- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-821/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- N. K., uždarajai akcinei bendrovei „NM Auto Baltic“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2164-232/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD bankas ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „NM Auto Baltic“, N. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 86804,74 EUR, 11,78 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2008-06-16 kredito linijos sutartį Nr.K-2400-2008-286 su vėlesniais pakeitimais (2009-07-09 Susitarimas Nr.K-2400-2008-286/1 ir 2010-07-14 Susitarimas Nr.K-2400-2008-286/2) kredito gavėjui UAB „NM Auto Baltic“ suteiktas 119651,04 EUR kredito limitas, terminui iki 2011-06-14. Už laiku nesumokėtas bankui palūkanas, papildomas palūkanas kredito gavėjas įsipareigojo mokėti bankui 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Už prievolių pagal kredito linijos sutartį tinkamą įvykdymą 2009-07-09 laidavimo sutartimi laidavo atsakovas N. K.. Įsipareigojimų pagal Kredito linijos sutartį įvykdymui užtikrinti 2008-06-19 įkeitimo lakštu buvo įkeisti 5 vnt. įrenginių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjas savo įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį vykdė netinkamai, todėl kredito gavėjas ir laiduotojas buvo įspėti, jog neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų pagal kredito linijos sutartį bei laidavimo sutartį, kredito linijos sutartis bus nutraukta. Kadangi atsakovai neįvykdė savo įsipareigojimų, kredito linijos sutartis buvo vienašališkai nutraukta. LR CK 6.81 str. numato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, o CK 6.6 str. 4 d. nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, todėl bankas turi teisę pareikalauti, kad skolininko prievolę įvykdytų tiek laiduotojas ir skolininkas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas N. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog prievolių pagal Kredito linijos sutartį įvykdymo užtikrinimui, 2008-06-19 buvo įformintas įkeitimo lakštas, kuriuo ieškovo naudai buvo įkeisti statybiniai pastoliai. Įkeitimo lakšte ieškovo ir atsakovo UAB „NM Auto Baltic“ bendru susitarimu konstatuota, kad statybinių pastolių rinkos kaina 856089,16 Lt. Kadangi įsipareigojimų pagal Kredito linijos sutartį užtikrinimui pilnai pakako įkeisto turto, todėl ieškovo atstovui užtikrinus, kad laidavimas yra standartinis formalumas, atsakovas sutiko pasirašyti laidavimo sutartį. Ieškovas nesuteikė galimybės susipažinti su laidavimo sutarties tekstu bei derėtis dėl jos sąlygų. Pažymėjo, jog visų pirma kreditorius turi pasinaudoti LR CPK XXXVI skyriuje nustatyta supaprastinta reikalavimo patenkinimo tvarka ir tik neužtekus įkeistų daiktų vertės kreditoriaus (ieškovo) reikalavimui patenkinti, kreditorius gali reikšti atskirą reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš kito skolininko turto. Ieškovo naudai įkeisto turto vertė beveik tris kartus viršija ieškovo reikalavimo sumą, todėl ieškovo reikalavimas bus pilnai patenkintas ieškovui realizavus LR CPK XXXVI skyriuje numatytas teises. Pagal laidavimo sutartį laiduotojo įsipareigojimai ieškovui yra tokie patys, kaip ir skolininko, todėl tokiu atveju būtina pripažinti, kad ieškovo reikalavimas laiduotojui gali būti pareikštas tik priverstinai pardavus įkeistą turtą t.y. taip pat, kaip ir skolininkui UAB „NM Auto Baltic“. Ieškovo reikalavimas priteisti 11,78 proc. dydžio metines palūkanas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi dėl tokio palūkanų dydžio su ieškovu atsakovas nėra sudaręs jokių susitarimų, be to, kadangi pagrindinis reikalavimas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas ir papildomas reikalavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį visiškai tekino ir priteisė ieškovo DnB banko, naudai solidariai iš N. K. ir UAB „NM Auto Baltic“ 86804,74 EUR skolos, 9947,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, 11,78 metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 06 09 iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atmetė atsakovo N. K. tvirtinimus neva jis nesupratęs laidavimo sutarties esmės, manęs, kad laidavimas esąs tik formalumas. Pasirašydamas sutartį N. K. veikė kaip įmonės direktorius, asmuo, kuriam paprastai keliami didesnio atidumo rūpestingumo atsakomybės už atliekamus veiksmus reikalavimai. Teismas preziumavo, kad įmonės vadovas gerai žino jo vadovaujamos įmonės ekonominę finansinę būklę, kitokius pajėgumus ir turi visas galimybes prognozuoti įmonės veiklos rezultatus bei finansines galimybes ateityje gražinti kreditus.
