- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-206-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- V. J., D. J.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.6.29Paskola
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. J. ir D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-13540-772/2018 pagal ieškovų V. J. ir D. J. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. J. ir D. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo A. V. 2 200,00 Eur dydžio skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo skolos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad šalys dirbo drauge V. J. individualioje įmonėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Bendraieškių žiniomis, kaip teigė jiems atsakovas, jis su žmona ruošėsi pirkti nekilnojamąjį turtą – butą ir jiems trūko pinigų pradiniam įnašui sumokėti, kad jų pasirinktas bankas galėtų finansuoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį. Santykiai buvo geri, todėl ieškovai 2017-06-15 paskolino atsakovui 2 200,00 Eur, pasirašydami paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo gražinti skolą iki 2018 m. gegužės 31 d. Paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį grąžinti po 200,00 Eur iki 2018 m. gegužės 31 d, o taip pat numatyta, kad atsakovas turi teisę grąžinti skolą prieš nustatytą terminą, tai yra iki 2018 m. gegužės 31d. 2018-01-18 atsakovas nutraukė darbo santykius su įmone, kurioje šalys dirbo, o skolos negražino nei dalimis, nei visos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. V. kategoriškai su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad skola pagal 2017 m. birželio 15 d. paskolos sutartį yra grąžinta, ir tai patvirtina ieškovės ranka rašyti skolos grąžinimą įrodantys skaičiavimai. Esant tarp šalių paskoliniams santykiams, atsakovas gaudavo iš įmonės ir finansiškai neapskaitomas pinigų sumas kaip atitinkamą dalį darbo užmokesčio. Atsakovas nurodė, kad turėjo pateikti atliktų darbų aprašą, kuris buvo perduodamas buhalterei V. J., o pastaroji savo ranka surašydavo darbų įkainius, kurie būdavo skirti atsakovo darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Pagal šiuos apskaičiavimus atsakovui buvo mokomas ,,neoficialus“ darbo užmokestis, iš kurio ir buvo išskaičiuojamos atsakovo skolai grąžintinos pinigų sumos. Dėl to nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio iš atsakovui priklausančių išmokėti ,,neoficialaus“ darbo užmokesčio buvo išskaičiuota visa skolos suma, skirta ieškovams už suteiktą paskolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad paskolos sutarties sudarymo metu ginčo šalis siejo darbiniai santykiai, tai yra jie visi kartu dirbo V. J. individualioje įmonėje, tačiau ėjo skirtingas pareigas. Atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), ieškovas – (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė ieškovė – šios įmonės (duomenys neskelbtini). Atskirai teismas pažymėjo, kad įmonės savininkė yra ieškovės motina.
5. Teismas nevertino šalių teisinių santykių viešosios (tai yra baudžiamosios) teisės aspektu, kuomet V. J. individualioje įmonėje abu ieškovai pagal turimus įgaliojimus, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to galėjo būti slepiamos įmonės tikrosios pajamos, tai yra vedama dvejopa buhalterinė apskaita. Atsakovo atsikirtimą, jog jis paskolą ieškovams grąžino ne iš ,,oficialaus“ atlyginimo, teismas pripažino tinkamu įrodymu. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad atsakovas turėjo grąžinti jiems paskolą asmeniškai, o ne per įmonę. Teismas nesivadovavo bendraieškių paaiškinimais, kad jie skolino ne įmonės, o asmenines pinigines lėšas, nes tokių įrodymų byloje irgi nėra. Teismas pripažino, kad atsakovui nebuvo išmokoma tą pinigų (darbo užmokesčio) dalis, kuri nėra apskaitoma pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus, kuomet atitinkama pinigų suma būdavo iš atsakovo paimama skolos grąžinimui. Teismas atsižvelgė į tai, kad bendraieškiai yra įmonės savininkės artimieji, tai yra dukra ir žentas, todėl ieškovė asmeniškai surašydama atsakovo atliktų darbų įkainius, kuriais remiantis jam turėjo būti mokomas ,,neoficialus“ atlyginimas turėjo suvokti, kad būdama įmonės buhaltere, ji įsipareigoja atsakovui ne tik sumokėti atitinkamą pinigų sumą, bet ir kiekvieną mėnesį iki visiško paskolos grąžinimo susigrąžinti savo ir sutuoktinio paskolos dalį. