- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-468-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą byloje duodanti institucija – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. S. 2008-01-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė: nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 1998 m. gruodžio 31 d. Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę (duomenys neskelbtini); nepilnamečio sūnaus T. S. , gim.1999-03-30 gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. S. ; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui 42400 Lt vienkartine suma; ieškovei N. S. priteisti 19352,08 Lt kreditorinius įsiskolinimus pagal AB bankas „Hansabankas“ paskolos sutartis Nr. 06-105476-GV ir Nr. 07-043773-GV, taip pat 1093,02 Lt kreditorinius įsiskolinimus pagal UAB „Ūkio banko lizingas“ išperkamosios nuomos sutartis Nr. 703594731 ir Nr. 708650455 bei 1919,34 Lt kreditorinius įsiskolinimus pagal UAB „SNORO lizingas“ išperkamosios nuomos sutartis Nr. VZJ6122901P ir Nr. VZJ7062001P; iš atsakovo priteisti ieškovei 11182,22 Lt piniginę kompensaciją už jos šeimos labui prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus; iš atsakovo priteisti ieškovei 28000 Lt kompensaciją už ieškovės panaudotas asmenines lėšas turtui, kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti; padalinti 2-jų kambarių butą, 53,14 kv.m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei 2/3 buto dalis, o atsakovui 1/3 buto dalį, visą butą natūra priteisti ieškovei bei iš ieškovės atsakovui priteisti 76000 Lt kompensaciją už natūra negautą buto dalį. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo girtavimo, nepagrįsto priekaištavimo jai ir sūnui, nepagarbaus elgesio su ja, netinkamo elgesio šeimoje. Ieškovė geriau negu atsakovas galės pasirūpinti vaiku, nes ji vienintelė šeimoje dirba ir gauna pajamas, pakankamas užtikrinti vaiko išlaikymą ir harmoningą jo vystymąsi, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina po 400 Lt per mėnesį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi pastovaus darbo, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių ir nėra garantijų, kad ateityje laikysis įsipareigojimo išlaikyti vaiką, sūnui išlaikymas priteistinas vienkartine 42400 Lt pinigų suma, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki vaiko pilnametystės. Santuokoje buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 228000 Lt. Atsakovas beveik neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo, taip pat siekiant išvengti ateityje galimų konfliktų, psichologinės įtampos šalių tarpusavio santykiuose, butas ieškovei priteistinas natūra, atsakovui išmokant kompensaciją. Kadangi santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, o bute ieškovė gyvens su nepilnamečiu sūnumi yra tikslinga nukrypti nuo preziumuojamų sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina ieškovei 2/3 dalys, o atsakovui - 1/3 dalis buto. T. S. už natūra negauto buto dalį priteistina 76000 Lt kompensacija. Po santuokos nutraukimo automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priteistini atsakovui, o automobilis Audi 80 - ieškovei, kadangi jie taip yra registruoti. Bendro buto pirkimui ieškovė panaudojo savo asmenines lėšas – 28000 Lt, gautas pagal 2001-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį, pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą, su priklausiniais (duomenys neskelbtini), todėl iš atsakovo priteistina 28000 Lt kompensacija. Ieškovė asmeniškai šeimos reikmėms paėmė paskolas AB banke „Hansabankas“, su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė išperkamosios nuomos sutartis bei su UAB „SNORO lizingas“ sudarė išperkamosios nuomos sutartis, todėl iš viso kreditoriniai įsiskolinimai pagal paskolų ir išperkamosios nuomos sutartis sudaro 22364,44 Lt. Kadangi paskolos bei daiktai pagal lizingo sutartis buvo paimti šeimos reikmėms, tai sutuoktiniai pagal prievolę kreditoriams atsako solidariai. Dėl to iš atsakovo ieškovei priteistina 11182,22 Lt kompensacija už šeimos interesais prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus.
