybės nuteistasis jam daro moralinę žalą, t.y. jis nuoširdžiai nesigaili to, ką padarė. Dėl avarijos jis patyrė dvasinius nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, taip pat patyrė didelį fizinį skausmą, taip pat tiek trečiojo asmens, tiek atsakovo nenoras su juo nors susitikti ir pasiteirauti, kokia jo sveikata ar ko jam reikia, tik toliau sukelia dvasinius nepatogumus ir pažeminimą ir todėl buvo priverstas kreiptis su ieškiniu į teismą, teismas savo nuosprendyje nurodo, kad UAB „Klemitra“ jam sumokėjo 4000 Lt neturtinės žalos, tačiau jo sąskaitoje nėra nurodytas pavedimo tikslas ir už ką jam sumokėti tie pinigai ir jam iki teismo nuosprendžio nebuvo žinoma jų tikslinė paskirtis.

Taip pat jam nėra aišku, kokios pasekmės bus ateityje ir kokius dar nepatogumus jis patirs dėl padaryto galvos sužalojimo, taip pat nori atkreipti dėmesį ir į tai, kad dvasinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas išgyveno ir jo artimieji, kurie taip pat svarsto galimybę kreiptis su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis nurodo, jog jis viename iš teismo posėdžių prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo sąskaitas ar nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą ieškinio užtikrinimui, nes tiek avarijos kaltininko, tiek įmonės, kurioje dirba avarijos kaltininkas, veiksmai rodo tai, kad jie nesiruošia atlyginti jokios žalos ir taip pat tikėtina, kad jie gali paslėpti savo turtą ir tada teismo sprendimo įvykdymas pasidarys nebeįmanomas, tačiau teismas niekaip neatsižvelgė į tokį jo prašymą.

Viename teismo posėdžių jis prašė apklausti papildomai dvi liudytojas, kurios buvo atvykusios į posėdį, ir teismas nusprendė jas apklausti, tačiau 2007 06 08 nagrinėdama bylą teisėja net nepasiteiravo, ar reikalingos tos liudytojos ir ar galima nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, todėl mano, kad teismas buvo šališkas ir dėl jo neobjektyvus, todėl buvo priimtas neteisingas sprendimas.

Nuteistasis atsikirtimuose teigia, kad yra įsitikinęs, kad apeliacinis skundas neatitinka BPK 313 str. l d. reikalavimų. Pirmiausia skundas yra neargumentuotas bei nemotyvuotas. Antra, teismas išnagrinėjo bylą ir ištyrė visus ikiteisminio tyrimo institucijos pateiktus įrodymus bei įvertino nukentėjusiojo pateiktus papildomus įrodymus. Teismas neatliko jokių neteisėtų ar neprocesinių veiksmų ir tai patvirtina nukentėjusiojo bei jo advokato elgesys proceso metu: pretenzijų teismui nebuvo (BPK 4 skirsnio normos ), nežino, kad būtų reikštos pretenzijos dėl protokolo. Nurodo, kad nors ir yra nuteistas, tačiau nuosprendis motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas (BPK 20, 301, 305 str.). Teismas teisingai nurodė, kad jo įvykdyti nusikalstami veiksmai buvo sąlygoti Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pažeidimą jis pripažino ir dėl to gailisi, todėl po avarijos buvo pas nukentėjusįjį, jo atsiprašė. Teismas, kvalifikuodamas nusikalstamą veiką, akcentavo, kad D. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai, o jo veika priskirtina prie neatsargių. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip antai - gerą darbą, jo teigiamą charakterizuojančią medžiagą. Todėl jam paskirta bausmė atitinka BK 47, 54, 59, 61 str., 281 str. l d. nuostatas bei reikalavimus.