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad papildomu šalių žodiniu susitarimu dėl skolos grąžinimo tarp ieškovų V. J. ir D. J. iš vienos pusės ir A. V. iš kitos pusės dėl 2 200 Eur skolos grąžinimo atsakovas nebėra skolingas bendraieškoviams pagal 2017-06-15 paskolos sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovai V. J. ir D. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, bendraieškovius sutapatino su juridiniu asmeniu – V. J. individualia įmone, taip iš esmės paneigdamas juridinio asmens savarankiškumo principą. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas sprendė dėl neįtraukto į bylą savarankiško teisės subjekto – V. J. individualios įmonės (juridinio asmens) teisių ir pareigų. Šioje civilinėje byloje, dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantai netinkamai tvarkė minėtos įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to galėjo būti slepiamos įmonės tikrosios pajamos, tai yra vedama dvejopa buhalterinė apskaita. Nors teismas nurodė, kad nevertina šalių teisinių santykių viešosios (t. y. baudžiamosios) teisės aspektu, tačiau paneigdamas nekaltumo prezumpciją konstatavo, kad apeliantai mokėjo nepaskaitytą atlyginimą atsakovui, o dalį neapskaitytos sumos skirdavo paskolai dengti.
6.2. Teismas nepagrįstai atsakovo A. V. pateiktus ieškovės V. J. rašytus raštelius su atsakovo A. V. padarytas prierašais traktavo kaip pakankamus įrodymus, patvirtinančius paskolos gražinimą. Skolų mokėjimą tiekėjams dėl raštelyje išdėstytų sumų apeliantai teikia apeliacinės instancijos teismui. Nesant ginčo dėl paskolos suteikimo (paskolos dalyko perdavimo atsakovui), būtent atsakovas privalėjo įrodyti paskolos gražinimo faktą apeliantams, o ne apeliantai pateiktį įrodymus, kad atsakovas negrąžino paskolos. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, o tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.
6.3. Tik priėmus skundžiamą sprendimą paaiškėjo, kad teismas išimtinai vadovavosi atsakovo parodymais ir tik pagal jo parodymus traktavo atsakovo pateiktuose apeliantės V. J. ranka rašytus raštelius, todėl teikiant apeliacinį skundą iškilo būtinybė pateikti duomenis, kurie patvirtina apeliantų teiginius apie mokėtinas sumas tiekėjams.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad papildomu šalių žodiniu susitarimu dėl skolos grąžinimo tarp ieškovų V. J. ir D. J. iš vienos pusės ir A. V. iš kitos pusės dėl 2 200 Eur skolos grąžinimo atsakovas nebėra skolingas ieškovams pagal 2017-06-15 paskolos sutartį. Apeliantas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, nurodydamas, kad taip apeliantai siekia susidoroti su atsakovu, kadangi jis kreipėsi į FNTT Šiaulių skyrių dėl V. J. įmonės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatyme nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir drauge užtikrinti galimybę užkirsti kelią proceso šalims piktnaudžiauti procesu, tai skatina greitesnį bylos išnagrinėjimą. Tačiau pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
10. Tik priėmus skundžiamą sprendimą paaiškėjo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas paskolos grąžinimo faktą, išimtinai vadovavosi atsakovo parodymais ir jo pateiktais apeliantės V. J. ranka rašytais rašteliais, todėl, apeliantų teigimu, teikiant apeliacinį skundą iškilo būtinybė pateikti mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina apeliantų teiginius apie mokėtinas sumas tiekėjams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusį būtinumą teikti naujus įrodymus. Byla tvarkoma elektronine forma, ir kiekviena iš šalių turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su bylos medžiaga bei kartu su ieškovų apeliaciniu skundu naujai pateiktais įrodymais. Šios konkrečios bylos atveju naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), todėl ieškovų kartu su apeliaciniu skundu naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami visų bylos aplinkybių kontekste.
