Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Vida Leonovienė palaikė pareiškimą, paaiškino, kad D. G. tėtis mirė (duomenys neskelbtini) ir po jo mirties liko jo turtas: 1.1000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo su pareiškėjo mama, visą laiką tėtis žeme nesinaudojo, ir jau po skyrybų sakė, kad žemę palieka jam, ir tokia pozicija buvo išlaikyta iki mirties. K. G. palaikė santykius su sūnumi ir ta pozicija nesikeitė. Po K. G. mirties toliau tuo sklypu naudojosi pareiškėjo motina A. G.. Kiek žinoma, kurį laiką dar šeima turėjo gyvulių. Aplink šį žemės sklypą yra ūkininko R. B. žemė. Pareiškėjo mama paprašė ūkininko, kad prižiūrėtų žemę. O vėliau pats D. G., laikydamas save tos žemės savininku tarėsi su R. B.. R. B. praeitais metais paklausė, kodėl nesitvarko žemės. Tuo metu D. G. su mama pradėjo važinėti ir teirautis ką būtų galima padaryti. Iš tikro ta žeme naudojosi D. G. ir jo motina, atstovaudama nepilnamečio vaiko interesus. Mano, kad rūpinamasis žeme suponuoja tai, kad jis turi teisę kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl palikimo priėmimo. Aktyvius veiksmus po K. G. mirties atliko būtent pareiškėjo mama A. G., atstovaudama sūnaus interesus. Teismo prašė nustatyti šį juridinį faktą.

4. Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. G. sakydavo, kad žemės sklypą paliks D. Po skyrybų A. G. naudojosi ta žeme, ganydavo karves. Paskui teko gyvulius parduoti ir jai buvo nebereikalinga. Paprašė ūkininko, kad dirbtų tą žemę, kad žemė nepradėtų dirvonuoti. Mirus K. G., A. G. ir toliau naudojosi žeme, paprašė R. B., kad prižiūrėtų žemę. Po K. G. mirties visiems buvo stresas, neieškojo palikimo. Paskui suėjus pilnametystei, D. pasakė, kad gal reikėtų žemę susitvarkyti. Po K. G. mirties nesikreipė į notarų biurą, nes girdėjo, kad jeigu perims turtą, perims ir skolas, kurių turėjo K. G.. D. G. pats susitarė su ūkininku, kad prižiūrėtų žemę. Dukra sakė, kad žemė yra D. ir jai jos nereikia, jokių pykčių dėl to nebuvo.

5. Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad naudoja tą žemę, dėl kurios yra byla. Ten kur randasi sklypas, aplinkui yra įsigijęs visus sklypus. G. prašymu panašiai nuo 2011 metų prižiūri minimą sklypą. Žino, kad K. G. sklypą paliko savo sūnui, tik nebuvo sutvarkyti dokumentai. Šią aplinkybę žino, nuo tada kai G. paprašė prižiūrėti sklypą. Pernai metais pradėjo domėtis, kaip su ta žeme, pasakė, kad žemė turi turėti valdymo pagrindą, todėl teko kontaktuoti su D. G., pasiūlė jam susitvarkyti. D. G. žinojo, kad naudoja žemę ir tam neprieštaravo. Žinojo, kad žemė palikta D. G..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

9. Bylos medžiaga, pareiškėjo atstovės, liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo D. G. tėvas K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. 3194 (b. l. 8). Po K. G. mirties liko jo turtas: 1.1000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14). Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro raštas patvirtina, kad po K. G. mirties, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nepradėta, įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė (b. l. 10).

10. Pareiškėjas D. G. nurodė, kad po tėvo K. G., mirties (duomenys neskelbtini), jis buvo nepilnametis, nors jo motina A. G., atstovaudama jo interesus dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau žinodama K. G. valią, kad žemė atitektų jam, ji pradėjo rūpintis K. G. priklausiusia žeme - kurį laiką naudojosi pati, o sulaukus pilnametystės pats pareiškėjas tarėsi su ūkininku dėl žemės priežiūros.

11. Liudytoja A. G., nurodė, kad palikimo atsiradimo metu būdama nepilnamečio D. G. įstatyminė atstovė per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vardu, tačiau po K. G. mirties naudojosi jo žeme, augino gyvulius, prižiūrėjo žemę, tarėsi su ūkininku dėl žemės priežiūros ir tai darė nepilnamečio sūnaus D. G. vardu, kaip įstatyminė atstovė. Tokias pačias aplinkybes patvirtino teismui ir liudytojas R. B..

12. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi negali įgyti civilinių teisių ir sukurti civilinių pareigų (CK 2.5 straipsnis), todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai ( CK 3.155 straipsnis), ir veikia kaip vaiko įstatyminiai atstovai. Tėvų priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių, užtikrintų vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą. Nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo įstatyminis atstovas.

13. Nagrinėjamu atveju A. G., būdama nepilnamečio D. G. įstatyminė atstovė neįgyvendino nepilnamečio įpėdinio - sūnaus D. G. teisių į paveldimą turtą, paduodama įpėdinio vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, tačiau po K. G. mirties A. G. kartu su nepilnamečiu D. G., kaip jo motina ir įstatyminė atstovė, dirbo žemę ir ją prižiūrėjo, augino gyvulius, tarėsi su ūkininku dėl žemės dirbimo ir priežiūros, t. y. naudojo, tvarkė ir prižiūrėjo K. G. priklausiusį nurodytą nekilnojamąjį turtą ir šiuos veiksmus atliko per įstatyme nustatytą terminą, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, nors A. G. neįgyvendino savo nepilnamečio sūnaus D. G. teisių, tačiau įstatyminiam atstovui neatlikus veiksmų nepilnamečio vardu, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, juo labiau, kad teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi nuostata, jog jeigu susiklosto situacija, kad nepilnamečio įpėdinio vardu nesikreipta į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais atstovas ar globėjas priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka.

14. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėjas D. G., tiek ir jo motina A. G., kaip D. G. įstatyminė atstovė, faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojosi paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą D. G., priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

15. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo D. G. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Konstatuotina, jog D. G., per savo įstatyminę atstovę A. G. priėmė palikimą po tėvo K. G. mirties pradėjus faktiškai jį valdyti, kadangi kartu su motina valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėjas D. G., nei jo tuo metu buvusi įstatyminė atstovė A. G., nei suinteresuotas asmuo G. J., po K. G. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškėjas D. G. turi teisę paveldėti turtą, likusį po tėvo mirties (CK 5.13 straipsnis).

17. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

18. Byloje susidarė 1,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 2), kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 3,00 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.