Atsakovas T. S. su ieškiniu sutiko iš dalies – prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, sutiko ieškovei palikti santuokinę pavardę, neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nesutiko priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui konkrečia 42400 Lt vienkartine suma, sutiko mokėti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, neprieštaravo dėl kreditorinių įsiskolinimų paskirstymo, nesutiko su piniginės kompensacijos už šeimos labui priskirtų įsipareigojimų ir už ieškovės panaudotas asmenines lėšas turtui, kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iš atsakovo priteisimu; dėl buto padalinimo sutiko iš dalies: prašė padalinti 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po ½ dalį, paliekant visą butą natūra ieškovei ir priteisiant iš jos 114000 Lt piniginę kompensaciją atsakovui, taip pat prašė priteisti ieškovei natūra automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3300 Lt vertės, atsakovui - automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Lt vertės, priteisti iš ieškovės atsakovui 2900 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę priteisto turto natūra dalį, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmesti. Nurodė, kad jis alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiavo, prisidėjo prie šeimos išlaikymo, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji atsakovo negerbė, ne kartą nieko nesakiusi palikdavo šeimą, išvykdavo iš namų kelioms paroms, vaiką palikusi savo senelei. Ieškovė nesiekė iškilusių problemų spręsti kompromiso būdu, tačiau tik dar labiau aštrindavo konfliktus. Nesutiko, kad sūnui išlaikymas būtų priteistas konkrečia pinigų suma, nes jo gaunamos pajamos neleidžia sumokėti ieškovės nurodytą vienkartinę sumą. Taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, kadangi natūra butą palikus ieškovei vaikas bus aprūpintas gyvenamąja patalpa ir jo interesai bus apsaugoti, o vien vaiko gyvenimas su ieškove nesuteikia jai teisės į didesnę turto dalį, o su kalte dėl santuokos iširimo įstatymas taip pat nesieja sutuoktinio teisės į didesnę turto dalį. Butas buvo pirktas už atsakovo tėvų pinigus, kuriuos jie buvo gavę pagal 2001-10-15 sutartį. Tuo tarpu kreditoriniai įsipareigojimai ieškovės prisiimti faktiškai iširus santuokai, sutartys sudarytos be jo sutikimo ir žinios, nėra jokių įrodymų, kad būtų panaudotos šeimos reikmėms. Pagal lizingo sutartis pirkti daiktai lieka pas ieškovę, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją lygią pusei likusių skolų, prieštarauja CK 3.109 straipsnio 3 daliai. Nesutiko su ieškovės nurodyta automobilio VW GOLF, 1987 m. gamybos verte, kadangi automobilis yra nevažiuojantis, jo eksploatuoti pagal paskirtį neįmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 1998-12-31 Vilniaus miesto CMS dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko ieškovei santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini); nustatė nepilnamečio T. S. , gim. 1999-03-30, gyvenamąją vietą su motina N. S. ; priteisė iš atsakovo T. S. nepilnamečiam sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis 400 Lt dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2008-09-05 iki pilnametystės, t.y. iki 2017-03-30; santuokoje įgytą turtą padalino lygiomis dalimis – N. S. natūra priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini), 228000 Lt vertės ir automobilį AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3300 Lt vertės; T. S. natūra priteisė automobilį VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1339 Lt vertės; priteisė ieškovei kreditinius įsipareigojimus pagal 2006-12-18 sutartį Nr. 06-105476-GV ir 2007-05-04 sutartį Nr. 07-043773-GV su AB banku „Hansabankas“; pagal 2007-06-20 išperkamosios nuomos sutartį Nr. VZJ7062001P ir 2006-12-29 išperkamosios nuomos sutartį Nr. VZJ6122901P su UAB „SNORO lizingas“; pagal 2007-03-31 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703594731 ir 2007-08-13 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 708650455 su UAB „Ūkio banko lizingas“; priteisė atsakovo T. S. naudai iš ieškovo N. S. 103798,28 Lt kompensaciją už natūra negautą turtą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad sutuoktinių savitarpio nesupratimas, įtarumas, nepagarba vienas kitam sąlygojo nuolatinius konfliktus šeimoje ir abipusę neištikimybę, todėl abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas numatytas CK 3.27 straipsnyje. Teismas, vertindamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nustatė, kad teisiškai nėra reikšminga, kurio sutuoktinio kaltė yra