Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2009-12-11 · Byla Nr. N1-54-783/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Data
2009-12-11
Bylos Nr.
N1-54-783/2009
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00354-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Nukentėjusysis
A. B., D. V., J. Č.
Kaltinamasis
A. M., E. J., E. M., V. Ž., E. U.
Advokatai
Arvydas Alekna, Jonas Algimantas Pakarklis, Raimundas Kurklietis, Justinas Stauskas
Kategorijos
  • 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. N1-54-783/2009Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00354-2008-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.1.4.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.3.2.1; 2.1.8.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.5.; (S)
2009 m. gruodžio 11 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:prokurorei Odetai Gruodienei,nukentėjusiesiems A. B., D. V., J. Č.,kaltinamojo A. M. atstovei pagal įstatymą R. M.,kaltinamojo E. J. atstovei pagal įstatymą J. M.,kaltinamojo E. M. gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,kaltinamojo E. J. gynėjui advokatui Mykolui V. K.,kaltinamojo A. M. atstovui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui,kaltinamojo V. Ž. advokatui Raimundui Kurkliečiui,kaltinamojo E. U. gynėjui advokatui Justinui Stauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E.M., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-04-08 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. 10 parų arešto bausme; 2) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-09-30 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., bausmę atlieka pataisos namuose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d.,

A.M., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 5 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-12-28 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose bei tęsti mokslą; 2) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-05-08 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d., remiantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5, 6, 9 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir sudėjimo būdu su 2007-12-28 nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti mokslą bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose; 3) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-05-09 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 3 d.. – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 92 str. 1, 2, d., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant tęsti mokslą bei nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždrausta be institucijos, kontroliuojančios šios priemonės vykdymą, žinios keisti gyvenamąją vietą; Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-06-18 nutartimi 2008-05-08 nuosprendžiu paskirta 7 mėn. laisvės apribojimo bausmė ir 2008-05-09 nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p b papunkčiu, 2 d., subendrinta dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius LR BK 92 str. 1, 2, d., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant tęsti mokslą bei nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždrausta be institucijos, kontroliuojančios šios priemonės vykdymą, žinios keisti gyvenamąją vietą; 2009 m. birželio 16 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. M. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, nuo 2009-07-02 atlieka bausmę Kauno nepilnamečių pataisos namuose, teistumas neišnykęs;

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d.,

E.U., a. k (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, teistas: 1) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2005-01-20 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 24 str. 6 d. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojant toliau tęsti mokslą bei nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose; 2) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-05-08 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei tęsti mokslą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.,

V.Ž., a. k (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) II kurse, mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, neteistas

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.,

E.J., a. k (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) I kurse, mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji E. M., E. U., V. Ž. ir A. M. 2008 m. gruodžio 16 d. apie 23.00 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, E. M. stebint aplinką ir sudarant sąlygas jaustis saugiai nusikalstamos veikos padarymo metu, A. M., E. U., V. Ž. įsibrovė į A. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur A. M. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį - pastūmus, sudavus vieną smūgį jam į veidą, nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų, rankomis ir kojomis sudavus ne mažiau dešimt smūgių į šonus, kojas, taip sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą, iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų bei pagrobė 700 litų.

Kaltinamieji E. M., A. M. ir E. J. 2009 m. sausio 15 d. apie 18.00 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atrakinę buto duris įsibrovė į D. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė D. V. priklausantį turtą: 90 litų vertės magnetolą „AEG“, 5 litų vertės šampano butelį „Muskatinis“, viso pagrobė turto 95 litų sumai.

Kaltinamieji E. M., A. M. ir E. J. 2009 m. sausio 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe, E. J. stebint aplinką ir sudarant sąlygas jaustis saugiai nusikalstamos veikos padarymo metu, atrakinę duris, E. M. su A. M. įsibrovė į D. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė D. V. priklausantį bendros 300 litų vertės televizorių „TAURAS“ su antena.

Kaltinamieji E. M. ir A. M. 2009 m. sausio 15 d., apie 22.00 val., Kupiškio mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami bendrininkų grupe, išdaužę nukentėjusiajam J. Č. priklausančio automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių lango stiklą, įsibrovė į automobilį, iš kur pagrobė J. Č. priklausančius bendros 40 litų vertės keturis langų stiklus, po ko, E. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, išdaužęs to paties automobilio kairės pusės priekinį lango stiklą, pagrobė 15 litų vertės galinio matymo veidrodėlį.

Kaltinamasis E. M. kaltę pripažino visiškai, paaiškinęs, jog dėl praėjusio laikotarpio nusikalstamų veikų aplinkybių nebepamena, tačiau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, jis savo kaltę pripažino visiškai.

Kaltinamasis A. M. dėl plėšimo iš A. B. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, jog datos nebepamena, būdami pas E. M. kartu su V. Ž., E. U. ir E. M. nusprendė apiplėšti A. B. Jį apiplėšti pasiūlė jis, kadangi žinojo, jog A. B. gali būti gavęs pensiją. Visi keturi nuėjo į namą, kur gyvena A. B., E. M. pasiliko laiptinėje saugoti, kad niekas neitų, jie pabeldė į duris. Kai A. B. atidarė duris, jis jį pastūmė ir šis nugriuvo ant žemės. Vis trys suėjo į butą, V. Ž. pasiliko prie nukentėjusiojo ir žiūrėjo, kad šis neatsikeltų, o jis ir E. U. pradėjo ieškoti pinigų. Pinigus E. U. rado po čiužiniu, ir visi išėjo. Viso buvo apie 400 litų, 70 litų iš jų davė E. M., kitus visi keturi išleido alkoholiui, maistui. Dėl vagysčių iš D. V. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog 2009-01-15 iki buto palydėjo girtą vyriškį iki buto, kurio duris vyriškis atsirakino ir įėjęs į vidų, paliko raktą išorėje. Raktą iš buto durų ištraukė E. M. Išėję iš to namo vėliau nusprendė butą, kurio durų raktą paėmė E. M., apvogti. Į butą nuėjo visi trys – jis, E. M. ir E. J., iš buto pavogė magnetofoną ir šampano butelį bei grįžo pas E. M. į namus. Ten būnant, atėjo T. L.. Bešnekant įsikalbėjo, kad jie žino, kur galima televizorių pavogti, o T. L. pasiūlė šį televizorių parduoti tėvui. Į butą jis ir E. M. pateko vėl atrakinę duris, E. J. pasiliko laiptinėje saugoti. Televizorių nunešė T. L. tėvui ir pardavė už 30 litų. Pinigus išleido. Dėl J. Č. lango stiklų, veidrodėlio vagystės kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog su E. M. tą vakarą, kai padarė vagystę iš D. V. buto, nusprendė apvogti kieme stovėjusį automobilį, nes E. M. pasakė, kad automobilyje yra lango stiklų. Abu nuėjo prie automobilio, E. M. plaktuku išdaužė lango stiklą, iš automobilio salono ištraukė langus, padavė jam, ir abu grįžo su langais.