Kadangi prisiimtus įsipareigojimus atsakovas UAB „NM Auto Baltic“ vykdė netinkamai ieškovas 2011 05 02 raštu (b.l. 41) įspėjęs atsakovus kredito sutartį nutraukė ir 2011 05 27 fiksavo 81 471,02 EUR skolos 5 079,53 EUR nesumokėtų palūkanų, 254,19 EUR delspinigių. Viso 86 804,74 EUR arba 299 719,41 Lt ekvivalentu (b.l.43). Pagrindinio įsiskolinimo ir, nei palūkanų, nei delspinigių dydžio atsakovai neginčijo.
Atsiliepimas
Atsakovas N. K. atsiliepime teigia, kad sutartinių prievolių vykdymą užtikrinus dviem užtikrinimo priemonėmis ieškovas turėtų pirmiausia įgyvendinti savo teisę išsiieškoti skolą iš įkeisto turto ir tik tuo atveju jei pardavus įkeistą turtą gautų lėšų neužtektų skolai padengti nukreipti išieškojimą į laiduotoją. Su tokiu jo teiginiu teismas nesutiko. Įstatymas įvardija galimus prievolių užtikrinimo būdus, tame tarpe laidavimą ir turto įkeitimą ir kt. sutartyje numatytus būdus, kurių sąrašas nėra baigtinis. Draudimo vienai prievolei užtikrinti taikyti ne vieną, o kelias užtikrinimo priemones įstatyme nėra. Įstatymas, skirtingai nei teigia atsakovas, taip pat nenumato ir įsiskolinimo išieškojimo eiliškumo kai realizuojamos dvi savarankiškos prievolių užtikrinimo priemonės, kurias yra pateikę skirtingi asmenys tai pačiai prievolei užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad šalių pasirašytos laidavimo sutarties 1.1. punkte numatyta, kad laiduotojo ir skolininko atsakomybė yra solidari, pagal 2.1.1.1. punktą laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles ir bankui pareikalavus įvykdyti už skolininką jo prievoles kreditavimo sutartyje (kreditavimo sutartis pagal laidavimo sutartyje pateiktą išaiškinimą reiškia 2008 06 16 kredito linijos sutartį su visais tolimesniais pakeitimais numatytais terminais ir sąlygomis) numatytais terminais ir sąlygomis.
Teismas vadovaudamasis suformuota teismų praktika konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris yra ir įkaito davėjas tiek laiduotojas.
Teismas pasisakydamas dėl palūkanų priteisimo nurodė, kad šiuo atveju šalys kredito linijos sutartyje buvo susitarę dėl 11,78 proc. dydžio metinių palūkanų, todėl jos ir buvo priteistos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas N. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus, jog nėra pagrindo bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė procesinės teisės normas (LR CPK 162(2) str. 1 d., 246 str. 2 d.), kadangi išnagrinėjo bylą N. K. nedalyvaujant, nors teismui buvo pateiktas motyvuotas prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo.
Atsiliepimas
2. Šalių pozicijas byloje pirmosios instancijos teismas vertino vienpusiškai, iš esmės vadovaudamasis ieškovo pateiktais argumentais. Teismas netinkamai vertino (arba visiškai nevertino) atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, byloje esančių įrodymų bei faktinių aplinkybių.