didesnė, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Teismas konstatavo, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis geriau atitinka vaiko interesus, leidžia tėvui vykdyti savo pareigą be žymios žalos jo paties turtiniams interesams, labiau apsaugo vaikui skirto išlaikymo sumą nuo jos panaudojimo ne pagal paskirtį. Tuo tarpu netinkamai panaudojus vienkartinę išlaikymo sumą, vaikas liktų be tėvo išlaikymo. Teismas laikė, kad ieškovė, reikalaudama nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant jai didesnę turto dalį, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas toks nukrypimas, nes įstatymas sutuoktinio dalies bendrame turte nesieja nei su sutuoktinio kalte dėl santuokos iširimo, nei su vaiko gyvenamąją vieta. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti jai natūra butą. Be to ieškovei priteisus visą butą natūra, vaikas liktų gyventi jo įprastoje aplinkoje, būtų aprūpintas būstu. Teismas atmetė ieškovės teiginius dėl šalių buto pirkimo už jos asmenines lėšas ir ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prievolių įvykdymo kreditoriams, konstatavo, jog atsakovas savo teiginių dėl būsto remontui paimtų paskolų panaudojimo ieškovės asmeniniams poreikiams neįrodė, todėl įsipareigojimų pagal paskolos sutartis nelaikė ieškovės asmeninėmis prievolėmis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prisiimti įsipareigojimai pagal paskolos ir išperkamosios nuomos sutartis yra solidari sutuoktinių prievolė, todėl ieškovei priteisė visus įsipareigojimus pagal šias prievoles, o iš atsakovo ieškovei priteisė pusės skolos dydžio piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė N. S. prašo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą - apeliantės reikalavimus tenkinti pilnai. Teismas neteisingai taikė CK 3.60 straipsnį, kadangi apie atsakovo girtavimą, netinkamą elgesį patvirtino liudytojai. Taip pat pažeidė CK 3.27 straipsnį, nes atsakovas neprisidėjo prie šeimos gerovės, nerėmė sutuoktinės moraliai ir materialiai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Pats atsakovas patvirtino, jog turi kitą moterį, su kuria gyvena. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės draugystė su draugu įtakotų šeimos iširimą. Teismas neteisingai vertino šalių veiksmus vienas kito atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi ir nesistengia turėti pastovaus darbo, tuo pačiu ir pastovių pajamų, neturi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti vaiko išlaikymo išieškojimą, yra tikslingiausia sūnui atsakovo teikiamą išlaikymą nustatyti konkrečia pinigų suma. Teismo nustatyta buto vertė nėra teisinga ir atspindinti turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Butas įkainotinas esamam momentui, t.y. 170000 Lt sumai. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šalims nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus dėl turto vertės, todėl prašo prijungti papildomą įrodymą – 2008-09-12 turto vertės nustatymo pažymą. Teismas šalių susiklosčiusią situaciją vertino vienpusiškai, kadangi neatsižvelgė į tai, jog nenukrypstant nuo lygių dalių principo, bus pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Ieškovei priteisus sumokėti kompensaciją atsakovui už jai tenkantį butą natūra, dėl pajamų trūkumo nebus užtikrintas nepilnamečio vaiko minimalių poreikių tenkinimas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovui priklauso ½ dalis buto, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog prisidėjo prie buto pirkimo. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodymas, kad sutuoktiniai mokėjo lygiomis dalimis, buvo įrašytas tik norint formaliai įtvirtinti, jog butas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo argumentai dėl kompensacijos priteisimo atmestini, kadangi ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, jog bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui bei jo vertės padidinimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos. Tuo tarpu atsakovas savo reikalavimų neįrodė. Teismas priėmė sprendimą, pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi vienam sutuoktiniui, padavus ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis, nesutikdamas su pareikštais reikalavimais, savo tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio reikalavimus privalėjo pareikšti priešieškinyje. Atsakovo pateiktas atsiliepimas į patikslintą ieškinį atitinka ne atsiliepimui, o ieškiniui keliamus reikalavimus, kurie turėjo būti pareikšti priešieškinyje ir apmokėti žyminiu mokesčiu. Teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimus, išėjo už ieškinio ribų, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas T. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog abu sutuoktiniai, būdami neištikimi vienas kitam ir rodydami nepagarbą bei nelojalumą, iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas. Ieškovė dėl savo nesuderinamo elgesio su įstatyme nustatytomis sutuoktinių pareigomis, irgi kalta dėl santuokos išrimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitinka atsakovo išlaikymas teikiamas periodinėmis išmokomis. Atsakovas dirba verslo liudijimo pagrindu, turi stabilias pajamas, gali teikti ir teikia išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt, jo materialinė padėtis yra pakankamai stabili. Tuo tarpu vienkartinės išlaikymo sumos priteisimas iš atsakovo ženkliai pažeistų atsakovo turtinius interesus, taip pat prieštarautų vaiko interesams, kadangi išlaikymui skirti pinigai atitektų pačiai ieškovei. Teismas, vertindamas įrodymus dėl turto vertės, pagrįstai rėmėsi buto rinkos verte, nurodyta atsakovo pateiktoje Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymoje. Tuo tarpu ieškovė nepagrįstai savo nurodytų aplinkybių įrodinėjimo pareigą perkelia teismui. Ieškovė nepasinaudojo savo teise ir galimybe teikti įrodymus, pagrindžiančius teisingą buto vertę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovės motyvai dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant butą, yra nepagrįsti ir nesudaro teisinio pagrindo tenkinti šį reikalavimą, kadangi turtą, padalijus nelygiomis dalimis, ieškovė ženkliai praturtėtų, o atsakovas liktų be gyvenamojo būsto. Teismas teisingai konstatavo, kad butas įsigytas už bendras sutuoktinių lėšas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį jokių savarankiškų turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimų nekėlė, todėl ieškovės argumentas dėl jų apmokestinimo žyminiu mokesčiu yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovas ir jo atstovas – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: turto vertės nustatymo pažyma (b.l. 12, t.2), septyni pašto kvitai apie pinigų perlaidas, verslo liudijimas su pratęsimais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės N. S. apeliacinio skundo ribose (dalyje dėl sutuoktinių kaltės, nutraukiant santuoką, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo būdo, dėl nekilnojamojo turto (buto) vertės ir kompensacijos dydžio, dėl nenukrypimo, dalijant santuokinį turtą, nuo lygių dalių principo, dėl procesinės teisės normų pažeidimo). Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus ir išklausiusi atvykusių į teismo posėdį asmenų kalbų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas iš dalies patenkinti ieškovės apeliacinį skundą.
Ieškovė vienu iš savo apeliacinio skundo argumentų ginčija teismo išvadą dėl abipusės sutuoktinių kaltės, nutraukiant santuoką, nustatymo. Apeliantė tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas, kadangi atsakovas girtavo, netinkamai elgėsi šeimoje, neprisidėjo prie šeimos gerovės, nerėmė sutuoktinės nei moraliai, nei materialiai bei nepateikė jokių įrodymų, įrodančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė laiko, kad teismas neteisingai vertino šalių veiksmus vienas kito atžvilgiu, nors atsakovas patvirtino, jog turi kitą moterį su kuria gyvena, o byloje nėra duomenų, jog ieškovės draugystė su draugu įtakojo šeimos iširimą. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės: sutuoktinių nesupratimas, nepagarba vienas kitam sąlygojo nuolatinius konfliktus šeimoje ir abipusę neištikimybę, sudarė pakankamą ir pagrįstą pagrindą konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltę ir santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-580/2004, taip pat 2004-05-26 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-331/2004 (bylų kategorija 69.3) ir kt. suformavo vieningą praktiką aiškinant ir taikant materialinės teisės normas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės bylose. Šiose nutartyse pažymėta, kad CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
Prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovė nurodė, kad jis nederamai elgėsi su ja ir su vaiku, piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovas tvirtino ir įrodinėjo, jog ieškovė šeimoje elgėsi netinkamai. Šalys pripažino, kad gyvena atskirai, ieškovė nurodė, jog turi kitą vyrą, atsakovas pripažino, kad turi kitą moterį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, jog tarpusavyje nuolat konfliktavo dėl įvairių priežasčių. Iš bylos duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pagrindiniai abiejų šalių įrodymai, pagrindžiantys jų nurodytas aplinkybes, yra pačių šalių paaiškinimai, taip pat liudytojų L. Š. , A. M. , L. B. , J. P. parodymai. Atsakovo paaiškinimai dėl ieškovės netinkamo elgesio šeimoje nėra paneigti, jų sąžiningumu ar pagrįstumu abejoti nėra pagrindo, o šalių paaiškinimai yra viena iš CPK 177 straipsnyje 2 dalyje numatytų įrodinėjimo priemonių ir yra leistini (CPK 180 str.). Todėl, vertinant šiuos įrodymus objektyviai (CK 1.5 str., CPK 185 str.), teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką tik dėl atsakovo kaltės būtų neteisingas, kadangi abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Šie faktai pripažintini įrodytais pakankama byloje esančių įrodymų visuma ir negali būti paneigti vien ieškovės neigimu apeliaciniame skunde, nepateikiant jokių atsakovo paaiškinimus paneigiančių patikimų įrodymų.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad šalys kartu negyvena, jų santykiai konfliktiški, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių santuokai išsaugoti, abu, dar būdami santuokoje, susirado kitus partnerius, leidžia teigti, jog lojalumo, savitarpio pagarbos ir kitų pareigų nevykdymas buvo iš abiejų sutuoktinių pusės, todėl santuoka pagrįstai ir teisėtai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Apeliantė taip pat nesutinka su teismo pasirinktu išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo būdu – periodinėmis išmokomis, mokamomis po 400 Lt kas mėnesį. Jos teigimu, atsakovas neturi pastovaus darbo, pastovių pajamų, neturi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti vaiko išlaikymo išieškojimą, todėl tikslingiausia išlaikymą nustatyti konkrečia pinigų suma. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada neprieštarauja CK nuostatoms bei atitinka aukščiau nurodytus principus, taikomus priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ypatingai CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas, nustatydamas šalių nepilnamečio sūnaus T. S., gimusio 1999-03-30, poreikius, atsižvelgė į tai, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis geriau atitinka vaiko interesus, leidžia tėvui vykdyti savo pareigą be žymios žalos jo paties turtiniams interesams, labiau apsaugo vaikui skirto išlaikymo sumą nuo jos panaudojimo ne pagal paskirtį. Be to atsakovas, paneigdamas ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad jis neturi pastovių kasmėnesinių pajamų, apeliacinės instancijos teismui pateikė septynis pašto kvitus apie pinigų perlaidas, patvirtinančius, jog teismo nustatyto dydžio išlaikymą po teismo sprendimo priėmimo jis reguliariai (kas mėnesį) vykdo, o taip pat pateikė verslo liudijimą su pratęsimais, kuris patvirtina, jog atsakovas užsiima verslu ir iš jo gauna pastovias pajamas. Pažymėtina, kad CK 3.201 straipsnis numato galimybę keisti išlaikymo formą ir dydį iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog netinkamai panaudojus vienkartinę išlaikymo sumą, vaikas liktų be tėvo išlaikymo, tuo tarpu, atsakovui nemokant išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymo būdas galėtų būti pakeistas įstatymo nustatyta tvarka.
Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kurioje santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), dalijamas lygiomis dalimis, t.y. ieškovei priteisiant butą natūra ir išmokant atsakovui kompensaciją už natūra negauto turto dalį. Apeliantė laiko, jog teismas nenukrypdamas jos nurodytų aplinkybių pagrindu nuo lygių dalių principo, dalijant šalių santuokoje įgytą butą, netinkamai taikė įstatymą. Savo nesutikimą apeliantė grindžia nepilnamečio vaiko interesų neužtikrinimo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimu. Be to ieškovė tvirtina, kad ginčo butas įsigytas už jos asmenines lėšas, nepriklausomai nuo to, jog buto pirkimo-pardavimo sutartyje yra formalus įrašas, kad sutuoktiniai už perkamą butą mokėjo lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantei, kadangi teismo sprendimu turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Parenkant turto padalijimo būdą, nustatant bendro turto dalis kiekvienam iš sutuoktinių ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į svarbias (reikšmingas) aplinkybes: nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį ir pan. (CK 3.123 str., 3.127 str. 3 d.). Įstatyme yra numatytas tik pavyzdinis tokių aplinkybių sąrašas, todėl kiekvienu atveju teismas pats turi tas aplinkybes aiškintis ir vertinti, priteisti konkretų turtą tam sutuoktiniui, kuriam šis reikalingesnis, įvertinti dalijamo turto savybes (pavyzdžiui, dalomumą ir nedalomumą), kad turto padalijimas nepadarytų žalos pačiam dalybų objektui ir pan. (CPK 185 str., CK 1.5 str.