Kaltinamasis E. U. kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog būnant pas E. M., A. M. pasiūlė apvogti jo name gyvenantį A. B., nes šis gali turėti pinigų. Jis, E. M., V. Ž. ir A. M. nuėjo A. M. nurodytu adresu, E. M. pasiliko laiptinėje, o jie paskambino į duris. Pradarius duris, visi trys suėjo į vidų, matė, kaip A. M. sudavė nukentėjusiajam į veidą. Ar kas daugiau mušė, nematė. Piniginę rado jis, pinigus – 400 litų, buvusius piniginėje, ištraukė A. M. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes piniginėje nebuvo 700 litų, kaip nurodo nukentėjusysis.

Kaltinamasis V. Ž. parodė, jog begerdami pas E. M. nusprendė apvogti A. B., jį apvogti galėjo pasiūlyti A. M.. Nuėjus į laiptinę, E. M. pasiliko laiptinėje, jie visi, nukentėjusiajam atidarius duris, suėjo į vidų. Ar kas mušė nukentėjusįjį, nematė, matė, tik kad jis guli ant žemės. Kažkas pasakė jam saugoti, jog nukentėjusysis nesikeltų. Namuose rado 400 litų, juos ir pasiėmė. Pinigus išleido alkoholiniams gėrimams.

Kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, jog 2009 m. sausio 15 d. jų gatvėje buvusi močiutė paprašė parlydėti girtą vyriškį, jie, tai yra jis, E. M. ir A. M. tą vyriškį parlydėjo. Vyriškiui įėjus į buto vidų, E. M. ištraukė iš durų raktą ir vėliau iš to buto, tą pačią dieną, atrakinę duris, pagrobė šampano butelį, magnetolą bei nusinešė pas E. M. Po kurio laiko pas E. M. atėjo T. L., šiam papasakojo apie butą, jame esantį televizorių, ir T. L. pasiūlė televizorių paruopti jo tėvui. Jie visi sutiko. Į butą ėjo E. M. ir A. M., jis pasiliko saugoti laiptinėje, T. L. saugojo dviratį. Pavogtą televizorių pardavė T. L. tėvui.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltės pripažinimo, dalinio prisipažinimo, kaltinamųjų kaltė įrodyta šiais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

1 nusikalstama veika. Plėšimas iš A. B.

Nukentėjusysis A. B. parodė, jog datos nebepamena, vakare, apie 22-23 valandą kažkas pabeldė į duris, jis nuėjęs prie durų paklausė, kas ten. Išgirdęs, jog savi, pradarė duris ir iškart gavo į veidą bei nugriuvo, tas pats asmuo pradėjo šokinėti ant krūtinės, spardė į šonus, reikalavo penkių litų. Kiti ieškojo pinigų. Jiems išėjus, pasigedo piniginėje buvusių 700 litų. Iki teismo posėdžio V. Ž. tėvai atlygino 100 litų, A. M. – 175 litus.

Liudytoja D. Ž. parodė, jog apie tai, ką padarė sūnus V. Ž., sužinojo iš policijos, kartu su sūnumi važiavo pas nukentėjusįjį, kelią rodė sūnus. Sūnus nukentėjusiojo atsiprašė, jie nukentėjusiajam sumokėjo 100 litų.

Liudytoja R. M. parodė, jog apie tai, ką padarė sūnus, sužinojo iš policijos, po įvykio atlygino dalį žalos.