3. Teismas nepagrįstai priteisė 11,78 procento dydžio metines procesines palūkanas, nes ieškovo pagrindinis reikalavimas šioje byloje yra nepagrįstas, todėl ir su pastaruoju susijęs papildomas reikalavimas yra nepagrįstas ir netenkintinas; kita vertus dėl 11,78 proc. dydžio palūkanų su ieškovu jokių susitarimų apeliantas nėra sudaręs, be to, pagal Kredito linijos sutarties 5.1 p. skolininkui (UAB „NM Auto Baltic“) yra nustatytos kintamo dydžio palūkanos, kurių dydis kas tam tikras periodas kinta (t.y. turi būti perskaičiuotas), tačiau, pirmosios instancijos teismas, į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgdamas, iš apelianto priteisė fiksuoto dydžio palūkanas (11,78 proc.); Priteisto dydžio palūkanos neatitinka jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi daugiau kaip du kartus viršija LR CK 6.210 str. 1 d. numatyto dydžio palūkanas.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 2720 Lt ieškovo išlaidų teisinėms paslaugoms, nes byloje nėra sprendžiami nauji ar itin sudėtingi teisiniai klausimai, ieškinys yra visiškai šabloninės formos, todėl, jį ruošiant daug laiko ir pastangų nebuvo įdėta. Prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo parengimui sugaištamos visiškai minimalios laiko sąnaudos, todėl priteista ieškovo išlaidų teisinėms paslaugoms suma neatitinka 2004 04 02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų nuostatų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apygardos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas skunde, pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, šalių pozicija grindžiama rašytiniais įrodymais, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. birželio 16 d. AB DnB NORD bankas ir UAB „NM Auto Baltic“ sudarė Kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2008-286 su vėlesniais jos pakeitimais. Šios sutarties pagrindu kredito gavėjui buvo suteiktas 119651,04 EUR kreditas iki 2011 m. birželio 14 d. Prievolių pagal minėtą kredito linijos sutartį įvykdymui užtikrinti 2009 m. liepos 9 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 83-09L tarp banko ir laiduotojo N. K., kuria laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti 2008 m. birželio 19 d. įkeitimo lakštu, identifikavimo kodas Nr. 01/2/2008/0016638, buvo įkeisti 5 vnt. įrengimų (statybinių pastolių), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus bankas 2011 m. gegužės 2 d. raštu įspėjo kredito gavėją ir laiduotoją apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus ir paragino padengti skolą. Neįvykdžius šio banko raginimo kredito linijos sutartis vienašališkai buvo nutraukta.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, pasisako dėl apeliaciniame skunde pateiktų argumentų.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą pažeidė procesinės teisės normas (LR CPK 162(2) str. 1 d., 246 str. 2 d.), kadangi išnagrinėjo bylą N. K. nedalyvaujant, nors teismui buvo pateiktas motyvuotas prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo.
Byloje nustatyta, kad atsakovas N. K. 2012 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovas nurodė, kad jam yra žinoma, jog posėdis yra paskirtas 2012 m. vasario 6 d. 14 val., tačiau kaip svarbią priežastį dėl kurios negali dalyvauti teismo posėdyje nurodė ūmią kvėpavimo takų ligą. Taip pat apelianto nuomone, teismas išnagrinėdamas bylą nesuteikė jam galimybės pateikti papildomų įrodymų ir prašymų. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutikti negali.
CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Toks reglamentavimas iš esmės sietinas su teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, šalių pareiga nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, veikti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kitomis pareigomis (CPK 7 str., 42 str. 5 d.). Atsižvelgiant, kad liga paprastai nelaikoma svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, todėl laikytina, kad teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo. Be to, atsakovas turėjo galimybę vesti bylą ne tik pats, bet ir per advokatą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2006 m. sausio 18 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-3-50/2006 išaiškino, kad byloje dalyvaujantis asmuo, neturėdamas galimybės asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, turi rūpintis, kad būtų tinkamai atstovaujamas, nes nuolat atidedant bylos nagrinėjimą, būtų pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai ir kitų bylos dalyvių teisė į tinkamą procesą (CPK 7 str.).
Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad bankas pirmiausiai privalo kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš Bankui įkeisto kilnojamojo turto ir tik neužtekus įkeisto turto vertės Banko reikalavimams patenkinti, Bankas turi teisę reikšti atskirą reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš kito skolininko turto.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010), nes tai yra bendro pobūdžio taisyklė, o ne skirta vienai konkrečiai bylai atsižvelgiant į tam tikras faktines aplinkybes. Tokios taisyklės taikymas iš esmės konstatuotas ir kasacinio teismo plenarinės sesijos nutarime, kur nurodyta, jog laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.), o „kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę į solidariuosius bendraskolius, reikalavimo į laiduotoją nukreipimas, nepasinaudojus daiktiniu prievolių užtikrinimo būdu (įkeitimu), nereiškia šio daiktinio prievolių įvykdymo būdo atsisakymo, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip“. Taigi, tam, kad laiduotojas būtų atleistas nuo atsakomybės, jis turėtų įrodyti, kad šalys buvo susitarę, jog kreditoriaus (ieškovo) nepasinaudojimas teise patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto prieš reiškiant reikalavimą laiduotojui reiškia tokios teisės atsisakymą laiduotojo atžvilgiu (CPK 12, 178 str.). Tokių įrodymų į bylą nėra pateikta.
2009 m. liepos 9 d. laidavimo sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari. Taigi, skolininkui UAB „NM Auto Baltic“ pažeidus kreditavimo sutartimi prisiimtą prievolę, ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad šią prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Apeliantas ginčija, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė 11,78 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. antstolis V. S., bylos Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“) v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008). Apibendrinant pabrėžtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prancūzijos įmonė Compagnie Industrielle de Pelleteries, S.A. v. UAB „Vobekra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2011).
Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 aiškindama procesinių palūkanų priteisimo pagrįstumą iš laiduotojo nurodė, kad jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį tai savo prievolės nevykdąs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo.
Pagal laidavimo sutarties 2.1.1 p. laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas UAB „NM Auto Baltic“, šiam neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartines prievoles pagal kredito linijos sutartį, taip pat įvykdyti už jį jo prievoles bankui. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškindamas tiek kredito linijos, tiek ir laidavimo sutarties sąlygas, pagrįstai priteisė iš atsakovo kredito sutartimi sulygto dydžio palūkanas.
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteisė 2720 Lt ieškovo išlaidų teisinėms paslaugoms.
Bylos duomenimis ieškovas byloje pateikė prašymą dėl 3630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (60-63 b.l.). Tuo tarpu teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas minėtų išlaidų detalaus apskaičiavimo ir pagrindimo nepateikė, todėl teismas apie šių išlaidų atitikimą CPK 98 str. 2 d. reikalavimams ir teisingumo ministro patvirtintoms rekomendacijoms sprendė iš kitos byloje esančios medžiagos (procesinių dokumentų, teismo posėdžio protokolo) ir konstatavo, kad remiantis minėtomis 2004 04 02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis maksimalios bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro 2400 Lt už ieškinio pareiškimo surašymą, 200 Lt už prašymų dėl procesinių dokumentų įteikimo surašymą ir 120 Lt už atstovavimą teismo posėdyje, viso už atstovavimą -2720 Lt. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir laiko, kad nėra pagrindo šias išlaidas dar kartą mažinti.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį patenkino pagrįstai. Pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimis apelianto prašymą tenkino ir atidėjo 6994 Lt žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atsižvelgiant, kad apeliacinis skundas yra netenkintinas, todėl minėta suma yra priteistina iš apelianto į valstybės biudžetą.
Ieškovas 2012 m. birželio 8 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl 726 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti bei pridėjo tai patvirtinančius įrodymus, todėl ši suma ieškovui priteistina iš atsakovo.
Dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako nes jie neturi įtakos teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6994 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovo N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo DnB banko (įmonės kodas 112029270) naudai 726 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.