Kauno apylinkės teismo įsakymas, e1-3605-1132/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2024-10-17
Bylos Nr.: e1-3605-1132/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis: N. E.

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)

Baudžiamoji byla Nr. e1-3605-1132/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10939-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.8; 2.1.16.1.10; 2.12.1.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Aistės Česaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

N. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

N. E. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio mėnesio, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia naudojo fizinį smurtą savo nepilnamečio sūnaus – T. E., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu ne daugiau nei 10 kartų sudavė diržu savo sūnui į įvairias kūno vietas, ne daugiau 10 kartų ranka sudavė per nugarą ir ne daugiau 9 kartus ranka sudavė per galvą, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam T. E. fizinį skausmą.

Kaltinamasis N. E., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gyvena trijų asmenų šeimoje, jis, jo sugyventinė S. ir jų bendras sūnus T. Anksčiau iki S. dukros pilnametystės kartu gyveno ir jos dukra K., kuriai jau yra (duomenys neskelbtini) metai. Namuose jis būna retai, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, jo darbo grafikas yra toks, kad jis išvyksta vairuoti 4–6 savaites ir grįžta 1–2 savaitėms, laikas Lietuvoje priklauso nuo to, kiek laiko jam reikia dirbti (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje jis dirba nuo 2024 m. sausio 15 d. anksčiau taip pat dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje vairuotoju penkis metus, jo darbas jau ilgą laiką yra užsienyje. Pripažįsta, jog yra savo sūnui T. E. sudavęs diržu per „užpakalį“, paskutinį kartą tai galėjo būti 2023 m. spalio mėnesį. Tačiau per visą laiką yra sudavęs 2–3 kartus, tikrai ne 10 kartų kaip nurodyta įtarime. Paskutinį kartą prisimena tą rudenį, koks tikslus laikas buvo, pasakyti negali, tačiau nuo rugsėjo nusprendė su S. nesikišti į T. mokslus, kadangi jis nuolat jiems meluodavo dėl savo pažymių, nesistengė mokytis, nesistengė net paruošti namų darbų, jis motyvuodavo, kad taip elgiasi todėl, kad jie su jo mama kišasi į jo mokslus ir jis negali susikaupti, todėl jie pavargo jam nuolat aiškinti kaip svarbu yra atsiskaityti mokykloje, kaip svarbu yra paruošti namų darbus, todėl nuo rugsėjo jam išreiškus norą, kad leistų mokytis sau, nesikišant, pasakė, kad su jo noru sutinka, ir kuris laikas nesikiš į jo mokslus, apart paklausiant kaip sekasi, jis paklausus pasakydavo, kad sekasi gerai, kad gauna pažymius – 8,6 ir t. t., jie pasikalbėdavo ir tiek. Tačiau po mėnesio, pusantro pasižiūrėjus jo pažymius pamatė, kad yra prastų, nei jis pasakojo, begalė pažymių – 2, ir tik keli tokie kaip jis sakė, suprato, kad T. eilinį kartą meluoja, todėl jis vieną dieną jam grįžus po mokyklos ir ėmus kalbėtis apie mokyklą, supratus, kad jis vėl jam meluoja, pasiėmė iš spintos kelnių diržą ir trenkė T. diržu per „užpakalį“, mano apie du kartus, ar jis verkė, jis neprisimena, ar išreiškė kažkaip skausmą, jis neprisimena, tas jo sudavimas netgi nebuvo stiprus, tiesiog jis norėjo, kad jis suprastų, kad tėvams negalima meluoti, jis melo negali pakęsti, todėl spontaniškai taip pasielgė, iš anksto neplanavęs. Tiesiog norėjo, kad jis suprastų, jog elgiasi netinkamai ir jų atveju jau žodžių ir pokalbių su T. nebeužteko, tuo momentu nebežinojo ko kito imtis. Po to labai pasidarė sūnaus gaila, ėmė labai save graužti iš vidaus, kad taip pasielgė. Mėlynių nėra matęs, specialiai nežiūrėjo, jis pats dėl to nesiskundė, tačiau tie smūgiai diržu buvo labiau pagąsdinimas, o ne tam, kad sužeistų, todėl abejoja ar aplamai būdavo tos mėlynės. Be šio karto yra dar nedaugiau du kartus skirtingomis aplinkybėmis sudavęs T. diržu per „užpakalį“, tačiau tai buvo daug seniau ir nepasakys nei už ką, nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis. Šį jo papasakotą kartą, rudenį, jie namuose su T. buvo dviese, S. to nematė, jis S. ar sakė, neprisimena, bet T. tikrai papasakojo. Tikslas jo tikrai ne nuskriausti, tiesiog norisi, kad jis suprastų, nes kalbėtis, kaip jau minėjo, su juo nebepavyksta, jis apskritai labai piktu tonu bendrauja, labai negražiai, jo neįžeidinėja, bet S. tikrai, ir siunčia „n...(necenzūrinis žodis)“ labai dažnai jiems su S. ramiai su juo bendraujant, jis ima šaukti ant jų. Pagrinde irzlus jis yra žaisdamas „Playstation“, ypač kai „atitrauki“ jį nuo žaidimo, jis tampa agresyvus, kartais mėto žaidimo konsolės pultelius. T. labai sunkus charakteris, jis visiškai neklauso pastabų, kas liečia telefoną, jie neleidžia jo neštis į lovą, tačiau jis vis tiek tai daro, didžiąją dalį laiko praleidžia „telefone“ arba kompiuteriniuose žaidimuose, jie bando tai riboti, tačiau jis neklauso jų, tas pat yra ir dėl tvarkos jo kambaryje, jis nuolat atsikalba, meluoja, kad kambaryje yra tvarka, kaip jau minėjo, melas jam nepatinka. Tas pats ir su pamokomis, paklausi ar paruošei pamokas, jis sako, kad paruošė, tačiau jis meluoja. Dėl sudavimo ranka per nugarą irgi yra sudavęs gal nedaugiau tris kartus per visą laiką, tikslių aplinkybių nepapasakos, ir tikslaus laikotarpio nepaminės, bet mano per visą laiką iki 2023 m. lapkričio yra sudavęs skirtingais laikais, skirtingomis