Iš protokolo pareiškimo (T. 1, b.l. 1) matyti, jog A. B. dėl padaryto nusikaltimo prieš jį kreipėsi 2009-12-06, nurodė, kad trys jaunuoliai įsiveržė į butą, vienas iš jaunuolių prieš jį panaudojo smurtą, kiti ieškojo bute buvusių pinigų; po to, kai jie išėjo, pasigedo po čiužiniu buvusioje piniginėje 700 litų. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 11-13) matyti, jog apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Iš įtariamojo E. M. įtariamojo apklausos protokolo (t. 1, b.l. 153, 157-159) matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu E. M. kaltę pripažino visiškai, parodė, jog 2008-12-16 kartu su V. Ž., E. U., A. M. pas jį namuose gėrė alkoholinius gėrimus, begeriant A. M. pasakė, kad Kupiškio mieste, Vilniaus gatvėje žino žmogų, kuris turi pinigų, nes gali būti gavęs pensiją, ir visi nusprendė, kad reikia nueiti pažiūrėti, o jei turi pinigų, atimti. Tą pačią dieną, apie 23 val. visi, t.y. jis, V. Ž., E. U., A. M. nuėjo į A. M. nurodytą butą, jis pasiliko laukti laiptinėje ir stebėti, kad niekas neateitų, o jie paskambino į buto duris, ir laukė kol atidarys. Kitoje pusėje išgirdo vyrišką balsą klausiantį „kas ten”, visi vaikinai tylėjo, vyriškiui atidarius duris, jie visi puolė į vidų, o jis liko stovėti laiptinėje. Durys liko šiek tiek praviros, todėl girdėjo kaip vyriškis prašė vaikinų, kad jo nemuštų. Kad draugai būtų prašę, reikalavę pinigų iš vyriškio negirdėjo. Draugai bute buvo apie 15-20 min., o jiems išėjus jie visi nubėgo į jo namus. Namuose A. M. paskaičiavo, kad jis iš vyriškio paėmė apie 400 litų. A. M. taip pat gyrėsi, kad vyriškiui, kurio bute buvo, praskėlė galvą, kad jam iš nosies bėgo kraujas; visus vogtus pinigus išleido maistui ir gėrimams; dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (T. 1, b.l. 168-171) matyti, jog savo parodymus E. M. patvirtino parodymų patikrinimo metu. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (T. 2, b.l. 41-48) matyti, jog savo parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo metu. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (T. 2, b.l. 124-130) matyti, jog savo parodymus E. U. patvirtino parodymų patikrinimo metu. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (T. 3, b.l. 10-17) matyti, jog savo parodymus V. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo metu. Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais įrodymais, šiame epizode neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji E. M., E. U., V. Ž. ir A. M. 2008 m. gruodžio 16 d. apie 23.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą, kur panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tuo sukeldami jam fizinį skausmą, užvaldė šiam priklausančio turto už 700 litų, todėl jų veika pagal LR BK 180 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Nors iš kaltinimo struktūros matyti, jog E. M. veiksmai nurodyti kaip padėjėjo, tačiau jis kaltinamas kaip nusikalstamos veikos vykdytojas, atsižvelgus į tai, jog visi keturi asmenys iš anksto susitarė padaryti nusikalstamą veiką, pasiskirstė vaidmenimis (E. M. pasiliko saugoti laiptinėje, kad veikai nesukliudytų pašaliniai asmenys, kiti trys kaltinamieji įėjo į butą, kur V. Ž. saugojo, kad nukentėjusysis nesikeltų ir nekliudytų E. U. ir A. M. daryti nusikalstamą veiką), pagal veikos pobūdį, aplinkybes (nusikalstama veika buvo daroma atvirai, prisidengiant kapišonais, vėlyvu paros metu, iškart panaudojant smurtą prieš nukentėjusįjį), pripažįstama, kad kaltinamieji savo veiksmais realizavo plėšimo sudėtį, visi keturi pasidalino pagrobtus pinigus, todėl jie visi keturi atsako kaip bendrininkai (vykdytojai). Nepagrįsti kaltinamojo V. Ž. gynėjo advokato R. Kurkliečio teiginiai, kad nepagrįstai jo ginamajam yra inkriminuota bendrininkų grupė, nes kvalifikuojant veiką nėra nuorodos į LR BK 24 str. 3 d., tačiau pagal LR BK 26 str., kvalifikuojant veiką vykdytojui, nėra reikalinga papildomai kvalifikuoti ir LR BK 24 str. 3 d. Nors kaltinamieji neigia, kad pagrobė iš nukentėjusiojo 700 litų, atsižvelgus į tai, jog nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai tvirtino, jog piniginėje buvo 700 litų, kuriuos buvo gavęs kaip pensiją, o ne 400, kaip nurodo kaltinamieji, pagrindo nukentėjusiuoju netikėti, nėra. Nors kaltinamasis A. M. teismo posėdyje nepripažįsta smurto fakto prieš nukentėjusįjį, tai yra, nurodo, jog tik nukentėjusįjį pastūmė, atsižvelgus į nukentėjusiojo paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu, kaltinamųjų E. M., E. U., V. Ž. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jie patvirtino teisme, kaltinamojo A. M. teiginiai, kad jis nenaudojo smurto prieš nukentėjusįjį, vertinami kritiškai, kaip siekimas sušvelninti savo ir savo bendrininkų atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat teismas atmeta paties nukentėjusiojo paaiškinimus, kad A. M. negalėjo panaudoti smurto jo atžvilgiu, kadangi nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jaunuoliai buvo užsimaukšlinę kapišonus ir jis jų veidų nematė, tuo labiau, jog ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė, kad A. M., kurį jis pažinojo kaip kaimyną, dalyvavo šiame nusikaltimo padaryme. Manoma, kad nukentėjusysis A. B. nori palengvinti savo buvusio kaimyno padėtį, kaltinamojo atstovė R. M. pagal įstatymą atlygino 175 Lt padarytą žalą. Iš kaltinimo šalinama tai, jog išmušė dantį, kadangi prokurorė nepateikė tai patvirtinančio įrodymo – specialisto išvados, kuri būtų patvirtinusi, ar dantis buvo išmuštas, kada tai buvo padaryta. Iš kaltinimo šalinama tai, jog V. Ž. stovėdamas ir neleisdamas nukentėjusiajam pabėgti, atėmė galimybę priešintis, kadangi pats atėmimas baudžiamosios teisės teorijoje pripažįstamas veiksmas, kuriuo yra užkertama galimybė nukentėjusiajam aktyviai priešintis, ir tai supranta tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji. Šioje situacijoje nukentėjusiojo A. B. pasipriešinimas buvo palaužtas A. M. smurtu, nukentėjusysis neparodė, jog jis po to ketino bėgti ar kitaip priešintis, ir papildomai kvalifikuoti atėmimą priešintis nėra pagrindo. Kaip galima suprasti iš faktinių aplinkybių, kaltinime ši aplinkybė nurodyta remiantis pačių kaltinamųjų paaiškinimais, jog V. Ž. stovėjo ir žiūrėjo, kad niekur nebėgtų, tačiau tai nėra veiksmai, kuriais atimama galimybė priešintis LR BK 180 str. prasme. Aplinkybių šalinimas iš kaltinimo esminių aplinkybių nepakeitė, kaltinamųjų teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, jog padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe. Nors neigia, kad šiuo plėšimu buvo pagrobta 700 Lt, nurodydamas, kad tik 400 Lt, atsižvelgus į tai, jog jo prisipažinimas padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir jį padariusius asmenis, teismas pripažįsta tai lengvinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. M. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į svetimą nuosavybę, sveikatą, nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas; kaltinamojo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu buvo teistas už plėšimą, teistumas neišnykęs, kol byla buvo nagrinėjama teisme, buvo pripažintas kaltu ir nubaustas kito rajono apylinkės teismo už nusikaltimą nuosavybei (LR BK 178 str. 1 d.), kas rodo jo nenorą taisytis, tačiau yra jauno amžiaus, yra ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be to, iš esmės jo prisipažinimas, kaip ir kitų kaltinamųjų prisipažinimas, padėjo išaiškinti šiuos nusikalstamą veiką padariusius asmenis, ir šią aplinkybę teismas laiko reikšmingesne už sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į pagrobto turto vertę – pagrobtas 700 litų vertės turtas, atsižvelgia į nukentėjusiojo poziciją. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str.), dydį parenkant mažesnį nei įstatyme numatytos bausmės vidurkis.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, jog padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą, sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe. Nors kaltinamasis A. M. taip pat neigia, kad šiuo plėšimu buvo pagrobta 700 Lt, nurodydamas, kad tik 400 Lt, atsižvelgus į tai, jog jo prisipažinimas padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir jį padariusius asmenis, teismas pripažįsta tai lengvinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į svetimą nuosavybę, sveikatą, nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas; kaltinamojo vaidmenį nusikaltimo padaryme (buvo iniciatorius, nurodęs, kur padaryti nusikaltimą, buvo aktyvus vykdytojas bei panaudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nusikaltimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už LR ATPK 178 str. padarymą, po nusikaltimo padarymo buvo dar kartą nubaustas pagal LR ATPK 178 str. 1 d., nusikaltimo padarymo metu buvo 3 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumai neišnykę, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, Noriūnų seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, bylos nagrinėjimo metu Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2008-06-18 už įpareigojimų nevykdymą A. M. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, kas rodo jo nenorą taisytis, tačiau yra jauno amžiaus (nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis), yra ir jo atsakomybę yra ir jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą, yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be to, iš esmės jo prisipažinimas, kaip ir kitų kaltinamųjų prisipažinimas, padėjo išaiškinti šiuos nusikalstamą veiką padariusius asmenis, ir šią aplinkybę teismas laiko reikšmingesne už sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į pagrobto turto vertę – pagrobtas 700 litų vertės turtas, atsižvelgia į nukentėjusiojo poziciją. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str.), dydį parenkant mažesnį nei įstatyme numatytos bausmės vidurkis.

Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, jog padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe. Nors kaltinamasis E. U. taip pat neigia, kad šiuo plėšimu buvo pagrobta 700 Lt, nurodydamas, kad tik 400 Lt, atsižvelgus į tai, jog jo prisipažinimas padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir jį padariusius asmenis, teismas pripažįsta tai lengvinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. U. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į svetimą nuosavybę, nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas; kaltinamojo vaidmenį nusikaltimo padaryme (buvo aktyvus jo vykdytojas). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nusikaltimo padarymo metu turėjo septynias galiojančias administracines nuobaudas už LR ATPK 178 str., 50³, 187 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą, anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytos auklėjamojo poveikio priemonės, kurios, kaip matyti, nepadarė teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui ir kas rodo jo nenorą taisytis, tačiau yra jauno amžiaus, pateikė duomenis apie neįgalumą, yra ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be to, iš esmės jo prisipažinimas, kaip ir kitų kaltinamųjų prisipažinimas, padėjo išaiškinti šiuos nusikalstamą veiką padariusius asmenis, ir šią aplinkybę teismas laiko reikšmingesne už sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į pagrobto turto vertę – pagrobtas 700 litų vertės turtas, atsižvelgia į nukentėjusiojo poziciją. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str.), dydį parenkant mažesnį nei įstatyme numatytos bausmės vidurkis. Nors kaltinamojo gynėjas advokatas J. S. prašo taikyti LR BK 81 str. 2 d. numatytą išimtį ir E. U. pagal socialinę brandą prilyginti nepilnamečiui ir taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Remiantis LR BK 81 str. 2 d., LR BK 90-94 str. nuostatos, numatančios nepilnamečių atsakomybės ypatumus, gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėjęs aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėjęs dvidešimt vieneri, teismas gali, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nuspręsti, jog toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. U. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, šis nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, į tai, kad E. U. anksčiau buvo taikomos poveikio priemonės, jis ne kartą baustas administracine tvarka, gynėjas nepateikė jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, jog kaltinamasis dėl savo psichinės veiklos sutrikimus ar nepakankamą fizinę ar psichinę jo brandą, nesugebėtų vertinti visuomenės keliamų reikalavimų, numatyti savo veikos padarinių, negalėtų kontroliuoti savo veiksmų, manoma, jog jis pagal savo socialinę brandą atitinka savo amžių, ir jam negali būti taikomi nepilnamečių atsakomybės ypatumai. Taip pat skirdamas bausmę ir parinkdamas dydį teismas neatsižvelgia į gynėjo pateiktą pažymą, jog iš dalies darbingas (40 procentų), nes akivaizdu, jog E. U. neįgalumas nesulaiko nei nuo administracinių teisės pažeidimų darymo, nei nusikalstamų veikų darymo, anksčiau poveikio priemonės jam neturėjo jokios įtakos, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus.

Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, jog padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą, sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe. Nors kaltinamasis V. Ž. taip pat neigia, kad šiuo plėšimu buvo pagrobta 700 Lt, nurodydamas, kad tik 400 Lt, atsižvelgus į tai, jog jo prisipažinimas padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir jį padariusius asmenis, teismas pripažįsta tai lengvinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. Ž. už padarytas nusikalstamą veiką, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į svetimą nuosavybę, sveikatą, nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas; kaltinamojo vaidmenį nusikaltimo padaryme (buvo aktyvus jo vykdytojas); į asmenybę: kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (nusikaltimo padarymo metu), po padarymo du kart baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 178 str., už baudžiamojo įstatymo pažeidimą teisiamas pirmą kartą, padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, nukreiptas į svetimą nuosavybę, į sveikatą, atsižvelgia į jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančias aplinkybes, padarytos žalos dydį, nukentėjusiojo poziciją. Be to, iš esmės jo prisipažinimas, kaip ir kitų kaltinamųjų prisipažinimas, padėjo išaiškinti šiuos nusikalstamą veiką padariusius asmenis, ir šią aplinkybę teismas laiko reikšmingesne už sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgus į tai, jog V. Ž. nusikalto būdamas nepilnametis, jam yra taikomi LR BK XI skyriuje numatyti Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai ir bausmė skiriama kaip nepilnamečiui, nors jis nuosprendžio priėmimo metu jau yra pasiekęs pilnametystę. Įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jos asmenybės ugdymu, auklėjimu, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį parenkant sankcijos ribose, arčiau minimu. Tačiau atsižvelgus į tai, kad V. Ž. teisiamas pirmą kartą, jo atstovė pagal įstatymą D. Ž. nurodo, kad išvadas sūnus padarė, duomenų, kad jis nuo 2008-12-16 būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nėra, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidedamas, manoma, kad kaltinamasis išvadas padarė ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atidėjus bausmės vykdymą, skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės.

