- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- 2YT-5090-743/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Kazimieras Jukna
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sūnaus G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (t. 1, b. l. 2–3).
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus G. B. Po jo mirties ji pareiškimo dėl palikimo priėmimo po jo mirties notarui nepateikė, tačiau ji visą sūnaus turėtą turtą, taip pat ir nekilnojamąjį turtą, pradėjo faktiškai valdyti iš karto po jo mirties. Kaip pradėtą valdyti turtą nurodo jo turėtas 3 000 Lt santaupas, o taip pat nekilnojamąjį turtą – statinius, kuriuos jos sūnus buvo įgijęs kaip palikimą po jo tėvo S. J. B. mirties. Nors sūnus nebuvo gavęs paveldėjimo teisės liudijimo į šį turtą, tačiau šį palikimą buvo priėmęs pateikdamas pareiškimą palikimo vietos atsiradimo notarui. Po sūnaus mirties ji visu turtu naudojasi ir prižiūri, moka mokesčius. Kadangi notarui pareiškimo nepadavė, negali pateikti dokumento, patvirtinančio, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti iš karto po sūnaus mirties. Prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Šį faktą prašo nustatyti tam, kad galėtų paveldėti atsiradusį palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta (t. 1, b. l. 24). Atsiliepime nurodė, kad nėra gautas pranešimas apie mirusio G. B. turto parėjimą valstybei, todėl teismui nustačius, kad pareiškėja priėmė palikimą po sūnaus mirties, palikimo priėmimo fakto nustatymui neprieštarauja (t. 1, b. l. 18–19).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra mirusio G. B. motina, kuri kaip mirusio įpėdinė pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą – tris mėnesius, priėmė sūnaus palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Santuokos liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) susituokė G. B. ir S. J. B. (t. 1, b. l. 8). Iš gimimo liudijimo matyti, kad G. B. tėvai – S. J. B. ir G. B. (t. 1, b. l. 6). S. J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7). Mirties liudijimas patvirtina, kad G. B. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esantys statiniai registruoti G. B. ir S. J. B. vardu (t. 1, b. l. 9–10). Notaro liudijimas patvirtina, kad po S. J. B. mirties palikimą priėmė G. B. ir G. B.; po G. B. mirties pareiškimas dėl palikimo priėmimo notarui nepateiktas (t. 1, b. l. 11–12). Nuosavybės teisės liudijimas ir paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad G. B. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, kurį yra paveldėjusi po sutuoktinio S. J. B. mirties (t. 1, b. l. 13–14). Liudytoja A. R. patvirtino, kad po to kai mirė G. B., viena G. B. valdo visą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, jais naudojasi, prižiūri, pasikeitė gyvenamajame name langus, suremontavo virtuvę. Liudytojas D. B. patvirtino, kad po tėvo S. J. B. mirties visą po tėvo mirties likusį turėtą užvaldė jo mama ir brolis G. B. Kai brolis G. B. mirė, visu turtu naudojasi, jį valdo ir prižiūri vien tik jo mama G. B. Mamai atiteko ir turėtos brolio G. B. santaupos.
Teismas konstatuoja:
G. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl taikytinos šio kodekso normos. Palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.).
Iš pareiškėjos atstovo, liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėja aktyviais veiksmais iš karto po sūnaus mirties užvaldė jo turėtas santaupas – 3 000 Lt, taip pat užvaldė nekilnojamąjį turtą – statinius, paveldėtus po tėvo mirties, visu šiuo turtu naudojasi pagal paskirtį, jį valdo ir prižiūri, moka turto išlaikymo mokesčius, jį remontuoja. Atsižvelgus į tai, kad nustatyti, aktyvūs jos veiksmai, nukreipti į palikėjo turtą iš karto po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, pareiškimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti juridinis faktas yra visiškai įrodytas aukščiau aptartais įrodymais (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tai leidžia spręsti, kad pareiškėja palikimą priėmė (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.
Bylinėjimosi išlaidų valstybė nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po sūnaus G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.