aplinkybėmis 2–3 kartus ranka, greičiausiai dešine, trinktelėjimai T. „per kuprą“ tiesiog eilinį kartą už jo melus ar atsikalbinėjimus, bet visi tie kartai tikrai nebuvo stiprūs ar skausmingi, tiesiog „lengvai“ delnu, kad jis suprastų, jog elgiasi netinkamai, nes žodžiai jo neveikdavo, o kaip ir minėjo, atsikalbėdavo labai dažnai. Tas pats ir dėl „sudavimo per sprandą“, per visą laiką yra sudavęs tikrai nedaugiau 3 kartus jam per kaklą delnu, bet irgi tiesiog lengva ranka, ne kumščiu ar kokiu daiktu, tai ne iš norėjimo sužaloti ar sužeisti jį, ar galų gale sukelti jam skausmą, bet tiesiog kitokiu būdu atkreipti jo dėmesį, kad jis elgiasi netinkamai. Vieną kartą atsimena, gal metai atgal, tiksliai neprisimena, kada tai buvo, tačiau tai buvo jų bute, tarpduryje jie apie kažką kalbėjosi ir jis (T. E.) apsisuko ir išėjo, jis (N. E.) jam užstojo kelią ir jam nepavyko praeiti pro jį, jis abejomis rankomis jį (N. E.) stūmė, tada jis (N. E.) jam sudavė „lengva“ ranka per petį, tiesiog, sakydamas kad nesistumdytų, tai priskiria vienam iš trijų kartų, kada sudavė jam ranka per nugarą. Apie kitus kartus nepapasakos, neprisimena. Visus kartus jie buvo namuose. Ar T. kažkaip išreikšdavo skausmą dėl sudavimų ranka, neprisimena. Pamena dar vieną kartą jų su T. konflikto, tačiau jis smurto nenaudojo, tai buvo 2022 m. Kūčių vakaras, gruodžio 24 d. jie sėdėjo su šeima prie stalo, vienos iš močiučių – jo (N. E.) mamos N. namuose, ir T. ėmė „išsidirbinėti“, triukšmauti prie stalo, atsikalbinėti, jo mama N. T. drausmino žodžiu, nes jis labai išdykavo, ir jam nenurimus, jis (N. E.) paėmė jį už jo tuo metu vilkėtų drabužių ir „ištraukė“ iš už stalo sakydamas, kad nurimtų ir išvedė jį iš kambario, fizinio smurto nenaudojo. Kartu su jais buvo ir S. Tada T. pasakė „man nusibodo sėdėti“, bandė su juo pasikalbėti, kad ši šventė yra kartą metuose. Jis visų kitų atvejų konkrečiai papasakoti negali todėl, kad jie tuo metu su T. visada pasikalbėdavo po visų konfliktų. Aplamai T. provokuoja konfliktus pradedant prašymu eiti kartu į parduotuvę ir padėti parsinešti prekes, sakydamas, kad jis ne „vergas“ ir panašiai, jis (T. E.) iškart „puola į konfliktą“ pirmas. S. prieš T., jo žiniomis, smurto nenaudojo ir nenaudoja, jis nėra matęs. Iš visų kartų S. kelis kartus yra mačiusi, kaip suduoda T. tarkim ranka, bet na tas sudavimas niekad nebuvo kaip smūgis. Dažniausiai konfliktai ir vyksta dėl jo nenoro padėti namuose, buityje arba dėl mokslų, jis supyksta, jei jis neleidžia susitikti su draugais ar žaisti telefonu, kai reikia išmokti kokį eilėraštį, bet po to išmokęs, pasistumdęs planus, pats pripažįsta, kad konfliktą kėlė be reikalo. Šiaip T. yra anksčiau žalojęs save, na jis nematęs savo akimis, bet yra jam pasisakęs, kad iš pykčio yra trenkęs kumščiu į sieną, arba kai atvyko vaiko teisės, yra girdėjęs, kad jis pasakojo, kad paskutinę vasarą, 2023 m., sakė, kad ieškojo virvės pas močiutę kaime, nes nepatiko, kad jis kartu jį pasiėmė į kaimą, nežino ką jis būtų daręs su ta virve, jis pats nematė, kad jis ko būtų ieškojęs. Vieną kartą, šių metų žiemą, t. y. apie sausio mėnesį yra pabėgęs iš namų, jie neleido susitikti su drauge, tai jis tiesiog išėjo ir nebeparėjo vakare namo, jie su S. pranešė apie tai policijai, jį (T. E.) pareigūnai išlaipino (duomenys neskelbtini) iš autobuso, jis teigė, kad važiuoja pas sesę. Jis suprato, kad pasielgė negerai. Jis su juo dažnai kalbasi, klausia, ar jam ko trūksta, klausia kaip jis jaučiasi. Išvykęs į (duomenys neskelbtini) stengiasi aprūpinti sūnų, pasiskambina, perkant drabužius jie kartu tariasi kaip jis norėtų apsirengti, aplamai kas dieną jie skambinasi jam išvykus dirbti, kalbasi „per vaizdą“, klausia kaip jam sekasi, pasipasakojam apie savo dienas. Nors ir jo ilgai nebūna namuose, bet ryšį palaiko nuolat. Šiaip T. mėgsta futbolą, leidžia jį į futbolo treniruotes, jis labai noriai į jas eina, šiuo metu liepą atostogos, bet šiaip po atostogų tęs toliau. Šiuo metu su T. santykiai geri, prieš kelias dienas grįžo iš (duomenys neskelbtini), aišku jis atsikalba dažnai, viską atrodo specialiai sako priešingai, labai linkęs ginčytis, kai jam nėra nuotaikos. Paskutinį kartą smurtą naudojo minėtą rudens įvykį, atsimena diržą kuriuo tada sudavė, jo dabar neapibūdins tačiau namuose jis yra, jį pateiks savanoriškai. Ar ankstesnius kartus sudavė tuo pat diržu nežino, daugiau diržų namuose kaip ir nėra. Jis savo atlyginimu išlaiko šeimą, (duomenys neskelbtini) moka geresnį atlyginimą, todėl dėl šeimos jau ilgą laiką dirba užsienyje, negali nevykti ten dirbti, tai yra jų šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Prie tyrimo pateiks darbo sutartį, yra darbintas (duomenys neskelbtini). Yra visuomet pasiekiamas tiek elektroniniu paštu tiek telefonu, tyrėjai visuomet kėlė ragelį, palaikė kontaktą ir šiuo metu informavo, kad liepą grįš 10 dieną, tyrėjai nepavykus prisiskambinti jam, jis perskambindavo, nuo ikiteisminio tyrimo nesislėps, vis gi jo šeima gyvena čia – Lietuvoje, sūnus čia mokosi, yra teistas vieną kartą gyvenime 1997 m. teistumas jau seniausiai išnykęs, jokių tyrimų (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu nėra buvę ir nėra atliekama, jam nėra buvę paskelbtų jokių paieškų. Niekaip negalėtų darbdaviui paaiškinti, kad tarkim turi ilgiau pabūti Lietuvoje ar panašiai dėl tyrimo, jį iškart atleistų, jie nesupras jų teisinės tvarkos. Prašo neriboti jo darbo (2 t., b. l. 31–35).