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1600 Lt, kurią sudaro 1000 Lt neturtinė žala, 600 Lt turtinė žala, teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaiko, turtinę žalą sumažino iki 425 Lt, nes dalį iki teisiamojo posėdžio jam atlygino A. M. atstovė pagal įstatymą R. M. ir V. Ž. su motina. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro pagrobti ir negrąžinti pinigai, neturtinę žalą – jo patirti išgyvenimai, fizinis skausmas, kurį jis jaučia iki dabar (skauda krūtinę). Ieškinys tenkinamas visiškai (LR CK 6.245 str. – 6.251 str. pagrindais). Dėl turtinės žalos. Nustačius, kad kaltinamųjų veiksmais buvo pagrobti ir neatlyginti 425 Lt, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamųjų veiksmų yra priežastinis ryšys, ši suma priteisiama iš kaltinamųjų solidariai. Nors kaltinamasis A. M. yra nepilnametis ir, remiantis LR CK 6.276 str., jei jis neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą dalį turėtų atlyginti jo tėvai, atsižvelgus į tai, kad R. M. atlygino ketvirtadalį padarytos turtinės žalos, išieškojimas nėra nukreipiamas į jos turtą, jei A. M. po nuosprendžio priėmimo neturės pajamų ar turto. Dėl neturtinės žalos. Remiantis LR CK 6.250 str. 1 d. numato, jog neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, LR CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybė atėmimo. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas tyčinis smurtinis sunkus nusikaltimas, pasižymėjęs ypatingu įžūlumu, pagal savo pobūdį ir pavojingumo laipsnį priskiriamas prie vienų pavojingiausių veikų asmeniui, nors nėra specialisto išvados dėl sužalojimo, akivaizdu, jog dėl šio nusikaltimo nukentėjusysis yra patyręs ir sveikatos nepatogumų, ir jis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nors nukentėjusysis teisiamajame posėdyje, be to, kad skauda krūtinę, nenurodė, kas sudaro jam neturtinę žalą, atsižvelgus į minėtą nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, veikos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad 1000 Lt neturtinė žala nukentėjusiajam nėra per didelė, ir ją priteisia solidariai iš visų kaltinamųjų. Jei kaltinamasis A. M., kuris yra nepilnametis, neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamos dalies išieškojimas nukreipiamas į jo atstovės pagal įstatymą R. M. turtą (LR CK 6.276 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2-3 nusikalstamos veikos. Vagystės iš D. V.

Nukentėjusioji D. V. parodė, jog 2009 m. sausio 15 d. būnant Vilniuje jai paskambino, jog kažkas nori apvogti jų butą. Paskambino dukrai, ši nuėjo ir rado duris užrakintas, viduje rado savo tėvą ir kažkokią moterį. Po kurio laiko vėl paskambino, ir sakė, kad nori vėl apvogti. Netrukus ji grįžo į Kupiškį, ir bute pasigedo televizoriaus, magnetolos, šampano. Daiktus grąžino policija, R. M. sumokėjo 5 litus už šampaną.

Liudytoja I. S. parodė, jog 2009-01-15 vakare, prieš 19 val., jai paskambinusi motina D. V. pasakė, jog kažkas negerai namie, ji nuvyko pažiūrėti. Prie tėvų namų laiptinės sutiko tris jaunuolius, šie turėjo šampano butelį. Butą rado užrakintą, viduje girdėjosi žingsniai. Duris išlaužusi įėjo, rado tėvą, kažkokią moterį, kuri sakė, kad juos užrakino. Iškvietė policiją, atvykusi policija išsivežė moterį. Apie 22 val. paskambinusi mama pasakė, kad bute nėra televizoriaus. Ji pati vagystės nepastebėjusi, nes buvo susijaudinusi, nerimavo dėl tėvo.

Liudytojas V. L. parodė, jog datos nebepamena, bet kad buvo penktadienis, atėjęs sūnus T. L. paklausė, ar jis nenori pirkti televizoriaus už 40 litų. Klausė sūnaus, ar nevogtas, šis sakė, kad ne. Padavė sūnui bankomato kortelę, tas nuėmė pinigų, ir netrukus atnešė televizorių. Kitą dieną policijos pareigūnai televizorių paėmė.

Liudytojas T. L. parodė, jog apie 22 val. jis nuėjo pas E. M., ten buvę A. M., E. J. pasakė, kad žino, kur yra televizorius, jis pasakė, kad gal tėvui reikia. Nuėjo prie kažkokio namo, jis pasiliko lauke, o E. M., A. M. ir E. J. nuėjo į laiptinę, iš jos grįžo su televizoriumi. Televizorių už 30 litų pardavė jo tėvui.