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini)padalijo lygiomis dalimis, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, taip kaip prašė ieškovė: jai 2/3 dalis, atsakovui – 1/3 dalį. Teismas konstatavo, jog įstatymas sutuoktinio dalies bendrame turte nesieja nei su sutuoktinio kalte dėl santuokos iširimo, nei su vaiko gyvenamąja vieta. Taigi teismas, padalindamas tarp šalių nekilnojamąjį turtą idealiosiomis dalimis, atsižvelgė į CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principą, tačiau laikė, jog nėra pagrindo taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei priteisti ieškovei didesnę turto dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šalių blogus tarpusavio santykius, į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis šalių sūnus. Šios aplinkybės, neginčijamai pripažintinos svarbiomis įstatymo prasme ir sudaro pakankamą pagrindą, dalijant šalių santuokoje įgytą butą ieškovei priteisti didesnę jo dalį. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika šeimos bylose (pvz., 2002-10-14 nutartis civilinėje byloje 3K-3-1180/2002, kat. 69.7.; 94.1; 2004-03-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-165/2004, kat. 72.2 ir kt.). Pažymėtina, kad toks buvo padalijimas nagrinėjamu atveju yra ne tik teisingas, bet ir tikslingas, atitinka civilinės teisės siekiams tarp šalių užtikrinti aiškius ir stabilius teisinius santykius bei CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo butas buvo pirktas už jos asmenines lėšas. Be to ši aplinkybė, priteisiant ieškovei 2/3 buto dalis, atsakovui 1/3 dalį buto dėl kitų priežasčių, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga. Be to, nors ieškovė ir tvirtino, kad buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodymas, jog sutuoktiniai mokėjo lygiomis dalimis, buvo įrašytas tik norint formaliai įtvirtinti buto bendrąją jungtinę nuosavybę, tačiau šios aplinkybės nebuvo įrodytos, minėta sutarties sąlyga įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nuginčyta.
Pirmosios instancijos teismas, dalindamas ginčo butą, jo realia verte laikė 228000 Lt, motyvuodamas tuo, kad, nors ieškovė ir pateikė VĮ Registrų centro duomenis apie buto vidutinę rinkos vertę, kuri 2008-05-01 dienai yra 160929 Lt, tačiau nustatydamas buto vertę, teismas vadovaujasi ne vidutine rinkos verte, o konkrečia šio buto rinkos verte nustatyta UAB „Impeksservis“ turto vertintojų, kuri yra 228000 Lt. Ieškovė apeliaciniame skunde su tokia ginčo buto verte taip pat nesutinka. Ji tvirtina, kad teismas privalėjo šalis įpareigoti pateikti naujausią buto vertinimą arba turėjo pats apskaičiuoti turto vertę pagal Komisijos privalomam registruoti turtui vertinti 2007-07-04 nutarimu Nr. 6 patvirtintas turto vidutines kainas ir jų apskaičiavimo metodiką. Apeliantė taip pat teigia, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo sudaryta galimybė pateikti naujausią buto įvertinimą ir teismas butą vertino pagal 2008-04-04 duomenis. Todėl apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė turto vertės nustatymo pažymą (b.l. 12, t.2), kurioje ginčo butas 2008-09-12 įvertintas 170000 Lt suma. Prašė šia pažyma vadovautis.
Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta tikroji jo vertė. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tačiau, nagrinėdamas šeimos bylą, teismas savo iniciatyva taip pat turi rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str.). Nagrinėjamu atveju yra svarbu, kad dalijamo turto vertė būtų nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Ši nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme, gali būti siejama su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo ar tik dėl turto padalinimo iškėlimu. Bylos duomenys tvirtina, jog teismui buvo pateikti VĮ Registrų centro duomenys apie ginčo buto vidutinę rinkos kainą, kuri 2008-05-01 buvo 160929 Lt (b.l. 149), o taip pat UAB „Impeksservis“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažyma, kurioje turto vertintojų nurodyta buto rinkos vertė – 228000 Lt, pastarąja verte ieškovė rėmėsi ieškinyje ir su tokia verte bylos nagrinėjimo eigoje sutiko abi šalys. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi šiais duomenimis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčo buto vertę nustatė teisingai, kadangi byloje yra pakankamai ją patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgė ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius, todėl remtis ieškovės naujai pateikta turto vertės nustatymo pažyma būtų neteisinga atsakovo atžvilgiu ir neatitiktų CK 3.119 straipsnio reikalavimų.
Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto santuokoje įgyto buto (duomenys neskelbtini) padalijimo būdo – natūra visą butą priteisti ieškovei, atsakovui priteisiant natūra negauto buto dalies kompensaciją. Atsakovas su tokiu buto padalijimo būdu iš esmės taip pat sutiko. Todėl teisėjų kolegija, nustatydama, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti ieškovei 2/3 buto dalis, atsakovui 1/3 dalį, atitinkamai pakeičia atsakovui priteistinos natūra negauto buto dalies kompensacijos dydį: 1/3 buto dalies kompensacija, skaičiuojant nuo 228000 Lt vertės, sudarys 76000 Lt. Tokiu galutinė priteistinos kompensacijos suma sudarys 77961 Lt (ieškovei natūra tenka turto už 155300 Lt, t.y. 2/3 buto – 152000 Lt ir 3300 Lt automobilis, atsakovui – už 1339 Lt automobilis).
Apeliantė savo skunde taip pat nurodo, kad teismas priėmė sprendimą, pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi vienam sutuoktiniui, padavus ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis, nesutikdamas su pareikštais reikalavimais, savo tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio reikalavimus privalėjo pareikšti priešieškinyje. Tuo tarpu atsakovo pateiktas atsiliepimas į patikslintą ieškinį atitinka ne atsiliepimui, o ieškiniui keliamus reikalavimus, kurie turėjo būti pareikšti priešieškinyje ir apmokėti žyminiu mokesčiu. Teismas, tenkindamas atsakovo atsiliepimo reikalavimus, išėjo už ieškinio ribų, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nekėlė jokių savarankiškų turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimų. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, kaip tai numato CPK 142 straipsnis, kuriame nurodė su kokiais ieškinio reikalavimais sutinka, su kokiais nesutinka, nurodė nesutikimo motyvus bei savo atsikirtimus į ieškinį. Atsakovas atsiliepime pasisakė dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų ir išdėstė savo poziciją kiekvienu iš jų. Jokių naujų reikalavimų, nenurodytų ieškovės ieškinyje, atsakovas savo atsiliepime nenurodė ir nepareiškė. Pažymėtina, jog atsakovo atsiliepime išdėstytos aplinkybės ir atsikirtimai atitinka CK 3.61 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Be to, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, t.y. bylą iš šeimos teisinių santykių, ir pats teismas yra aktyvus, kaip tai numato CPK XIX skyrius. Todėl apeliantės argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo yra visiškai nepagrįsti.
Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui kitose dalyse pakeisti arba panaikinti.
Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas dalyje – nustatant ieškovei didesnę turto dalį, t.y. ieškovė gauna turto daugiau už 76000 Lt (jai skirtina 2/3 ginčo buto), jai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, t.y. 500 Lt. Taip pat iš atsakovo priteistina dalis - 1780 Lt žyminio mokesčio ir iš ieškovės dalis – 2662 Lt valstybei, nes ieškovei dalis žyminio mokesčio buvo atidėta (b.l. 16, t.2). Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistina 800 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija tenkina ieškovės apeliacinį skundą ir atitinkamai pakeičia teismo sprendimą turto padalinimo dalyje dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą pakeisti dalyje:
panaikinti sprendimo dalį, kurioje santuokoje įgytas butas (duomenys neskelbtini) padalintas lygiomis dalimis ir nustatyti, jog N. S. skirtina 2/3 dalys šio buto, o atsakovui – 1/3 dalis, visą butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 228000 Lt vertės priteisiant ieškovei N. S. , o atsakovui T. S. priteisiant 77961 (septyniasdešimt septynių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt vieno) Lt kompensaciją (sumažinant teismo priteistą 103798,28 Lt kompensaciją) už natūra negauto turto dalį.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. S. ieškovės N. S. naudai 500 (penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų ir 800 (aštuonis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo T. S. 1780 (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt) Lt žyminio mokesčio ir iš ieškovės N. S. 2662 (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du) Lt žyminio mokesčio valstybei.