Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-336-508-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-26
Bylos Nr.
1A-336-508-2011
Teisminio proceso Nr.
25-1-01255-10-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Nuteistasis
T. D.
Advokatai
Ramutė Budrytė

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-336-508/2011;

Teisėjas A. Lisauskas Proceso Nr. 25-1-01255-10-5;

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistajam T. D., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-24 nuosprendžio, kuriuo T. D. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., 9 d., 65 str., paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. T. D. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-11-11 iki 2011-02-24.

Iš T. D. Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 273,94 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. pagal LR BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010-10-17, apie 18 val., veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prie namo Nr. 5, Kaune, Partizanų g., tikslu užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu, sudavė jam rankomis ne mažiau du kartus į krūtinę, vieną kartą įspyrė į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, odos nubrozdinimus veide, dešinėje blauzdoje, kairio skruostikaulio - viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, ir pagrobė svetimą - nukentėjusiojo G. K. turtą: 20 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, 110 Lt vertės „Nokia“, rankinę 15 Lt vertės, 18 Lt vertės plaktuką, 8 atsuktuvus, bendros 150 Lt vertės, 80 Lt vertės reples, kirpimo reples 20 Lt vertės, 280 Lt vertės prietaisą elektrai tikrinti, 3 raktus, bendros 50 Lt vertės, iš viso plėšimo būdu pagrobė svetimo turto bendros 743 Lt vertės.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. D. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-24 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, kadangi jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nes iš viso nebuvo įvykio vietoje. Parodymus davė būdamas prigrasintas operatyvinių darbuotojų, jam buvo sakoma, jei prisipažins, tai nebus suimtas. Prieš darant jo atpažinimą, nukentėjusiajam buvo pateiktos jo nuotraukos ir paaiškinta jo asmenybė, tokiu būdu jis buvo atpažintas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duoti parodymai, kad jis jį matė parduotuvėje ir jie susiginčijo, neatitinka aplinkybių, vėliau ši versija buvo paneigta. Po to buvo iškelta versija, kad jis išėjo iš Partizanų g. 5 namo ir tada jis sudavė smūgius. Jis negalėjo iš karto jo atpažinti, todėl po įvykio jis užlipo ir norėjo įsitikinti, ar šiame name gyvena jis ar kas nors kitas, kuris jį užpuolė. Visos šios neištirtos aplinkybės kelia abejonių, ypač prieštaravimai, kurie iškilo teisme, jos turi būti ištirtos, kad jis galėtų apsiginti, nes šio nusikaltimo jis nepadarė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo T. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo T. D. nusikalstamą veiką pagal LR BK 180 str. 1 d. ir paskyrė bausmę, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas skunde savo kaltę dėl įvykdyto plėšimo neigia, tačiau pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo G. K. parodymais, liudytojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti ir akistatos protokolais. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip T. D. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., įrodymus.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis G. K. parodė, jog 2010-10-17, apie 18 val., prekybos centre „Iki“ susiginčijo su dviem nepažįstamais vaikinais, kurie vėliau jį sekė. Einant pėsčiųjų taku link Partizanų g. 3-o namo, priėjus Partizanų g. 5-o namo kampą, iš už nugaros nepažįstamieji puolė jį mušti, jis bandė nuo užpuolikų gintis, tačiau iš Partizanų g. 5-o namo išbėgo dar vienas vyriškis, kuris ranka sudavė jam į veidą stiprų smūgį, po ko jis nugriuvo ant žemės ir ėmė prarasti sąmonę. Juto, kad užpuolikai kraustė jo kišenes, iš kurių išėmė tris mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia 3310“, „Nokia“. Trečio telefono pareiškime ir apklausose nenurodė, nes šis buvo sulūžęs. Užpuolikai nuo peties nutraukė rankinę, kurioje buvo asmens dokumentai, įvairūs darbo įrankiai ir ją pagrobė. T. D., kuris su bendrininkais jį apiplėšė, jis atpažino, kadangi spėjo įsidėmėti, kaip jis atrodė, įsidėmėjo jo veidą. 2010-11-11 asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis G. K. atpažino T. D. kaip asmenį 2010-10-17 apiplėšusį jį kartu su bendrininkais (b. l. 33-36). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. K. savo parodymus patvirtino akistatos su T. D. metu (b. l. 37).

Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu plėšimo metu buvo naudojamas smurtas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3624/10(2), kurioje G. K. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, odos nubrozdinimai veide, dešinėje blauzdoje, kairio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2010-10-17. Kairio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (b.l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. A. paneigė T. D. versiją, kad nusikaltimo vietoje jo nebuvo, nes tą dieną 17.20 val. išvyko į krepšinio treniruotę, vykusią A. Puškino vidurinėje mokykloje, po treniruotės namo grįžo 20 val. Liudytojas R. A. parodė, kad krepšinio treniruotės vykdavo kiekvieną savaitės antradienį nuo 20.00 val. ir šeštadienį nuo 16.00 val. 2010-10-17, t.y. sekmadienį krepšinio treniruotės ar varžybos nevyko ir T. D. jose nedalyvavo.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2010-11-12 apklaustas įtariamuoju ir teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, T. D., dalyvaujant gynėjai advokatei, pilnai pripažino kaltę, nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pažymėtina ir tai, kad T. D. 2010-11-12 apklausos metu prisipažino pagrobęs iš nukentėjusiojo tris mobilaus ryšio telefonus, nors nukentėjusysis G. K. trečiajam telefonui reikšmės neteikė, kadangi šis buvo sulūžęs ir dėl to apie tai nebuvo nurodęs pirminiame protokole-pareiškime. Apeliantas skunde teigia, kad nuo pat pradžių davė tokius parodymus, kokių reikalavo operatyviniai darbuotojai jam grasindami bei sakydami, jog prisipažinus nebus suimtas, tačiau šie nuteistojo teiginiai niekuo nepagrįsti ir vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes dėl jo nuomone neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu jis niekur nesikreipė, pažymėtina, kad įtariamojo apklausa 2010-11-12 teismo posėdyje vyko dalyvaujant gynėjai advokatei, tačiau nei pats T. D., nei gynėja pretenzijų niekam nepareiškė, o ir prisipažinus kaltu T. D. buvo suimtas, kas vėlgi paneigia jo versiją.

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde nurodė, kad jo atpažinimas buvo atliktas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, nes nukentėjusiajam prieš atpažinimą buvo parodytos jo nuotraukos, tačiau tai pagrindžiančių duomenų apeliantas nepateikė, iš bylos medžiagos teisėjų kolegija LR BPK 179 str., 191 str., 192 bei 195 str. pažeidimų nenustatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šis ikiteisminio tyrimo veiksmas buvo atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Atitinkamais atvejais ikiteisminio tyrimo pradžioje būna naudojami fotonuotraukų albumai su daugybe esančių policijos įskaitoje asmenų atvaizdais, viename puslapyje net iki keliolikos, tačiau nenurodant anketinių duomenų, tai nėra draustinas policijos veiksmas, kadangi siekiama greičiau ir objektyviai ištirti nusikalstamas veikas bei nustatyti padariusius asmenis.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad 2010-10-17, apie 18val., veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prie namo Nr. 5, Kaune, Partizanų g., panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu, suduodamas jam rankomis ne mažiau du kartus į krūtinę, vieną kartą įspirdamas į galvą, padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, odos nubrozdinimus veide, dešinėje blauzdoje, kairio skruostikaulio - viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, ir pagrobė nukentėjusiojo G. K. turtą bendros 743 Lt vertės. Tokie T. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs T. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str. 2 d.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. D. teisiamas antrą kartą, pakartotinai nusikalto mažiau nei keturių mėnesių bėgyje, paskirtos bausmės neatlikęs, ne visi ikiteisminiai tyrimai baigti, per metus keturis kartus baustas administracine tvarka, nedirba, neturi legalaus pajamų šaltinio. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, teisėjų kolegijos nuomone, gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas T. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). T. D. paskirta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra mažesnė negu tos rūšies bausmės vidurkis, numatytas LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje, įvertinus T. D. asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, laikytina, kad paskirta bausmė savo dydžiu neprieštarauja teisingumo principui ir nėra per griežta.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR BK 63 str. 9 d. nuostatas, kur įtvirtinta bausmių subendrinimo tvarka esant nusikalstamų veikų sutapčiai, kai asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar yra padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, sudedant bausmes, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina T. D. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., todėl nuteistojo prašymas jį išteisinti, atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė