- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 2YT-1164-723/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04549-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. L. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą priėmė po sutuoktinės T. R. mirties atsiradusį palikimą (b.l. 1-5).
Pareiškime nurodė, kad 2005-08-17 Vilniaus rajono 5-ajame notarų biure buvo surašytas sutuoktinių T. R. ir J. R. testamentas. Testatoriai susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtą paveldės J. L. (pareiškėja). T. R. mirė (duomenys neskelbtini). J. R. po sutuoktinės mirties įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes buvo labai sunkios sveikatos būklės. Tačiau jis po sutuoktinės mirties priėmė visą T. R. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti visą jos turtą. Faktinį palikėjos turto valdymą įrodo tai, kad iki palikėjos mirties sutuoktiniai gyveno kartu. Po sutuoktinės mirties J. R. liko gyventi tame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau jį prižiūrėjo, vykdė prievoles, susijusias su namu, mokėjo mokesčius. J. R. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja siekdama įgyvendinti savo mirusių tėvų testatorių valią ir savo teisę pilna apimtimi paveldėti tėvų turtą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos T. R. palikimo perėjimą valstybei.
3. Bylos šalys į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra T. R. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str.).
5. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad sutuoktiniai T. R. ir J. R. 2005-08-17 Vilniaus rajono 5-ajame notaro biure patvirtintu testamentu (notarinio registro Nr. 178 susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini)) paveldės pareiškėja J. L. (b.l. 8-9). T. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), o ją pergyvenęs J. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro notarė S. V. pateikė informaciją, kad paveldėjimo byla po T. R., mirusios (duomenys neskelbtini), nėra pradėta (b.l. 10), t. y. niekas į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
6. Nors po T. R. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, tačiau jos sutuoktinis J. R. liko toliau gyventi jiems priklausiusiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), šį namą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, taip pat pradėjo naudotis sutuoktinės name likusiais namų apyvokos daiktais (b.l. 14-28). Iš nustatytų aplinkybių galiam padaryti išvadą, kad po sutuoktinės T. R. mirties J. R. pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti.
7. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.