Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01371-23 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. Vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis D. M. ūkyje darbininku, teistas: Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-02-20 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį jam paskirta 12 mėnesių viešųjų darbų bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-05-17 nutartimi baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės neatliktos 308 valandos pakeistos į 51 parą arešto. 2017-07-28 paleistas iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č. 2023 m. sausio 10 d., apie 19.40 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu sudavė kumščiu vieną smūgį savo šeimos nariui – kartu gyvenančiam tėvui R. Č. į kaktą, o nukentėjusiajam nuo suduoto smūgio nugriuvus ant žemės, sudavė kumščiu ne mažiau dviejų smūgių jam į galvą, taip padarydamas veido sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kaktos srityje, nežymiai sutrikdė R. Č. sveikatą, sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. sausio 10 d., apie 19.40 val., tėvams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje kilo jo ir tėvo R. Č. konfliktas. Tėvas sėdėjo prie stalo ir gerdamas alų ėmė įžeidinėti motiną, po to žodžiais pradėjo kabinėtis prie jo. Tėvas buvo labai įkyrus. Kilusio žodinio konflikto metu jis nesusivaldė ir tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį tėvui į galvą, pataikydamas į kaktą. Tuo metu tėvas sėdėjo ant kėdės, buvo labai girtas. Nuo suduoto smūgio, bet gali būti, kad ir dėl girtumo, tėvas neišsilaikė ir nugriuvo ant grindų. Tėvas nugriuvo ant kairės pusės šono ir taip liko gulėti. Tada jis pasilenkė prie tėvo ir tyčia kumščiu sudavė dar du ar tris smūgius tėvui į galvą, tačiau tikslaus suduotų smūgių skaičiaus jis nepasakys. Kur tiksliai pataikė, jis taip pat negali pasakyti, bet kažkur į dešinę tėvo galvos pusę. Sudavęs smūgius jis nuėjo į šoną. Tėvas pats atsikėlė ir pasiėmęs telefoną išėjo į lauką. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Ant grindų nugriuvusio tėvo jis tikrai nespardė. Jeigu tėvas nurodo, kad skauda kairę ranką ir kairį šoną, tai jis mano, kad skauda dėl to, kad tėvas ant tos pusės griuvo ir susitrenkė. Supranta, kad tėvas ant grindų griuvo dėl jo kaltės ir sutinka dėl visų tėvo patirtų sužalojimų. Tai buvo antras kartas, kai jis smurtavo prieš tėvą. Pirmas kartas buvo prieš kelis metus. Tuo metu jis pats buvo labai girtas ir buvo išprovokuotas. Dabar alkoholį vartoja labai retai ir saikingai, o šį kartą tėvas tiesiog išvedė jį iš kantrybės. Dėl tokio savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi, tėvo atsiprašė ir abu susitaikė. Teritorinei ligonių kasai atlygino žalą, susidariusią už tėvui R. Č. suteiktą gydymą (b. l. 144-147, 153-155).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. Č. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis R. Č. parodė, kad 2023 m. sausio 10 d. nuo pietų jis pradėjo gerti alų. Bare jis išgėrė kokius penkis 0,5 l talpos bokalus 7,4 proc. stiprumo alaus ir dar iš parduotuvės į namus parsinešė tris 1 l talpos butelius alaus, kurį atsisėdęs vakare gurkšnojo. Apie 19.40 val., jam sėdint gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ant kėdės prie stalo ir geriant alų, staiga sūnus V. Č. tyčia dešiniu kumščiu jam sudavė vieną smūgį į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tuo metu jis buvo labai girtas, todėl negali tiksliai nurodyti savo sumušimo aplinkybių. Dėl girtumo neprisimena, ar jis ką nors pasakė V. Č., ar dar buvo kokia nors priežastis, tik atsimena, kad prie jo priėjęs sūnus kumščiu sudavė vieną smūgį į kaktą. Mano, kad jis sūnų išprovokavo, jog pastarasis su juo taip pasielgė. Sūnaus suduotas smūgis buvo stiprus. Nuo suduoto smūgio jis nugriuvo ant kambario grindų. Atsimena, kad griuvo į kairę pusę, tai matyt nugriuvo ant kairio šono. Po įvykio jam skaudėjo kairį šoną krūtinės srityje bei kairę ranką, tad mano, kad jam nugriuvus ant grindų sūnus ir toliau smūgiavo rankomis ar spardė į šias vietas. Jis pats nieko nematė ir neatsimena, kaip viskas buvo. Jis juto smūgius ir skausmą, todėl neneigia, kad sūnus galėjo jam nugriuvusiam ant grindų suduoti dar kelis smūgius į galvą, nes po įvykio skaudėjo ir visą galvą. Nei ant kairio šono, nei ant kairės rankos jam nėra kraujosruvų, yra tik gumbas kaktos kairėje pusėje. Atsimena, kad po to, kai sūnus nustojo jį mušti, jis pats atsikėlė ir išsikvietė pagalbą. Norėjo, kad atvažiuotų tik greitoji pagalba, nes krūtinės kairėje pusėje jis jautė stiprų skausmą, tačiau atvyko ir policijos pareigūnai. Iš karto po įvykio jam buvo nustatytas 2,66 prom. girtumas. Pareiškimo sūnaus atžvilgiu jis nerašė, jokio tyrimo inicijuoti nenorėjo. Po įvykio greitosios pagalbos automobiliu jis buvo pristatytas į Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas. Jokio gydymo jam neskyrė, tik išrašė kažkokių vaistų. Skausmą krūtinėje jaučia ir dabar, taip pat skauda visą kairę ranką, spengia galva. Gali būti, kad dėl to, jog krito ant kairio šono ir kairės rankos. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Dėl savo sumušimo jis sūnui V. Č. jokių pretenzijų neturi, abu susitaikė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 73-76, 77-80, 81-83).