Kaltinamasis N. E., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir papildomai apklausus jį įtariamuoju, kaltę pripažino iš dalies ir papildomai parodė, kad kažkiek kartų taikė T. bausmę – stovėjimą kampe, tam, kad jis atsiprašytų suklydęs arba pripažintų melavęs, sakydavo jam ištiesti rankas į viršų, tai vykdavo jų bute. T. nesakydavo, kad jam skauda ar kažkas panašaus, šią bausmę taikė tiesiog kaip ribojimą veikti tai, ką jis nori ar kas jam įdomu, kad jis suprastų, ką daro negerai. Jis pats atsiprašydavo arba pripažindavo melavęs (pagal situaciją), kai jam pavargdavo rankos, tada jis galėdavo eiti iš kampo. Jis nesakydavo, kad jam skauda, sakydavo, kad pavargo ir tada atsiprašydavo arba pripažindavo klydęs, ir jis pats specialiai laikydavo principą tol, kol pavargdavo, nes žinodavo, kad kai pripažins klydęs, galės eiti užsiimti kažkuo ir sąmoningai atsikalbėdavo. Nepamena kiek kartų yra jam liepęs taip stovėti ir kada tai buvę (2 t., b. l. 41–44).

Kaltinamasis N. E., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir papildomai apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltę pripažįsta, gailisi. Ankstesnius parodymus atsimena, pripažįsta kaltę pilnai, nuoširdžiai gailisi. Sutinka su pranešimu apie įtarimą, daugiau neturi ką pridurti, prašo vadovautis jo ankstesniais parodymais (2 t., b. l. 55–59)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. E. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su mama, tėčiu. Turi savo atskirą kambarį. Jo tėtis dažnai būna išvažiavęs dirbti į užsienį. Kai tėtis grįžta iš užsienio namo, tai namuose atsiranda įtampa, tėtis su mama pykstasi dėl visko. Tėtis yra jam pasakęs, kad mokytųsi ir pažymiai jo būtų ne mažesni nei 7. Tėtis dažniausiai supyksta tuomet, kai jis progimnazijoje gauna pažymį žemesnį nei 7, tuomet, kai pameluoja, tuomet, kai nespėja laiku padaryti ko jo paprašo. Kai tėtis būdavo namuose supykęs, jam taikydavo fizines bausmes: gaudavo su diržu per sėdmenis, nugarą, pastatydavo stovėti į kampą ir ištiesti bei iškelti rankas į viršų. Kartais stovėdavo iki 30 min. rankas ištiesęs ir iškėlęs. Kartais tėtis jam ant kojos užlipdavo viena koja ant jo kojos pėdos bei jėga spausdavo, sakydamas: „kada pagaliau pradės mokytis“, būdavo, kad pravardžiuoja jam sakydamas: „snarglys, durnius, debilas“. Kai taikydavo fizines bausmes ir mušdavo su diržu, jam skaudėdavo, jis verkdavo, pasisakydavo apie tai mamai, draugams. Mama jį paguosdavo, sakydavo, kad pasikalbės su tėčiu ir kad tokių fizinių bausmių netaikytų, būtų švelnesnis jam. Tuo metu, kai tėtis būna namuose, jam fizines bausmes taikydavo kartais du kartus per savaitę, kartais per tris savaites du kartus. Paskutinį kartą fizinę bausmę tėtis jam taikė 2023 m. spalio mėn., tikslios datos nepamena. Pamena, kad jam būnant namuose, jį į svetainę pasikvietė tėtis ir liepė parodyti elektroninį dienyną. Tėtis patikrinęs elektroninį dienyną ir pamatęs jo pažymius labai supyko bei paklausė, kodėl jis jam meluoja, atsinešė diržą. Tėtis atsinešė diržą, kuriuo jam ne mažiau nei tris kartus sudavė per sėdmenis, nugarą. Jam skaudėjo ne mažiau nei pusę dienos. Per veidrodį matė, kad ant nugaros, ties juosmeniu yra raudona žymė nuo diržo, kurią skaudėjo. Dėl skausmo ir dėl baimės verkė. Tą dieną, kai mama grįžo po darbo namo, jis mamai pasakė, kad jį tėtis mušė diržu. Mama paklausė priežastį, kodėl tėtis mušė, jis pasakė, kad dėl melo ir pažymių. Tuo metu kai tėtis būna išvykęs į užsienį, jie tarpusavyje bendrauja per socialinius tinklus. Bendravimo metu, kai tėtis supyksta dėl jo mokslų, tuomet jis jį pravardžiuoja sakydamas jam: „durnius, melagis“. Kai tėčio namuose nebūna, tuomet telefonu tėtis mamai pasako, kad jį pastatytų į kampą su ištiestomis bei iškeltomis rankomis. Mama jį pastato buto koridoriuje į kampą ir turi parodyti per telefone esančią vaizdo kamerą, kad jis stovi kampe su ištiestomis bei iškeltomis rankomis. Vaizdo skambučiai trunka nuo 15 min. iki 1 val. Baigusi mama pokalbį su tėčiu vaizdo skambučiu, jam leidžia išeiti iš kampo ir pasako, kad kitą kartą jis pasistengtų, darytų, ką liepia tėtis. Tėtis ir mama alkoholio nevartoja. Juo labiau rūpinasi mama, kuri padaro valgyti, paguodžia, kai serga, slaugo. Šiuo metu tėtis yra užsienyje kur dirba, o jis namuose gyvena su mama, su kuria jis sutaria. Progimnazijoje mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Klasiokai A. R., K. S. iš jo pasišaipo, sakydami jam žodžius: „gėjus, duchas, atsilupėlis“. Klasės auklėtojas M. N. žino, kad iš jo pasišaipo klasiokai ir jam pasakė, kad su jais pasikalbės, kad tai nesikartotų. Iš kur klasės auklėtojas sužinojo apie patyčias, jis nežino, galvoja, kad pranešė vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai. Iš namų buvo išėjęs du kartus. Pirmą kartą iš namų išėjo ir nenorėjo grįžti į namus todėl, kad buvo susipykęs su tėčiu. Antrą kartą iš namų išėjo dėl progimnazijoje gautų žemų įvertinimų bei bijodamas bausmės. Po konflikto su tėčiu ar fizinių bausmių jam kyla suicidinės mintys: persipjauti venas, nusižudyti, daužo save į įvairias kūno vietas su kumščiais (1 t., b. l. 56–62).