Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. (S. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. atlieka 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendis. S. R. nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. sausio 21 d., jos pabaiga – 2018 m. liepos 21 d. Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Nuteistasis S. R. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamai pritaikius bausmių vykdymo kodekso nuostatas bei nukrypstant nuo aukštesnių teismų suformuluotos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų egzistavimą, atsižvelgė ir vertino tik dalį nuteistojo asmeninių savybių. Pasak apelianto, pripažindamas padarytą veiką ir sąmoningai ją vertindamas kritiškai, S. R. atriboja save nuo kriminogeninių veiksnių ir panaikina jų galimą įtaką lygtinio paleidimo metu bei tolimesniame gyvenime. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad S. R. buvo pasislėpęs nuo bausmės atlikimo, taip pat į jam neteisėtai paskirtas drausmines nuobaudas. Apeliantas pabrėžia, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra įvertinta tik 11 balų, jo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo S. R. skundas tenkintinas iš dalies.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriame pateikti duomenys vertinami priimant sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ar jo netaikyti, yra socialinio tyrimo išvada. Kaip matyti iš Komisijos posėdžio, vykusio 2018 m. kovo 29 d., protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), Komisijai, tarp kita ko, buvo pateikta ir 2018 m. kovo 22 d. socialinio tyrimo išvada. Iš Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. R. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat matyti, kad Komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi 2018 m. kovo 22 d. socialinio tyrimo išvada.Tačiau apeliacinės instancijos teismui bylos nagrinėjimui pateikta 2018 m. kovo 22 d. socialinio tyrimo išvada surašyta netinkamai ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtintų Socialinio tyrimo išvados formos ir socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų. Visų pirma, neužpildyti 4.8, 4.9 ir 4.10 punktai, kuriuose atskleidžiami duomenys apie nuteistojo emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį bei nuostatas yra itin reikšmingi sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad antrojo puslapio pabaiga nesutampa su trečiojo puslapio pradžia, be to, ir kai kurios socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės nesutampa su nuteistojo pateiktais duomenimis – socialinio tyrimo išvados 4.2 punkte nurodyta, kad nuteistasis po lygtinio paleidimo gyvens Vilniuje, tuo tarpu Klaipėdos žydų bendruomenės pažymoje teigiama, kad nuteistasis probacijos laikotarpiu gyventų Klaipėdoje; socialinio tyrimo išvados 5.3 punktas „Tėvų asmeninių pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, atlikimas“ neužpildytas, nors pateikti dokumentai patvirtina, kad S. R. turi nepilnametį vaiką. Apeliacinės instancijos teismo manymu, remiantis minėtų trūkumų, kuriuos teismas vertina kaip esminius, turinčia socialinio tyrimo išvada priimtas Komisijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Dėl šių priežasčių Komisijos nutarimas panaikintinas, taip pat panaikintina skundžiama apylinkės teismo nutartis, o nuteistojo S. R. prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos grąžintinas Komisijai svarstyti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – grąžinti nuteistojo S. R. (S. R.) prašymą iš naujo svarstyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.