Teismas itin išsamiai ir argumentuotai išsprendė civilinį ieškinį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. D. S. turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį ir reikalauti turtinės bei neturtinės žalos. Tačiau civilinis ieškinys, kaip ir apeliacinio skundo dalis dėl civilinio ieškinio, neatitinka BPK 112 – 113 str. reikalavimų. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų ieškiniui pagrįsti, o jo pozicija dėl žalos priteisimo prieštarauja sąžiningumo principui. T.y. draudimo bendrovė visiškai atlygino D. S. turtinę bei 500 EU neturtinę žalą. Neatsižvelgdamas į tai, apeliantas ir skunde rašo, kad tariama jo turtinė žala – 2000 Lt. Šią žalą jis paaiškina automobilio likutine verte. Todėl nuteistasis mano, kad turint likutinę objekto vertę (objektą), ją (sugadintą automobilį, kaip detales) D. S. gali realizuoti ir gauti pinigus. Apie draudimo institucijos sumokėtą neturtinę žalą - nukentėjusysis iš viso nutylėjo. Todėl nuteistasis yra įsitikinęs, kad teismas, išanalizavęs BPK 109 str., CK 6.250 str. nuostatas bei atsižvelgęs į jo darbdavio finansinę situaciją, jo padarytų veiksmų pobūdį, pasekmes, žalos atlyginimo klausimus, priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog galimas randų pašalinimas yra ateities klausimas, taigi ir žala dėl šios ieškinio dalies negali būti priteista, nežinia, ar iš viso D. S. kada nors tokią procedūrą atliks. Tuo labiau, kad šie randai yra plaukuotoje galvos dalyje ir todėl vizualiai nepastebimi.

Nukentėjusysis yra neteisus, nurodydamas, jog nuteistojo darbdavys sutiko atlyginti 10 000 Lt neturtinės žalos, o teismas priteisė tik tris. Iš tikro jo darbdavys ir jis pats sutiko, kad gali būti atlyginta visa žala apie 10 000 Lt. Taip siūlė tuoj po avarijos, tą siūlė ir vėliau, tačiau, kaip teigė draudimo įstaigos atstovė, D. S. pageidavo milijoninės sumos. Taigi D. S. su jų pasiūlymais nesutiko. Bet, kaip matyti iš draudimo įstaigos gautos, iš nuteistojo darbdavio nukentėjusiajam iki teismo sumokėtos pinigų sumos, iš teismo priteistų pinigų, D. S. vien neturtinės žalos gavo ir ateityje gaus – 8725 Lt (500EU+4000Lt+3000Lt). Šios aplinkybės rodo, jog D. S., pridėjus draudimo įstaigos sumokėtą žalos atlyginimą, gavo žymiai daugiau nei dešimt tūkstančių litų.

Civilinė atsakovė UAB „Klemitra“ atsikirtimuose prašo nukentėjusiojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Civilinės atsakovės atsikirtimuose nurodoma, kad Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 str. l d. l p.). Atsikirtimuose rašoma, jog apeliantas teigia, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, kad neapklausė nukentėjusiojo prašytų apklausti liudininkų. Tai netiesa. Nukentėjusysis bei jo atstovas teisiamojo proceso metu teismui nepareiškė jokių abejonių ar nepasitikėjimo, o šias aplinkybes nurodo tik apeliaciniame skunde. Civilinis atsakovas UAB „Klemitra“ nesutinka su aiškiai nepagrįsta ir neteisinga nukentėjusiojo pozicija, kad protokolai neatspindi proceso eigos. Tokia nukentėjusiojo pozicija taip pat teisiškai nepagrįsta, nes civilinis atsakovas nežino, kad iki šio skundo padavimo nukentėjusysis ar jo atstovas BPK nustatyta tvarka būtų reiškę kokias nors oficialias pretenzijas dėl protokolų.

Toliau atsikirtimuose teigiama, kad aišku, jog avarija, kurią padarė jų darbuotojas, buvo sąlygota ne tik V. B. Kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet ir akivaizdžiai sudėtinga eismo situacija, kelio ypatumų, blogų oro sąlygų. V. B. labai jautrus ir teigiamas žmogus, geras darbuotojas, turintis šeimą, vaikų, atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl D. S. sužalojimo, pripažįsta kaltę, todėl teismas paskyrė teisingą bei pagrįstą bausmę.

Teismas labai detaliai ir dėmesingai tyrė nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Įvertino tai, kad D. S. ieškinio visiškai neįrodinėjo, o tik pasitenkino keliomis abstrakčiomis frazėmis. Štai jis teigė, kad jam liko draudimo įstaigos neapmokėta už automobilio likutinę vertę 2000 Lt ir šiuos pinigus privalėjo sumokėti civilinis atsakovas UAB „Klemitra“, kaip kaltininko darbdaviai bei materialiai atsakingi už jo veiksmus. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po avarijos D. S. automobilio vertė yra apie 2000 Lt ir jis šiuos pinigus gali atgauti realizavęs sugadintą automobilį kaip detales, todėl šios materialinės pretenzijos nepagrįstos.