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. E. papildomai parodė, kad šiandien jis jaučiasi gerai, jo santykiai su tėvais yra geresni negu seniau, apie du mėnesius sutaria labai gerai, nes anksčiau nesutardavo. Dabar irgi būna nesutaria, tačiau daug mažiau nei dabar. Jis gyvena su tėčiu ir mama, tėtis šiuo metu yra išvykęs, grįš, kiek jam yra žinoma, liepos pradžioje. Tvirtina ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, šiuo metu, kai tėtis grįžta iš užsienio, jis (T. E.) jaučiasi laimingas, taip pat kaip ir jis būna išvažiavęs, nejaučia streso, įtampos. Jie jam išvykus palaiko ryšį telefonu, kalbasi vaizdo pokalbiais. Bendrauja kiekvieną dieną. Tėčio nuotaika bendraujant su juo, būna visokia, jis būna kartais laimingas, kartais būna be nuotaikos, tačiau tai nesusiję su juo, tiesiog kažkas atsitinka darbe, bent jam taip atrodo. Su mama santykiai geri, būna, kad pasipyksta, būna išsižodžiuoja, jis irgi išsižodžiuoja, dažniausiai sako mamai keiksmažodžius, būna ir ji pasako keiksmažodžių, bet jis daugiau sako keiksmažodžių, jis nepajaučia kada tai sako. Jis dažniausiai sako „b...(necenzūrinis žodis)“, kartais sako „eiti n...(necenzūrinis žodis)“, mama jo neįžeidinėja. Su tėčiu irgi santykiai geri, būna pasižodžiuoja, jis su tėčiu žodžiuojasi be keiksmažodžių, jis jam pasako, kad jis nenusišnekėtų, nes jis sako, kad jis meluoja, kadangi jis seniau meluodavo, todėl, jis mano, kad nepasitiki juo. Jis tarkim pasako, kad kažką padaro, o tėvas netiki juo, be keiksmažodžių jis pasižodžiuoja su tėčiu, tėtis pasižodžiuoja su keiksmažodžiais, jis sako „debilas, daunas“ ir taip jį įžeidžia, daugiau niekaip jo nevadina. Anksčiau, kai tėtis yra prieš jį smurtavęs diržu, tai per visą gyvenimą buvo ne daugiau nei 10 kartų. Galėtų įvardinti, kad tai buvo nuo tada kai jam buvo 8–9 metai iki kai jam buvo 13 metų, šiuo metu jam yra keturiolika metų. Yra buvę, kad matydavo raudonas žymes ant savo kūno, bet ne visą laiką. Dažniausiai raudonas randas būdavo ant sėdimosios vietos, be sėdimosios vietos dar yra buvę ant nugaros. Nuotraukų jis neturi. Yra rodęs raudoną randą ant jo nugaros mamai 2023 m. spalio mėnesį, dienos nepamena, mama sakė, kad pasikalbės su tėčiu. Šiuo metu randų ar žymių ant jo kūno nėra. Tą dieną, 2023 m. spalio mėnesį, kai jis gavo diržu per nugarą, randas dingo vakare, jau apie devintą valandą vakaro jo nebebuvo. Skausmą, kurį jautė tą dieną, įvertintų skalėje nuo vieno iki dešimt kokiais aštuoniais su pusę balo, nes gavo per nuogą kūną. Tada jis grįžęs iš mokyklos, jis persirenginėjo drabužius, buvo be palaidinės, o tuo metu tėtis pamatė jo pažymius ir pasakė, kad duos diržų jam, neprisimena kaip diržas atrodė, jis jį pasiėmė iš spintos, kuri yra pas tėvus kambaryje. Tą diržą jis dėvi, nežino ar tas diržas namuose yra, nes gal tėtis jį išsivežęs su savimi. Tas įvykis spalio mėnesį buvo paskutinis. Dar per visą jo gyvenimą tėtis yra tris kartus užmynęs savo koja jam ant kojos, tai buvo trys skirtingi kartai, trys skirtingos dienos, tačiau tikslių datų jis neįvardins, jam atrodo visus kartus tai būdavo jo kairė koja, jis užmindavo ir palaikydavo kokias dvi sekundes, jis užmindavo jam su svoriu. Dar jis jam per visą jo gyvenimą yra sudavęs apie 10 skirtingų kartų savo ranka per jo nugarą, skausmą galėtų įvertinti skalėje nuo 1 iki 10, kokie 5 balai, ne visi kartai buvo skausmingi, kiek kartų buvo tokių skausmingų, negali pasakyti, ir apie 9 skirtingus kartus ranka per jo pakaušį, skalėje nuo 1 iki 10 skausmą įvardintų balui 6, tačiau ne visus kartus, kai kuriuos dvejetu, trejetu, ne visi kartai buvo skausmingi, kiek kartų buvo tokių skausmingų, negali pasakyti. Kada tėtis jį mušdavo, jis verkdavo, nepamena ar jis jam ką nors sakydavo, kada suduodavo per pakaušį, yra kelis kartus buvę, kad verktų, bet retai, kada suduodavo per nugarą jis neverkdavo niekada. Yra mamai sakęs, kada jam tėtis yra sudavęs per nugarą, pakaušį, kiek pamena, visus kartus yra sakęs, mama ir pati yra mačiusi, kad tėtis jį muša, yra mačiusi kaip muša diržu, yra