Liudytoja Z. Č. parodė, kad 2023 m. sausio 10 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, į namus, esančius (duomenys neskelbtini), po darbo grįžęs pavargęs sūnus V. Č. gulėjo lovoje, bet nemiegojo. Tuo metu kartu gyvenantis buvęs sutuoktinis R. Č. sėdėjo ant taburetės prie stalo ir vienas gėrė alų, o ji sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Visi buvo toje pačioje patalpoje. R. Č. buvo labai girtas ir begerdamas ištisai burbuliavo, ją įžeidinėjo, grasino, kad jai kažką padarys, kad jam viskas yra vienodai, žodžiu, girtas paistė ir tiek. Po to R. Č. pradėjo kažką sakyti sūnui V. Č., tačiau ji tiksliai neprisimena, ką pastarasis šnekėjo. Tik atsimena, kad vienu metu sūnus V. Č., neapsikentęs R. Č. paistalų, pašoko iš lovos ir priėjęs prie R. Č. kumščiu sudavė pastarajam į viršugalvį ar kaktą, tiksliai į kurią vietą sudavė, ji nespėjo užfiksuoti. R. Č. susvirduliavo ir nugriuvo ant grindų. Jai atrodo, kad R. Č. nugriuvo ne kiek nuo smūgio, o kiek dėl girtumo. R. Č. nugriuvo ant kairio šono. Matė, kad sūnus V. Č. dar pasilenkė prie tėvo, bet ką pasilenkęs darė rankomis, ji nematė, nes jai užstojo stalo kraštas. Matė, kad sūnus nei karto neįspyrė R. Č.. Vienu metu R. Č. staiga pasikėlė nuo grindų ir pasakė, kad eina į tualetą, tačiau kaip vėliau suprato, buvęs sutuoktinis išėjo paskambinti policijai. Atvykus policijos pareigūnams, R. Č. kaktoje buvo tik gumbas, daugiau jokių sužalojimų ant buvusio sutuoktinio kūno ji nematė. Anksčiau jų šeimoje yra buvę smurto atvejų, dėl šių įvykių buvo atliekami tyrimai policijoje (b. l. 96-99).