Iš 2009-01-15 įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 14-16) matyti, jog apžiūrėtas Kupiškio m., Taikos g. 5-28, esantis butas, pėdsakų nerasta. Iš daiktų pateikimo protokolo (T. 1, b.l. 42) matyti, jog D. V. pateikė magnetolos AEG, gamyklinis Nr. SR4314CD/059099/07 instrukciją. Iš daiktų apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 43-46) matyti, jog ši instrukcija apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Iš poėmio protokolo (T. 1, b.l. 58-59) matyti, jog iš E. M. išimta magnetola AEG, gamyklinis Nr. SR4314CD/059099/07, iš daiktų apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 60-63) matyti, jog magnetola apiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai tirti. Iš daiktų pateikimo protokolų (T. 1, b.l. 82, 86-87) matyti, jog V. L. pateikė televizorių, televizoriaus anteną, iš daiktų apžiūros protokolų (T. 1, b.l. 83-85, 88-90) matyti, jog ši televizorius, antena apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai. Iš daiktų pateikimo atpažinti protokolo (T. 1, b.l. 111-112) matyti, jog D. V. atpažino iš jos 2009-01-15 pavogtą televizorių. Iš pakvitavimo (T. 1, b.l. 92) matyti, jog televizorius, magnetolos instrukcija, antena grąžinti nukentėjusiajai. Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolų matyti, jog I. S. pagal nuotraukas kaip asmens, stovėjusio prie suoliuko ir sutikto laiptinėje, neatpažino E. J. ( T. 1, b.l. 105-106), A. M. (T. 1, b.l. 109-110), atpažino E. M. (T. 1, b.l. 107-108). Iš E. M. apklausos protokolų (T. 1, b.l. 158, 187-189) matyti, jog apklausiamas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-01-15 apie 18 val. jam, E. J., A. M. lydint girtą vyriškį ir moteriškę į namus, kilo mintis juos apvogti, ir kai nuvedė į butą, iš durų spynos pasiėmė raktą ir netrukus sugrįžę, atsirakinę duris, pateko į buto vidų, kur iš šaldytuvo jis paėmė šampano butelį, bei nuo palangės magnetolą, E. J. nuo stalo paėmė alaus plastikinį butelį, ir visi išėjo iš buto; šampaną išgėrė prie laiptinės ir grįžo pas jį į namus; būnant namuose pas juos atėjo T. L., jam viską papasakojo ir pasakė, kad dar turi to buto raktus, kad ten yra televizorius; T. L. pasakė, kad televizorių reikia pavogti ir pasiūlyti pirkti jo tėvui V. L.; visi keturi nuėjo, T. L. laukė lauke prie laiptinės, jis nėjo vogti, pasiliko saugoti E. J. dviratį; E. J. į buto vidų nebėjo, o pasakė, kad jis palauks bei pasaugos laiptinėje; jis su A. M. atsirakino buto duris ir įėjo į butą, kur iš virtuvės pavogė televizorių su antena; televizorių už 30 litų pardavė T. L. tėvui, gautus pinigus išleido parduotuvėje pirkdami alkoholio, cigarečių; dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, jog savo parodymus E. M. (T. 1, b.l. 162-166), A. M. (T. 2, b.l. 54-57) ir E. J. (T. 3, b.l. 32-36) patvirtino parodymų patikrinimo metu. Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, šiuose epizoduose neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji E. M., A. M. ir E. J., 2009 m. sausio 15 d., laikotarpiu nuo 18 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, du kartus įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė 95 Lt vertės ir 300 Lt vertės svetimo turto, todėl jų veikos pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuotos teisingai. Nors abi nusikalstamos veikos padarytos tą patį vakarą, iš to paties objekto – D. V. priklausančio buto, ta pačia bendrininkų grupe, įvertinus tai, kad tarp abiejų nusikalstamų veikų buvo tam tikras laiko tarpas, šių nusikalstamų veikų nesieja vieninga tyčia (tyčia padaryti antrą nusikaltimą susiformavo jau po to, kai buvo baigta pirma nusikalstama veika), todėl daroma išvada, jog teisingai šie du nusikaltimai yra inkriminuoti kaip atskiri, tai nėra tęstinė nusikalstama veika. Kita vertus, iš kaltinimo struktūros matyti, jog E. J. veiksmai antroje nusikalstamoje veikoje nurodyti kaip padėjėjo, tačiau jis kaltinamas kaip nusikalstamos veikos vykdytojas, atsižvelgus į tai, jog visi trys asmenys iš anksto susitarė padaryti nusikalstamą veiką – vagystę iš buto, kiekvienas iš jų turėjo naudos iš šios nusikalstamos veikos, pripažįstama, kad kaltinamieji savo veiksmais kiekvienas realizavo vagystės sudėtį ir atsako kaip vykdytojai. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog pagrobė raktą, kadangi nėra nurodyta rakto vertė, daroma išvada, kad jis yra bevertis, ir jis negali būti vagystės objektu pagal LR BK 178 str. dispoziciją. Aplinkybės šalinimas iš kaltinimo esminių aplinkybių nepakeitė, kaltinamųjų teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Nelaikoma sunkinančia aplinkybe, jog šias veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi nėra pateikta pakankamai duomenų, jog darydamas šias veikas jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. M. bausmę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti tyčiniai baigti apysunkiai nusikaltimai (LR BK 11 str.), kuriais pasikėsinta į svetimą nuosavybę, nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu buvo baustas už plėšimą, teistumas neišnykęs, kol byla buvo nagrinėjama teisme, buvo pripažintas kaltu ir nubaustas kito rajono apylinkės teismo už nusikaltimą nuosavybei, kas rodo jo nenorą taisytis, tačiau yra jauno amžiaus, yra ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, yra viena sunkinanti aplinkybė. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į pagrobto turto vertę – pagrobtas 95 ir 300 litų vertės turtas, turtas sugrąžintas, nukentėjusioji pretenzijų nereiškia. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam kaip recidyvistui (LR BK 27 str.) skirti už šių nusikalstamų veikų padarymą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str.), dydžius parenkant mažesnius nei įstatyme numatytos bausmės vidurkis. Taikoma ir LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 72 str. 2 d. 3 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš E. M. konfiskuojant 10 litų kaip iš nusikalstamos veikos gautus pinigus už parduotą televizorių.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Nelaikoma sunkinančia aplinkybe, jog šias veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi nėra pateikta pakankamai duomenų, jog darydamas šias veikas jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti tyčiniai baigti apysunkiai nusikaltimai (LR BK 11 str.), kuriais pasikėsinta į svetimą nuosavybę, nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nusikaltimo padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas už LR ATPK 178 str. padarymą, po nusikaltimo padarymo buvo dar kartą nubaustas pagal LR ATPK 178 str. 1 d., nusikaltimo padarymo metu buvo 3 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumai neišnykę, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, Noriūnų seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, bylos nagrinėjimo metu 2008-06-18 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi už įpareigojimų nevykdymą A. M. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, kas rodo jo nenorą taisytis, tačiau yra jauno amžiaus (nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis), yra ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į pagrobto turto vertę – pagrobtas 95 Lt ir 300 Lt vertės turtas, atsižvelgia į nukentėjusiojo poziciją. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam, kaip recidyvistui (LR BK 27 str.) skirti už šių nusikalstamų veikų padarymą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str.), dydžius parenkant mažesnius nei įstatyme numatytos bausmės vidurkis. Taikoma ir LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 72 str. 2 d. 3 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš A. M. konfiskuojant 10 litų kaip iš nusikalstamos veikos gautus pinigus už parduotą televizorių.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra tai, jog padaręs nusikalstamas veikas prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Nelaikoma sunkinančia aplinkybe, jog šias veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi nėra pateikta pakankamai duomenų, jog darydamas šias veikas jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. J. už padarytas nusikalstamas veikas, į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti tyčiniai baigti apysunkiai nusikaltimai (LR BK 11 str.), kuriais pasikėsinta į svetimą nuosavybę, nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti, jo vaidmenį antro nusikaltimo padarymo metu. Skiriant bausmes taip pat atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu, mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 1 kurse, Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje mokėsi, charakterizuojamas patenkinamai, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, už baudžiamojo įstatymo pažeidimą teisiamas pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančią, padarytos žalos dydį (95 Lt ir 300 Lt), nukentėjusioji pretenzijų nereiškia, atstovė pagal įstatymą J. M. parodė, jog vaikas išvadas padarė, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jos asmenybės ugdymu, auklėjimu, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šių nusikalstamų veikų padarymą laisvės apribojimo bausmę, nustatant tam tikrus įpareigojimus, susijusius su buvimu namuose bei mokymusi. Laisvės apribojimo bausmės dydžius, atsižvelgus į byloje esančią lengvinančią aplinkybę, sunkinančią aplinkybę, parinkti mažesnius nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taikoma ir LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 72 str. 2 d. 3 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš E. J. konfiskuojant 10 litų kaip iš nusikalstamos veikos gautus pinigus už parduotą televizorių.