mačiusi ir kaip per nugarą ir sprandą jam tėtis ranka trenkia, taip pat yra sakęs ir draugams – N. S., A. L., jie abu yra jo klasiokai. Mama, kada tėtis jį mušdavo, dažniausiai bandydavo jį apginti žodžiu arba nesakydavo nieko. Tėtis bandydavo paaiškinti savo poelgį, sakydamas, kad gailisi, kai taip padaro, atsiprašydavo, sakydavo, kad jį griaužia, kai taip padaro, kad susinervavo, todėl jį mušė. Draugai jo nėra matę, kad jį tėtis muša. Yra buvę (vienas iš 9 kartų per visą gyvenimą) kad 2022 m. prie Kūčių stalo, būnant kartu su sese K. F., močiutėmis, krikšto tėčiu S., jis dūko su sese, lindo prie sesės, kalbėdavo gal trupučiuką per garsiai, tėtis paėmė jį už drabužių, už jo kairio peties, šiek tiek spausdamas jo drabužius, tempdamas jį už drabužių, sudavė jam vieną kartą ranka – delnu per pakaušį, tą skausmą jis galėtų įvertinti nuo 1 iki 10 keturiais balais, jis tada verkė, visi buvę prie stalo matė, kad tėtis jam trenkė, kaip kiti reagavo, jis nepamena, ką jam tada tėtis sakė jis neprisimena, tada nuėjo į močiutės kambarį, paverkė ir grįžo. Tai buvo močiutės N. namuose, tai yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, neatsimena tikslaus adreso. Daugiau konkretesnių datų jis neprisimena. Kalbant apie fizinę bausmę – stovėjimą kampe ištiestomis rankomis, gali pasakyti, kad iš pradžių jam neskaudėdavo tik atsistojus, tačiau po kokių 10 minučių jam pradėdavo skaudėti raumenį, esantį tarp alkūnės ir peties, todėl jis bandydavo pasiremti į sieną. Jis tėčiui ir mamai sakydavo, kad jam skauda, ką jie atsakydavo, nepamena. Kampe ištiestomis rankomis yra stovėjęs daugiau negu dešimt kartų, gal kokius septyniolika per visą savo gyvenimą. Visada stovėdavo namuose, koridoriuje prie įėjimo, paskutinį kartą stovėjo taip kampe 2023 m. spalio mėnesį. Be mamos ir tėčio daugiau niekas nėra matę, kad jis stovi kampe. Apie tai yra pasakojęs tik savo draugams, tiems, kuriuos įvardijo. Dėl to, kad tėtis užlipdavo jam ant kojos, jokių sužalojimų ant savęs nėra matęs. Svečiuose pas močiutę toks įvykis yra buvęs tik vieną kartą, kad matytų daugiau žmonių nei mama. Yra tėčiui ne kartą sakęs, kada jis jį vienaip ar kitaip muša, jam bemušant, kad jam skauda, yra kažkada pasakęs ir po laiko po kokių trijų valandų. Jis (N. E.) jam sakęs yra, kad gali ir stipriau kartais, kartais atsiprašydavo. Mamai pasakydavo jau po to, kai jį tėtis mušdavo, kad jam skauda, mama sakydavo, kad pasikalbės su tėčiu. Jis tėvams anksčiau labai meluodavo dėl mokslų, kad yra padaręs namų darbus, arba dėl pažymių prastų. Dabar meluoja mažiau, bet kartais pameluoja dėl to paties, nes bijo, kad jam gali atskaityti moralą, ar gali jį pastatyti į kampą. Jis lanko futbolą, jaučiasi atsipalaidavęs, jam labai patinka. Namuose dažniausiai irgi jaučiasi atsipalaidavęs, tik futbole jam labiau patinka, nes pamiršta mokslus, senas problemas. Tėvai palaiko dėl futbolo (1 t., b. l. 66–74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijoje dirba socialine pedagoge. Į jos darbo prioritetus patenka tokios veiklos sritys kaip vaiko geros užtikrinimas mokymo įstaigoje, socialinio-emocinio ugdymo pagrindai, vaiko teisių užtikrinimas į mokslą (esant pažangumo kitimui, tendencingam ne lankomumui be pateisinamos priežasties ir pan.), atstovavimas vaiko interesams tarp institucinio bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis ir institucijomis jų veiklos klausimais. Jai yra žinoma progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasė ir jos mokiniai. Jos vertinimu, šioje klasėje elgesiu, lankomumu išsiskiriančių vaikų nėra. Šios klasės auklėtojas M. N., kuris šiai klasei vadovauja jau ketvirti metai. Klasės auklėtojas per tuos metus nėra kreipęsis į ją, kaip socialinę pedagogę dėl klasės vaikų elgesio, ar pamokų nelankymo, pats yra aktyvus klasės vadovo veikloje. Praėjusiais mokslo metais auklėtojas buvo kvietęs ją į klasės valandėlę pravesti prevencinį užsiėmimą patyčių tematika. Nori paminėti, kad ši prevencinė priemonė taikoma šioje progimnazijoje visoms klasėms. Užimtumo metu, jos dėmesio šioje ((duomenys neskelbtini)) klasėje neatkreipė nei vienas vaikas, buvo matoma natūrali refleksija į matomą vaizdinę medžiagą, kažkuo išsiskiriančių pasakymais ar emocija neužfiksavo. Po užsiėmimo vaikams buvo priminėta, kad bet kada jie gali kreiptis tiek į ją, tiek į auklėtoją ar kitą mokytoją iškilus problemoms dėl patyčių ar kito netinkamo elgesio. Taip pat yra emociškai paveikūs, kad taip pat laukiami pokalbiui. Po šio užsiėmimo iš šios klasės nebuvo atėjęs nei vienas mokinys. Progimnazijoje (duomenys