Dėl paskolos grąžinimo
11. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos grąžinimą, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo.
12. Byloje nustatyta, kad ieškovai, 2017-06-15 sudarydami rašytinę paskolos sutartį, paskolino atsakovui 2 200,00 Eur, atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą iki 2018 m. gegužės 31 d. Paskolos sutartyje taip pat numatyta, kad atsakovas įsipareigoja kiekvieną mėnesį grąžinti po 200,00 Eur iki 2018 m. gegužės 31 d., taip pat sutarta, kad atsakovas turi teisę grąžinti skolą prieš nustatytą terminą, tai yra iki 2018 m. gegužės 31 d. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai V. J. ir D. J. bei atsakovas A. V. kartu dirbo V. J. individualioje įmonėje, ieškovas – (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė ieškovė – šios įmonės (duomenys neskelbtini), atsakovas (duomenys neskelbtini).
13. Pagal CK 6.870 straipsnyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).
14. Nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą priteisti skolą grindžia į bylą pateikta 2017-06-15 paskolos sutartimi, kuri, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, atitinka paskolinių teisinių santykių įforminimui keliamus reikalavimus (CK 6.871 str. 3 d.). Paskolos suteikimo fakto atsakovas neginčija, jį pripažįsta, todėl tarp šalių susiklosčius paskoliniams teisiniams santykiams, esminis ginčas byloje yra dėl paskolos grąžinimo fakto nustatymo.
15. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas A. V. paskolos grąžino faktą įrodinėja savo paaiškinimais ir teismui pateiktais ranka rašytais rašteliais, kurių viena dalis surašyta ieškovės V. J., o kita lapelio kopijos pusė užpildyta paties atsakovo A. V.. Vadovaudamasis šias įrodymais pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas A. V. grąžino apeliantams skolą, ją išskaičiuojant iš A. V. priklausančios išmokėti darbo užmokesčio dalies.
16. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas skolos ieškovams grąžinimo faktą, nepagrįstai bendraieškius sutapatino su juridiniu asmeniu – V. J. individualia įmone, taip skundžiamame sprendime pasisakė dėl neįtraukto į bylą savarankiško teisės subjekto – V. J. individualios įmonės teisių ir pareigų, o konstatuodamas, kad apeliantai netinkamai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to galėjo būti slepiamos įmonės tikrosios pajamos mokant atsakovui nepaskaitytą atlyginimą, iš esmės paneigė nekaltumo prezumpciją. Tokiai apeliantų dėstomai pozicijai teisėjų kolegija pritaria.