4 nusikalstama veika. Vagystė iš J. Č.

Nukentėjusysis J. Č. parodė, jog 2009 m. sausio 15 d. vakare būdamas namie išgirdo kieme dūžtančius stiklus, išėjęs į kiemą pamatė, kad išdaužti automobilio langų stiklai, mašinoje nėra keturių langų stiklų, galinio matymo veidrodėlio. Sniege matėsi pėdsakai, vedantys į kitą laiptinę, kur gyveno E. M. Apie vagystę informavo policiją, šie jam grąžino veidrodėlį, langų stiklus. Ieškinio nereiškia.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 17-21) matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo kieme, kieme rastas automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio galinis dešinės pusės keleivio lango stiklas ir priekinis kairės pusės vairuotojo lango stiklas išdaužti, stiklo šukių pribyrėję automobilio viduje, automobilio viduje ant sėdynės rastas plaktukas, nėra galinio matymo veidrodėlio; prie automobilio sniege matomi batų pėdsakai; iš įvykio vietos paimamas plaktukas. Iš daiktų apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 130-132) matyti, jog išimtas plaktukas apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Iš parodymo atpažinti protokolo (T. 1, b.l. 133-134) matyti, jog plaktukas apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Iš daiktų pateikimo protokolo (T. 1, b.l. 124-125) matyti, jog E. M. pateikė keturis langų stiklus, galinio matymo veidrodėlį. Iš daiktų apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 126-129) matyti, jog keturi lango stiklai, galinio matymo veidrodėlis apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai tirti. Iš pakvitavimo (T. 1, b.l. 139) matyti, jog keturi lango stiklai, galinio matymo veidrodėlis grąžinti nukentėjusiajam. Iš blaivumo testo šaknelių matyti, jog E. M. 2009-01-15 23.15 val. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (T. 1, b.l. 145) (T. 1, b.l. 145), A. M. 2009-01-15 23.09 val. nustatytas taip pat vidutinis girtumo laipsnis (2.21 promilės (T. 2, b.l. 16). Iš E. M. apklausos protokolų (T. 1, b.l. 149, 187-189) matyti, jog apklausiamas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-01-15 apie 20 val. įvykdę vagystę iš buto ir pardavę televizorių, kartu su T. L. ir A. M. grįžo į jo namus, netrukus atėjo E. U., S. P., visi gėrė alkoholį; apie 22.00 val. jis A. M. pasiūlė iš kieme stovėjusio automobilio pavogti lango stiklus, A. M. sutiko; pasiėmę plaktuką, nuėjo prie kieme stovėjusio kaimyno automobilio VW GOLF ir plaktuku išdaužė automobilio galinių, dešinės pusės durelių lango stiklą, per kurį persisvėrė į automobilio vidų, bei iš automobilio salono pavogė 4 langų stiklus juos padavė A. M., šiam nuėjus į namus, plaktuku išdaužė automobilio priekinį kairės pusės lango stiklą ir nuo automobilio priekinio lango stiklo pavogė galinio matymo veidrodėlį, kurį parsinešė į namus; po 10-15 min. po nusikaltimo atvažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė; padaręs šį nusikaltimą, jis labai gailisi. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, jog savo parodymus E. M. (T. 1, b.l. 179-183) ir A. M. (T. 2, b.l. 30-34) patvirtino parodymų patikrinimo metu. Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais įrodymais, šiame epizode neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji E. M. ir A. M. 2009 m. sausio 15 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami bendrininkų grupe, išdaužę nukentėjusiajam J. Č. priklausančio automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių langų stiklą, įsibrovė į automobilį, iš kur pagrobė J. Č. priklausančius bendros 40 litų vertės keturis langų stiklus, po ko, E. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, išdaužęs to paties automobilio kairės pusės priekinį lango stiklą, pagrobė 15 litų vertės galinio matymo veidrodėlį, todėl jų veika pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Nors viso turto pagrobimas inkriminuotas abiem kaltinamiesiems, tačiau atsižvelgus į tai, jog abu kaltinamieji tarėsi pagrobti tik langų stiklus, ką patvirtina ikiteisminio tyrimo, teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, susitarimo pagrobti galinį veidrodėlį, kaltinamieji neturėjo, E. M. veikė išeidamas iš susitarimo ribų, jo parodymai, kad veidrodėlį pagrobė tik po to, kai A. M. išėjo, iš A. M. kaltinimo šalinamas automobilio vieno lango stiklo išdaužymas bei veidrodėlio pagrobimas (vykdytojo ekscesas). Aplinkybių patikslinimas esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamųjų teisių nesuvaržė, padėties nepablogino.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. M. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas apysunkis nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į svetimą nuosavybę, jo vaidmenį nusikaltimo padarymo metu (aktyvus vykdytojas). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu buvo baustas už plėšimą, teistumas neišnykęs, kol byla buvo nagrinėjama teisme, buvo pripažintas kaltu ir nubaustas kito rajono apylinkės teismo už nusikaltimą nuosavybei, kas rodo jo nenorą taisytis, tačiau yra jauno amžiaus, yra ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, yra viena sunkinanti aplinkybė. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į pagrobto turto vertę – pagrobtas 55 litų vertės turtas, turtas sugrąžintas, nukentėjusysis pretenzijų nereiškia. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam kaip recidyvistui (LR BK 27 str.) skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str.), dydį parenkant mažesnį nei įstatyme numatytos bausmės vidurkis.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas apysunkis nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į svetimą nuosavybę, jo vaidmenį nusikaltimo padarymo metu (antraeilis). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nusikaltimo padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas už LR ATPK 178 str. padarymą, po nusikaltimo padarymo buvo dar kartą nubaustas pagal LR ATPK 178 str. 1 d., nusikaltimo padarymo metu buvo 3 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumai neišnykę, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, bylos nagrinėjimo metu Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi už įpareigojimų nevykdymą A. M. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, kas rodo jo nenorą taisytis, tačiau yra jauno amžiaus (nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis), yra ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į pagrobto turto vertę – pagrobė 40 Lt vertės turtą, nukentėjusiajam jis sugrąžintas, pretenzijų nereiškia. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam, kaip recidyvistui (LR BK 27 str.) skirti už šių nusikalstamų veikų padarymą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str.), dydį parenkant mažesnį nei įstatyme numatytos bausmės vidurkis.