Klaipėdos m. apylinkės teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pažymėjo, kad ir neturtinės žalos atlyginimas gali būti išspręstas vadovaujantis įrodymais. Deja, D. S. ir šiuo atveju vadovavosi daugiau emocijomis nei įrodymais, BPK 109-113 str., CK 6.250 str., teismine praktika.

Klaipėdos m. apylinkės teismas nuosprendyje motyvavo, kad atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, V. B. kaltę, sužalojimų apimtį, pasekmes ir kitas aplinkybes, bei priteisė 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šis nuosprendis teisingas ir pagrįstas. Teismas priėmė iš civilinio atsakovo įrodymus apie įmonės sudėtingą materialinę padėtį, taip pat atsižvelgė, kad civilinis atsakovas net iki teismo atlygino dalį žalos (4000 Lt).

Nukentėjusysis nurodo, kad jis nesupranta nuosprendžio ir nesupranta, kodėl teismas priteisė 3000 Lt. Tačiau draudimo atstovė pateikė duomenis, kad jis draudimo įstaigos prašė išmokėti virš milijono litų, ieškinyje ši suma sumažėjo iki 100000 Lt, o apeliaciniame skunde jau prašo priteisti 20000 Lt. Taigi iki šiol lieka neaišku, kokiais kriterijais D. S. įvertina neturtinę žalą, kaip jis apskaičiuoja jos dydį. Klaipėdos m. apylinkės teismas ne tik suprantamai motyvavo nuosprendį dėl žalos, kartu ir dėl neturtinės, bet išsamiai argumentavo savo išvadas. Taigi būtina akcentuoti ir pritarti pirmosios instancijos teismui, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Todėl įstatymo leidėjas teismui suteikė įstatyminę teisę kiek įmanoma teisingiau pinigais kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, praradimus ir kt. (LAT Civilinė byla Nr. 3K-3-371/2003 m.). Išspręsdamas neturtinės žalos priteisimo ir dydžio klausimus Klaipėdos m. apylinkės teismas nenukrypo ir nuo kitų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų nuostatų, pavyzdžiui, tokių: įvertinant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į visas reikšmingas ir svarbias bylos aplinkybes bei kriterijus, į atsakovo turtinę padėtį, kaltės pobūdį, laipsnį ir dydį (Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-7-159/2005 m.).

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 1 MGL iki 75 MGL dydžio. Skirdamas bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, apylinkės teismas išsamiai nurodė jos skyrimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas individualizavo bausmę. V. B. kaltu prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą, todėl teismas pagrįstai tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis dirba, darbovietės gerai charakterizuojamas, anksčiau nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka. Paskirta bausmė atitinka BK 54 str. reikalavimus ir nėra per švelni.

Dėl turtinės žalos.

Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad draudimo įmonė atlygino nukentėjusiojo automobiliui padarytą žalą, sumokėdama jam 4995 Lt, be to, buvo atlyginta 418,90 Lt už automobilio transportavimą,781 Lt už sugadintus rūbus, 302 Lt už vaistus. Be to, draudimo įmonė atlygino Valstybinei ligonių kasai 1968, 10 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Draudimo išvada nustatyta, kad neatlygintina likutinė automobilio vertė 1305 Lt. Sudaužytas automobilis liko pas nukentėjusįjį, tad jis dar gali gauti pinigų realizuodamas sudaužyto automobilio detales.

