- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-09
- Bylos Nr.
- 2-741/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šakių agroservisas“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta pratęsti terminą trūkumams šalinti, ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1259-605/2008 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šakių agroservisas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Šakių agroservisas“ 209 774,7 EUR skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki skolos grąžinimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 4 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Ieškovas 2008 m. liepos 18 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą trūkumams šalinti, nes jis gyvena užsienyje, vokiečių kalba surašytus dokumentus siuntė faksu, tačiau tekstas yra sunkiai įskaitomas, dėl to vertimų biurai atsisakė juos versti. Tam, kad teismo nurodyti trūkumai būtų tinkamai pašalinti, būtina užklausti atitinkamas Vokietijos institucijas, visus reikalingus dokumentus atsiųsti paštu ir juos kokybiškai išversti į lietuvių kalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė pratęsti terminą trūkumams šalinti, ieškovo K. K. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad ieškovas nepašalino teismo nurodytų trūkumų, nepateikė teismui įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pratęsti terminą trūkumams šalinti bei nurodė, jog, ištaisęs visus nurodytus trūkumus, ieškovas turės teisę pakartotinai kreiptis į tesimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 22 d. nutartį bei klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad:
1. Teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo nenustatė, kad ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka turinio ir formos reikalavimų, o nustatė, kad yra nesumokėtas žyminis mokestis, nuo kurio dalies ieškovas prašo jį atleisti. Apeliantas kartu su prašymu atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo pateikė jo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus: Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartį, kuri patvirtina, kad iš ieškovo buvo pasisavinta didelė pinigų suma, banko pažymas apie ieškovo turimas lėšas, pažymą apie gaunamą pensiją. Teismas įpareigojo pateikti įrodymus apie ieškovo turimą turtą. Nors šie įrodymai nepatvirtina ieškovo galimybės sumokėti žyminį mokestį, ieškovas pateikė teismui dokumentus iš VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“, pajamų deklaracijas, o kitų dokumentų pateikti negalėjo, nes originalai dar nėra gauti, reikia atlikti jų vertimą, todėl prašė pratęsti terminą trūkumams šalinti. Teismas atmetė prašymą pratęsti terminą trūkumams šalinti, o klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar šio mokesčio mokėjimo atidėjimo, nesprendė.
2. Teismas, nustatydamas terminą trūkumams šalinti, nurodė, jog ieškinyje turi būti nurodomi ir prie jo pridedami įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Ieškovas savo nurodomas aplinkybes, kad jis su atsakovu vykdė bendrą veiklą, grindžia ginčo šalių pasirašytomis sutartimi, kurios yra pridėtos prie ieškinio. Jeigu teismui šių įrodymų truko, jis turėjo teisę pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, tačiau jų nepateikimas negalėjo būti pagrindas laikyti ieškinį nepaduotu. Teismas, dar nepriėmęs ieškinio, neturėjo teisės nurodyti, kad įrodymai yra nepateikti bei vertinti jau parteiktus.
3. Teismas, laikydamas ieškinį nepaduotu, pažeidė CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus bei CPK 5 straipsnyje nustatytą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismas įrodymus įvertino net nesant atsakovo, kuris ieškinį gali visiškai ar iš dalies pripažinti, pozicijos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Civilinio proceso kodekso normos numato specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti šią teisę. Dėl minėtų priežasčių teismui pateikiamiems procesiniams dokumentams yra keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai. CPK 135 straipsnyje įtvirtinti visi reikalavimai, kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Tais atvejais, kai teismui paduodamas ieškinys, kurio turinys ar forma neatitinka minėtų reikalavimų, jis, vadovaudamasis CPK 115 ir 138 straipsniais, nustato į teismą besikreipiančiam asmeniui terminą trūkumams šalinti.
Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad jis neatitinka CPK reikalavimų, tai yra nėra pridėti įrodymai, pagrindžiantys prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.), nėra pateikti visi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d. ), nėra pateikti Vokietijos mokesčių tarnybos duomenys apie deklaruotas pinigines lėšas bei Vokietijos firmos „K. K. “ įregistravimą patvirtinantys įrodymai, todėl nustatė dešimties dienų terminą minėtiems trūkumams pašalinti. Ieškovas per teismo nustatytą terminą pateikė dalį teismo nurodytų dokumentų bei paprašė pratęsti terminą likusiems trūkumams pašalinti, nes ieškovas gyvena užsienyje, dokumentai yra surašyti vokiečių kalba, juos būtina išversti. Nurodė, kad dokumentai buvo siunčiami faksu, tačiau jie yra sunkiai įskaitomi, vertimų biurai atsisako juos versti, todėl juos būtina atsiųsti paštu ir kokybiškai išversti. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl termino trūkumams šalinti pratęsimo netenkino, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ar turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams šalinti. Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį, teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami. Minėtos teisės normos numato, kad teismas privalo nustatyti terminą, kuris ieškovui bus pakankamas, kad jis galėtų įvykdyti visus teismo nurodymus bei pateikti reikalingus dokumentus. Tuo atveju, jeigu teismas nustato nepakankamą terminą, CPK numato galimybę šį terminą pratęsti. Pažymėtina, kad CPK nėra nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nusprendžia, koks terminas ieškovui yra pakankamas, todėl šiuo atveju būtina vadovautis protingumo principu ir įvertinti, kokio pobūdžio trūkumai yra nustatyti ir kiek gali prireikti laiko jiems pašalinti.
Kolegija pastebi, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje privalo patikrinti, ar teismui pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam CPK keliamus reikalavimus. Šiuo atveju trūkumų šalinimo institutas suteikia teismui galimybę, tais atvejais kai ieškovas savo teisę kreiptis į teismą realizuoja netinkamai, kai jis nevykdo teismo numatyto įpareigojimo pašalinti ieškinio neatitikimus CPK reikalavimams, šio ieškinio nepriimti ir jo nenagrinėti, tačiau šis institutas negali būti kliūtis ieškovui realizuoti savo teisę kreiptis į tesimą ir apginti, jo manymu, pažeistas teises.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius dokumentus, nustatė, kad ieškovas, gavęs nutartį dėl trūkumų šalinimo, ėmėsi priemonių teismo įpareigojimams vykdyti, per teismo nustatytą terminą pateikė dalį dokumentų bei motyvuotai paprašė pratęsti terminą likusiems įrodymams pateikti. Kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad tos aplinkybės, jog jis gyvena užsienyje, jog dalis dokumentų yra surašyta ne lietuvių kalba ir juos būtina išversti, jog tam tikriems įrodymams gauti yra būtina kreiptis į atitinkamas institucijas užsienyje, sudaro pagrindą pratęsti teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakė pratęsti ieškovui terminą trūkumams šalinti, todėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 22 d. nutartis naikintina ir ieškovui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams šalinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir nustatyti ieškovui K. K. terminą iki 2008 m. lapkričio 10 d. pašalinti Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartyje nurodytus trūkumus.