neskelbtini) T. E., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, aktyvumu, elgesiu ar bendravimu neišsiskiria iš savo bendraamžių, turi klasėje draugų, su kuriais iš leidžia laiką (klasiokai A., N.). Berniukas pilnai viskuo parūpintas (mokymosi priemonėmis, uniforma, visuomet išleidžiamas į ekskursijas). T. nėra nei karto pas ją atėjęs pokalbiui dėl jį ištikusių problemų šeimoje ar klasėje, galimų patyčių ir panašiai. Tik progimnazijai gavus raštą iš Vaiko teisių skyriaus apie galimas patyčias klasėje iš T. progimnazijoje, ji inicijavo pokalbį su T. Pokalbio metu berniukas jai pasisakė, kad dėl patyčių nėra sakęs nieko nei auklėtojui, kitam mokytojui, kad patyčios jo atžvilgiu pasireiškia kart kartinėmis replikomis, kurios jam nepatinka. Kiek jie su jo klasės auklėtoju kalbėjo, priėjo nuomonės, jog tos T. įvardintos replikos ir patyčios, yra iššaukiamos jo paties parašomos trumpos žinutės, įrašomos jo profilyje, kurios matomos viešai parą laiko („pasiilgau tavęs“, „kada susitiksim“, „norėčiau laikyti tavo ranką“, „esu šūlėj“). Taip pat pokalbio metu T. pasiūlė psichologo pagalbą, tačiau vaikas šios pagalbos atsisakė, motyvuodamas tuo, kad jam to nereikia, bei kad jis yra seniau lankęsis pas psichologą ir psichiatrą poliklinikoje. Taip nurodė nežinantis, kad progimnazijoje yra veikianti fizinė „patyčių dėžutė“. T. paaiškino, kad jei niekas iš pedagogų nežino, kad iš jo yra, kaip jis įvardino, tyčiojamasi, niekas ir negali padėti. O būtent socialinis pedagogas ar auklėtojas ir yra tie artimiausi ir galintys padėti darbuotojai, kai iškyla kokie sunkumai. Jam uždavus klausimą, kaip jis reaguoja į jo įvardintas patyčias, atsakė, kad dažniausiai nereaguoja. Klausė T., kaip ji galėtų šioje situacijoje jam padėti, jis jai atsakė „nežinau, niekaip“. T. jai įvardino klasiokus, iš kurių susilaukia minėtų replikų, tai A. ir K. Ji pažadėjo su jo įvardintais vaikais pasikalbėti neatskleidžiant iš kur ji gavo šią informaciją. Taip pat nori paminėti, kad jos iniciatyva progimnazijoje yra vykdoma anoniminė apklausa dėl patyčių mąsto mokykloje, tačiau duomenų, jog (duomenys neskelbtini) klasėje būtų toks reiškinys, nebuvo fiksuota. Taip pat nori paminėti, kad kiek bendravo su auklėtoju, jo nuomone yra galima prielaida, jog T. yra linkęs manipuliuoti situacija, hiperbolizuoti įvykius ir reiškinius. Kiek kalbėjosi su T., pokalbio metu jis neužsiminė apie jokias problemas ar sunkumus šeimoje, o ji savo ruoštu dirbo pagal gautą informaciją dėl patyčių. Taip pat pokalbio metu atkreipė dėmesį, kad T. į pateiktus klausimus neatsako iškart, pirma pagalvoja ką atsakyti, tuomet atsako, šį reiškinį jai patvirtino ir vaiko auklėtojas. Iš bendravimo su T. auklėtoju M. nori paminėti, jog auklėtojui tiek T., tiek jo mama yra pasakę, jog iš berniuko yra tikimasi tik gerų įvertinimų, reikalaujama gerų pažymių. Kad būtent dėl gautų poros dvejetų berniukas buvo nusprendęs išeiti iš namų palikdamas raštelį (šis įvykis buvo 2024 m. sausio 19 d.) bei buvo rastas pas jo draugę, metais jaunesnę mergaitę, namuose. Mamos pokalbio su sūnaus auklėtoju metu, ši išsakė nepasitenkinimą sūnaus ir tos mergaitės bendravimu. Iš auklėtojo neišgirdo jokių kitų neigiamų dalykų, išskyrus kas susiję su ugdymu, priešingai, apie šeimą jis atsiliepė tik gerai (1 t., b. l. 79–82).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. F. parodė, kad 2024 m. kovo mėnesį jų namuose apsilankė vaiko teisių apsaugos specialistai dėl smurto šeimoje, jie bendravo tiek su ja, tiek su jos vyru. Po to, po kiek laiko ji su T. buvo iškviesti kartu į apklausą policijoje. Žino dėl ko yra pradėtas tyrimas, dalyvavo kartu su sūnumi apklausoje policijoje. Jos žiniomis ir tiek, kiek yra mačiusi, vyras N. niekuomet nėra smurtavęs prieš T.. N. yra griežto charakterio kas liečia sūnaus auklėjimą, tačiau taip yra būtent todėl, kad sūnus labai dažnai meluoja. Norint išauklėti sūnų tinkamai, tikrai tenka pakelti prieš jį balsą tiek jai, tiek vyrui, kadangi norisi, jog sūnus mokėtų priimti tinkamus sprendimus, būtų koncentruotas į mokslus ir pasiektų kažką gyvenime, tačiau jis mėgsta meluoti apie pamokų ruošimą. Būna jis sako, kad išeis kur į kiemą, ar ką, jie su vyru paklausia ar namų darbai yra paruošti, jis nurodo, jog taip, tačiau kitą dieną namo parneša blogus pažymius. Nėra linkę propaguoti melo, todėl tikrai tenka pakelti balsą, ar apriboti kokias pramogas, auklėjant sūnų. Tačiau tuomet jie su vyru tampa dideli priešai. Apskritai per paskutinius metus T. išties pasidarė labai irzlus, piktas, atsikalbinėja, neatlieka namų ruošos darbų, neruošia namų darbų, nesimoko, toks