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo sri­ty­je vi­siš­ko ža­los at­ly­gi­ni­mo prin­ci­pas objektyviai ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas vi­sa apimtimi, ka­dan­gi ne­tur­ti­nės ža­los tiks­liai įver­tin­ti pi­ni­gais ne­įma­no­ma. Įsta­ty­mas nu­ma­to piniginę satis­fak­ci­ją, ku­ria sie­kia­ma kiek įma­no­ma tei­sin­giau kom­pen­suo­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo patirtus dva­si­nius išgyvenimus, fi­zi­nį skaus­mą ir kt., o teis­mo funk­ci­ja yra nu­sta­ty­ti tei­sin­gą piniginę kom­pen­sa­ci­ją už pa­tir­tą skriau­dą (dvasi­nius iš­gy­ve­ni­mus, fi­zi­nius pra­ra­di­mus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje N. Žungailienė v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis byloje O. Rysis, M. Rysytė, V. Rysytė, J. Komarova ir N.Komarovas v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Baudžiamojoje byloje esančia specialisto išvada nustatyta, kad D. S. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 25-26, t.1). Kolegija sutinka, kad nukentėjusysis patyrė didelį stresą ir fizinį skausmą, išgyveno nepatogumus, buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas ( dėl patirtos traumos jis negalėjo laiku laikyti egzamino universitete, todėl dekano leidimu jam buvo pratęsta rudens sesija). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje, žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, o dar reikia pridurti, jog eismo įvykį iš dalies lėmė šlapia gatvės danga ( įvykio metu smarkiai lijo). Nuteistasis labai gailisi dėl padarytos žalos: antai, praėjus tik dviem dienom po autoįvykio rašytame paaiškinime jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, kas įvyko ( b.l.52, t.1), kaltu prisipažino ir teisme, kaip parodė civilinės atsakovės atstovas ( b.l.21, t.2), labai pergyveno dėl autoįvykio lankė nukentėjusįjį ligoninėje. Civilinė atsakovė iki bylos nagrinėjimo buvo pervedusi nukentėjusiajam 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, taigi be reikalo nuogąstaujama, jog nuosprendžiu priteistų dar 3000 Lt neturtinės žalos civilinei atsakovei mokėti nereikės, šiuo klausimu nuosprendyje yra pasisakyta. Taigi tenkintinas ieškinio už neturtinę žalą dydis yra 7000 Lt, o dar reikia pridurti ir tai, jog nukentėjusiajam iš draudimo įmonės buvo išmokėta 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis teigia, jog civilinė atsakovė ruošėsi jam už neturtinę žalą sumokėti 10000 Lt. Ir tikrai, tokių duomenų byloje yra - civilinio atsakovo atstovas teisme teigė, jog bendrovė gali sumokėti 10000 Lt, tačiau tik tokiu atveju, jeigu nukentėjusysis prašys susitaikyti ir bylą tuo pagrindu nutraukti ( b.l. 21, t. 2). Tokio prašymo nukentėjusysis nepareiškė.

Apylinkės teismas, priteisdamas D. S. iš UAB „Klemitra“ 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1500 Lt išlaidas advokatui apmokėti, tokį savo sprendimą nuosprendyje išsamiai argumentavo. Priteisiant neturtinę žalą, vadovautasi CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekta išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, tad, kolegijos nuomone, priteistos neturtinės žalos dydis yra pakankamas nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, priteistos sumos pakanka ir tuo atveju, jeigu ateityje nukentėjusiajam tektų gydyti autoįvykio metu patirtus randus.

Dėl teismo posėdžio protokolo.

Nukentėjusysis ir jo atstovas nepareiškė bylą nagrinėjusiam teismui pastabų dėl teismo posėdžio protokolo, todėl teiginys, jog protokolo turinys yra netikslus, yra deklaratyvus, dėl to keisti teismo nuosprendį nėra pagrindo. Iš teismo posėdžio protokolo ( b. l. 145, t.1) matyti, kad teismas, tenkindamas advokato R.Kersnausko prašymą, nutarė į kitą teismo posėdį kviesti liudytojas G. G. ir Ž. D.. Žinių apie tai, ar jos tikrai buvo kviečiamos, byloje nėra. Kito posėdžio protokole nepaminėta, koks sprendimas priimtas dėl šių liudytojų. Tai laikytina protokolo trūkumu, tačiau tai jokiu būdu nerodo teismo šališkumo ir dėl to nebūtina naikinti nuosprendį. Sprendžiant iš prašymo, šias liudytojas norėta iškviesti aiškinantis autoįvykio aplinkybes, tačiau ir be jų teismui pakako V. B. pripažinti kaltu, be to skundas paduotas ne dėl autoįvykio aplinkybių, o dėl bausmės ir civilinio ieškinio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso dalyviai nepageidavo šių liudytojų kviesti papildomai baigiant įrodymų tyrimą.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, nesprendžiamas klausimas ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.