Daiktiniai įrodymai – plaktukas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas (LR BPK 93 str. 1 d. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nuspren džia:

E. M. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 m. (dvejiems metams);

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (pirma vagystė iš D. V.) paskirti laisvės atėmimą 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams);

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (antra vagystė iš D. V.) paskirti laisvės atėmimą 9 mėn. (devyniems mėnesiams);

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš J. Č.) ir paskirti laisvės atėmimą 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams).

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., 9 d. už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir 2009 m. rugsėjo 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, 2009 m. rugsėjo 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę apimant už LR BK 180 str. 2 d. paskirta bausme, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su kitomis pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 m. 9 mėn. (dvejiems metams devyniems mėnesiams).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią laikyti nuo 2009 m. gruodžio 11 d. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2009-01-15 iki 2009-01-16 įskaitytinai bei pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d.

Remiantis LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 72 str. 2 d. 3 p., E. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, bei iš jo konfiskuoti 10 Lt (dešimt litų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas E. M., pakeisti į suėmimą ir jį suimti teismo posėdžių salėje.

Asmens tapatybės kortelę Nr. 11176422, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. M..

A. M. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 m. 3 mėn. (dvejiems metams trims mėnesiams);

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (pirma vagystė iš D. V.) paskirti laisvės atėmimą 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams);

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (antra vagystė iš D. V.) paskirti laisvės atėmimą 9 mėn. (devyniems mėnesiams);

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš J. Č.) ir paskirti laisvės atėmimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams).

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 m. 9 mėn. (dvejiems metams devyniems mėnesiams).

Remiantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2008-05-08 ir 2008-05-09 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių, kurios buvo subendrintos 2008-06-18 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nutartimi, neatliktą dalį, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 m. 6 mėn. (trejiems metams šešiems mėnesiams).

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią laikyti nuo 2009 m. gruodžio 11 d.

Remiantis LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 72 str. 2 d. 3 p., 6 d., A. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, bei iš jo konfiskuoti 10 Lt (dešimt litų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. M., pakeisti į suėmimą ir jį suimti teismo posėdžių salėje.

E. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 m. (dvejiems metams)

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią laikyti nuo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2009 m. sausio 16 d. įskaitytinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą E. U., palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams).

Remiantis LR BK 92 str. 1 d. 1 p., 2 d., 85 str. 1 d., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams), paskirti V. Ž. auklėjamojo poveikio priemones: 1) elgesio apribojimą dešimčiai (10) mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje kiekvieną vakarą nuo 21 valandos iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu; šiuo laikotarpiu mokytis arba dirbti ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) 60 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant šias valandas išdirbti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. Ž., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. J. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (pirma vagystė iš D. V.) ir paskirti laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį kiekvieną vakarą nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir tęsti mokslą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (antra vagystė iš D. V.) ir paskirti laisvės apribojimą penkiems (5) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį kiekvieną vakarą nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir tęsti mokslą;

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, galutinai E. J. paskirti laisvės apribojimą septyniems (7) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį kiekvieną vakarą nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje bei tęsti mokslą.

Remiantis LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 72 str. 2 d. 3 p., E. J. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, bei iš jo konfiskuoti 10 Lt (dešimt litų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą E. J., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – plaktuką, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo A. B., tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų E. M., A. M., E. U., V. Ž. nukentėjusiojo naudai solidariai priteisti 425 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis litus) turtinės žalos ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos, o jei A. M. neturės pajamų ar lėšų ieškiniui padengti, neturtinės žalos atitinkamą dalį, subsidiariai priteisti iš jo atstovės pagal įstatymą R. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, suimtiesiems – nuo jo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas parašas Virginijus Skaraitis