17. Teismas šios bylos faktų kontekste pažymi, kad, pirma, 2017-06-15 rašytinė paskolos sutartis yra sudaryta tarp fizinių asmenų, šiuo atveju V. J. individuali įmonė nėra paskolinių santykių dalyvė, todėl akivaizdu, kad paskola pagal sutartimi prisiimtus įsipareigojimus privalo būti grąžinama fiziniams asmenims, tai yra paskolos davėjams, neįtraukiant į šiuos teisinius santykius asmens (fizinio ar juridinio), kuris nėra ir nebuvo paskolinių teisinių santykių dalyviu. Antra, pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime be jokio teisinio pagrindo vertino ir sprendė dėl V. J. individualios įmonės netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos. Teismo vertinimu, tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl skundžiame sprendime nepagrįstai spręsta dėl šio byloje nedalyvaujančio juridinio asmens. Trečia, šioje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovo A. V. pateiktus ieškovės V. J. rašytus raštelius su atsakovo A. V. padarytas prierašais vertino kaip pakankamus įrodymus, patvirtinančius paskolos gražinimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytuose lapeliuose yra pažymėtas tik atliekamų darbų pobūdis ir nurodoma kaina, t. y. sudaryta numatomų darbų sąmata bei numatomas mokėti atlyginimas darbuotojui. Įvertinusi atsakovo pateiktų raštelių turinį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuose rašteliuose nurodytas įrašas „skola“ patvirtina atsakovo skolos ieškovams pagal paskolos sutartį gražinimą. Ketvirta, apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina jų teiginius apie mokėtinas sumas tiekėjams, tai yra, kad nurodytas įrašas „skola“ reiškia skolą tiekėjams (1 t., 114–123, 133 e. b. l.). Kitaip tariant tai sietina tik su įmonės veikla, bet negali būti siejama su privačių asmenų teisiniais santykiais. Penkta, byloje pateikti įmonės mokėtinų atlyginimų dydžiai darbuotojams ir atsakovo įrodymai apie gautą darbo užmokestį (1 t., 108–113 e. b. l.) tik sudaro sąlygą, kad, jei atsakovas darbo užmokestį gavo ne pagal darbo sutartyje sulygtą darbo užmokesčio dydį, įstatymo nustatyta tvarka jam galimybę ginti savo pažeistas teises ir interesus kitoje, ne su paskolos dalyku susijusioje, byloje. Įvertinęs šias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo A. V. pateiktus ieškovės V. J. rašytus raštelius su atsakovo A. V. padarytas prierašais nepagrįstai vertino kaip pakankamus įrodymus, patvirtinančius paskolos pagal 2017-06-15 d. paskolos sutartį tarp paskolos davėjų V. J. ir D. J. paskolos gavėjo A. V., gražinimą.
18. Pagal CK 6.65 straipsnio nuostatas kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės, nes tai leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).
19. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).Teismas dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo kiekvienu atveju sprendžia pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus.
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2 200,00 Eur paskolą ėmė nekilnojamojo turto įsigijimui, rašytiniai įrodymai apie šio turto įsigijimą ir atsiskaitymą už jį (2t., 2–16 e. b. l.) teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad atsakovui turėjo ir galėjo būti žinoma sutarčių sudarymo ir jų vykdymo tvarka, taip pat galimos teisinės pasekmės dėl netinkamo sutarties įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo dalies neapskaitytos darbo užmokesčio sumos skyrimas paskolos dengimui, jos neįforminant pakvitavimu, egzistuojant paskoliniams teisiniams santykiams tarp fizinių asmenų, negali būti vertinamas kaip protingo ir apdairaus asmens standartą atitinkantis elgesys, todėl byloje nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas yra įvykdęs prievolę paskolos davėjams. Kitų įrodymų apie tai, jog atsakovas grąžino minėtą paskolą, byloje nėra. Paskolos raštelio buvimas pas kreditorių, nagrinėjamos bylos atveju – pas ieškovus, teikia galimybę konstatuoti atsakovo prievolės neįvykdymą (CK 6.65 straipsnis) ir atitinkamai ieškovų teisę reikalauti, kad atsakovas ją įvykdytų. Esminio paskolos sutartinių santykių pasibaigimo elemento, t. y. kad atsakovas grąžino ieškovams visą pinigų sumą, paskolos gavėjas neįrodė.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, minėtų aplinkybių visetas yra teisinis pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl skolos priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai, priteisiant apeliantams iš atsakovo A. V. 2 200,00 Eur skolą. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovams priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
22. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovų pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai patyrė 50 Eur žyminio mokesčio išlaidų pirmosios instancijos teisme, 50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 300,00 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, duomenų apie išlaidas apeliacinėje instancijoje nepateikta, todėl ieškovų naudai iš atsakovo priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovams V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 200,00 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 200,00 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-07-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.