Iš 2023 m. sausio 11 d asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint R. Č. galvą, kaktos kairėje pusėje, virš antakio, matyti gumbas, kuris yra šviesiai geltonos spalvos. Daugiau sužalojimų ant R. Č. kūno nėra (b. l. 18-22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2023 m. vasario 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. Č. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kaktos srityje. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2023 m. sausio 10 d. 20.58 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu tiriamasis galėjo justi fizinį skausmą. R. Č. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 56).

Iš 2023 m. sausio 11 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašo nustatyta, kad bendrajam pagalbos centrui apie įvykį pranešė pranešėjas R. Č. (b. l. 32-35).

2023 m. kovo 14 d. apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro sistemoje esančio 2023 m. sausio 10 d. 19.41 val. garso įrašo apžiūra. Įraše užfiksuota, kaip skambinusysis, prisistatęs R. Č. pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), sūnus nei iš šio, nei iš to pradėjo jį spardyti, sudaužė. Skambinusysis dvejoja dėl greitosios medicinos pagalbos reikalingumo, tačiau tolimesnio pokalbio metu sutinka, paaiškina, kad skauda visur, ir galvą, ir rankas (b. l. 43-45).

Iš Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos E. M. 2023 m. sausio 10 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie įvykį pranešęs R. Č. paaiškino, kad būnant savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir vienam vartojant alkoholį, ant jo ėmė pykti kartu su juo gyvenantis sūnus V. Č.. Kodėl abu susipyko, R. Č. paaiškinti nesugebėjo. Teigė, kad sūnus kumščiu sudavė vieną smūgį jam į kaktą. Tuo metu jis sėdėjo ant kėdės. Po smūgio nugriuvus ant grindų, V. Č. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau dešimties smūgių jam į veidą, krūtinę bei kairiąją ranką. R. Č. ant kaktos užfiksuotas patinimas. Įvykį mačiusi Z. Č. paaiškino, kad R. Č. ją įžeidinėjo. Norėdamas ją užstoti, sūnus V. Č. sučiupo savo tėvą už drabužių ir pargriovęs ant grindų sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau kiek smūgių sudavė ir į kurias tiksliai vietas, Z. Č. paaiškinti negalėjo. Teigė, sūnus nespardė tėvo R. Č.. Smurtu įtariamas V. Č. buvo ramus, paaiškino, kad tėvui smūgius sudavė tik rankomis ir į įvairias kūno vietas, tačiau kiek smūgių sudavė ir į kurias tiksliai vietas, nepaaiškino. Į įvykio vietą atvykusi GMP brigada R. Č. išsivežė į VšĮ Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių, nes asmuo skundėsi krūtinės, kairės rankos ir galvos skausmais. Smurtu įtariamas V. Č. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. V. Č. buvo nustatytas 0,00 prom. girtumas, R. Č. – 2,66 prom. girtumas (b. l. 11-17).

Iš 2023 m. sausio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys. Kambarys tvarkingas, grumtynių žymių nėra. Apžiūrėjus kambarį kraujo dėmių nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 23-31).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad V. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis V. Č. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – kartu gyvenantį tėvą – ir smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika – nežymus sveikatos sutrikdymas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis V. Č. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys atlygintas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis V. Č. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 105-111), dirbantis. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Č. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

V. Č. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – tėvą, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant vykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytomas V. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajam V. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 156-159), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį oficialiai dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti V. Č. galutinę bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį oficialiai dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. Č. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. sausio 10 d. 20.35 val. iki 2023 m. sausio 11 d. 10.48 val. – 1 parą, prilyginant ją 2 laisvės apribojimo dienoms ir konstatuoti, kad 2 laisvės apribojimo dienas V. Č. yra atlikęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti V. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo teimo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. Č., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.