elgesys nei jai, nei vyrui nepatinka. Tačiau smurto prieš vaiką tikrai nenaudoja, necenzūriniais kažkokiais žodžiais vaiko nevadina, ir apskritai neužgaulioja, nes ir šiaip T. yra jautresnis, lankosi dienos stacionare dėl emocijų, pykčio, susikaupimo. Šiaip prisimena, jog kažkada praeitais metais rudenį, tikslaus mėnesio neprisimena, T. jai grįžus po darbo namo pasakė, kad tėvas jam trenkė diržu, jis neatrodė niekaip išsigandęs, ar sutrikęs, neverkė, jai kažkokių sužalojimų nerodė, nesakė, kur jam buvo trenkta ar kažkas panašaus, ji pati jokių sužalojimų nematė, kaip ji tada sureagavo, ji neprisimena, tačiau T., kaip minėjo, nevengia melavimo, todėl ji nežinojo ar tikėti tokiu jo pasakymu, apie tai kalbėta šeimoje nebuvo, vyras pats jai to nepasisakė. Ar taip tikrai buvo, ji patvirtinti negali. N. yra kelis kartus liepęs T. stotis į kampą, kada tai tiksliai buvo, pasakyti negali, neprisimena, T. kampe stovėdavo neilgai, apie 20 min. gal, tiesiog tai buvo viena iš auklėjimo priemonių, kadangi jis atrodo jų negirdi, visada prieštarauja, elgiasi priešingai, paprašius atlikti namų ruošos darbus, pražaidžia telefonu ir meluoja kad padarė, kas prašyta. Ji smurto prieš T. naudojusi nėra, tačiau yra buvęs vienas įvykis, gal kai T. buvo (duomenys neskelbtini), neprisimena koks tai buvo metų laikas ar diena, T. ruošė pamokas ir ėmė su ja ginčytis dėl kažko, tai buvo senai, net nelabai prisimena, ji jam bandė paaiškinti uždavinius, T. tuo metu sėdėjo prie stalo, o ji stovėjo, aiškindama buvo šiek tiek įsitempusi ir gestikuliavo rankomis, sukdamasi į T., netyčia ranka sudavė jam į nosį, kuria ranka, tikrai neprisimena, gal tai buvo alkūne. Tai buvo labai nevalingas judesys, T. nieko jai nesakė, tik išsigando, nes kraujas pradėjo bėgti iš nosies, ji irgi išsigando, sutvarkė jo nosį, jis neverkė, niekaip neišreiškė skausmo. Ji iškart jo atsiprašė, taip pasielgė tikrai netyčia, nevalingai. T. neatrodė dėl to niekaip nuliūdęs ar kažkaip kitaip, tiesiog išsigando kraujo. Daugiau apie tai nėra kalbėję ir atrodo pamiršo. T. kartais atrodo, jog nori tėvą nubausti dėl to, kad T. kažkas neleidžiama, dėl to, kad reikalaujama gerų pažymių, ji taip galvoja, dėl to, kad atvykus vaiko teisėms į jų namus, T. atrodo nesuprato situacijos rimtumo, šypsojosi ir juokėsi, buvo labai geros nuotaikos, nors jo buvo klausinėjama apie blogus dalykus. Taip pat jam pasakius, jog eis į policiją į apklausą, T. taip pat dėl to atrodė geros nuotaikos dėl visos šios situacijos. Po apklausos jie su T. apie tai nieko nekalbėjo. Šiaip T. santykiai su tėvu yra tikrai labai geri. N. yra tolimųjų reisų vairuotojas, jo labai dažnai nebūna, tačiau jie visuomet palaiko ryšį telefonu, susiskambina vaizdo skambučiais, T. pats jam skambina po pamokų tik grįžęs, jie kalbasi ilgai. N. grįžus iš komandiruočių, jiedu eina į krepšinio varžybas ir apskritai leidžia daug laiko kartu. N. būdamas Lietuvoje vežioja T. į treniruotes, N. didžiąją laisvo laiko dalį grįžęs ir praleidžia dviese su T.. Jų santykiai iš ties yra šilti. Dėl T., jis iš ties paskutinius metus labai greitai susinervuoja, tada ima trankyti kumščiu į stalą ar į sieną, tai ji yra ne kartą mačiusi pati ir girdėjusi būdama už durų. Būtent kaip minėjo dėl T. emocijų, T. lankosi pas specialistus, jam iš ties po to pagerėja. Jokių receptinių vaistų T. nėra priskirta, jis vartoja tik melatoniną miegui gerinti. Sausio mėnesį buvo su vyru kreipęsi į policiją, nes T. negrįžo namo, pranešė apie jo dingimą, jį rado tą patį vakarą. T. nepaaiškino, kodėl sugalvojo pabėgti iš namų. Po to ėjo į „(duomenys neskelbtini)“ kliniką pas psichiatrą, kuris patarė lankyti dienos stacionarą, po lankymosi stacionare situacija pagerėjo. T. iš ties yra mylimas šeimoje, juo yra labai rūpinamasi, norima išauklėti geru žmogumi, norima, jog jis mokytųsi stengtųsi ir nenueitų klystkeliais. (1 t., b. l. 87–93).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad jis pažįsta T. E., jis yra vienas iš geriausių jo draugų, jį pažįsta apie 2–3 metus. Susipažino su juo mokykloje. Jis, kiek žino, „futbolistas“, jam patinka futbolas. Jis gyvena su mama ir tėčiu. T. kartais pasipasakoja, kad kartais nesusitaria su mama ir su tėčiu ne per puikiausiai. Didžiausios jo problemos, ką jis yra sakęs, kyla su tėčiu. Jis jam pasakojo, kad jei T. gaudavo blogą pažymį, tai jį arba mušdavo arba ant jo rėkdavo. Dažniausiai jis jam sakydavo, kad problemos namuose, kurios vyksta su tėčiu, buvo susijusios su mušimu, T. sakydavo, kad tėvas mušdavo jį už kažką blogo. Jis pamena, jis sakydavo arba su diržu mušdavo arba su ranka, kad trenkdavo per nugarą arba per galvą. Apie tai, kiek kartų jam trenkdavo, jis nesakydavo, T. nėra pasakojęs kokiu diržu jį mušdavo, nepasakojo kaip tas diržas atrodė, ar kokia jo spalva, tik vieną kartą yra minėjęs, kad gavo su metaline diržo dalimi, bet per kur gavo, nežino. T. jam yra rodęs rankas, kurias pats buvo susibraižęs su žirklėmis, tai jis pasidarydavo pats sau. Kažkokių sumušimų, kuriuos butų padaręs tėtis, jis jam nerodė, tik yra pasakojęs, kad likdavo mėlynės. Yra matęs mėlynių ant T. kojų, tačiau jis sakydavo, kad susimušė treniruotėje futbolo, arba nukrito nuo paspirtuko važiuodamas. Niekad nėra sakęs, kad jo mėlynės ant kojų galėjo atsirasti dėl mušimo. Paskutinį kartą T. jam yra sakęs, kad jį muša tėtis prieš gal kokius metus, tiksliai neprisimena. Bet paskutiniu metu nėra sakęs nieko panašaus. Jis jam yra sakęs, kad jį muša tėtis gal mažiausiai penkis kartus, bet kiek kartų tiksliai, nesakė ir kada, jis neprisimena. Kartais T. sako, kad jis yra liūdnas, kad jam depresija, kartais jis būna laimingas, kartais žaidžiant kompiuterinius žaidimus jis pradeda stipriai rodyti savo emocijas, supyksta. Kai T. pasakodavo, kad tėtis jį mušdavo, jis sakydavo, kad jam skaudėjo, mano ir yra sakęs, kad verkdavo, bet tiksliai šito neprisimena. Apie mamą jis nelabai ką pasakodavo, tačiau anksčiau prieš kokius metus, daugiau, jie žaisdavo kompiuterinius žaidimus abu prisijungę savo namuose, nuotoliu ir kartais, kai jie susiskambindavo su T. per kompiuterinį žaidimą, girdėdavo, kad T. su mama „rėkdavosi“ vienas ant kito, abu vienas kitam vartodavo veiksmažodžius, dabar retai žaidžia su T. kompiuterinius žaidimus, todėl negirdi ar jis su mama pykstasi. Ar T. yra sakęs, kad mama jį muša, neprisimena. Paskutinį kartą T. kalbėjo apie savižudybę rudenį ir žiemą, kodėl jis sakydavo, kad galvoja apie savižudybę, jis priežasties nepamena. Nežino ar iš vis jam jis yra sakęs tą priežastį. Jam T. dabar paskutiniu metu nieko nebepasakoja apie tėvus, kažkada buvo užsiminęs, kad tėtis yra susijęs su policija, kad yra tyrimas, daugiau nieko. T. yra sakęs dar ir N., kuris irgi yra jų abiejų su T. klasiokas, kad jį muša tėtis. Jis niekam apie tai, ką jam pasakojo T., nesakė (1 t., b. l. 129–136).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. S. parodė, kad jis pažįsta T. E., jį pažįsta iš mokyklos. Jis buvo jo draugas, dabar nustojo draugauti, nebendrauja kokį mėnesį laiko. T. jis pažįsta apie keturis metus, jie mokėsi toje pačioje klasėje, susitikdavo tik mokykloje, po mokyklos laisvalaikio neleisdavo kartu. Žino, kad T. namuose gyvena su mama ir tėčiu. Nežino kaip T. sutaria su tėvais, jis yra pasakojęs, kad jį muša tėvai dėl blogų pažymių ir rėkia, jis nesakydavo konkrečiai kas iš tėvų jį muša, jis sakydavo – tėvai. Jis nėra pasakojęs kaip jį muša, ant savo kūno jis nėra rodęs jokių mėlynių ar kažkokių kitų sužalojimų. Neatsimena kaip jis dėl to jausdavosi. Kad jį muša tėvai T. yra pasakojęs gal du kartus. Jis nėra sakęs kaip jį muša. Jis tiksliai neprisimena kada jis jam apie tai pasakojo, bet gal prieš metus, koks metų laikas tai buvo, jis neprisimena. Jis pats nėra matęs, kad T. kažkas muštų. Yra buvęs pas T. svečiuose kažkada, bet tėvų nebuvo niekada namuose. Yra girdėjęs kaip T. bendrauja su tėvais mokykloje, kai jie paskambindavo jam telefonu, jam atrodė jų santykiai geri. Jis apie tai, kad T. jam sakė, kad jį muša tėvai, niekam nepasakojo. T. šiaip mėgsta žaisti futbolą, mėgsta žaisti lauke. Jam T. atrodo nervingas, yra buvę žaidžiant žaidimą, kai bandydavo jam kažką pasakyti, patarti, jis susinervindavo, sakydavo, kad trukdo jam. Yra girdėjęs, kad T. bendraujant telefonu su tėvais, jis vartodavo keiksmažodžius, neprisimena kada tai buvo. Jis šiuo metu nebebendrauja su T., nes jam nebepatinka su juo bendrauti, jis jį labai žemina, mokykloj vadindavo, kad nieko nemoka, kad neįmato, todėl jam tai nepatiko ir jie nebebendrauja, yra buvę, kad jis jį įžeidinėdavo keiksmažodžiais. Mokykloje manytų T. sekasi visai gerai, jis turi mokykloje draugų, bendrauja. Su mokytojais T. sutaria mano gerai. Yra su T. buvę mokykloje konfliktų dėl to, kad jis ant stogo užspyrė kamuolį, turėjo jį eiti paimti ir dėl to rašė pasiaiškinimą. Yra kažkada mokykloje jis (T. E.) jam netyčia trenkęs jam į nosį, norėjo jį išgąsdinti ranka ir netyčia pataikė, jis apie tai sakė tėvams. Tai buvo gal prieš du metus. Bet jis iš karto atsiprašė jo, ir jis nelabai pyko (1 t., b. l. 150–157).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. F. parodė, kad N. E. yra jos brolio T. E. tėvas, jos patėvis. Ji yra sukūrusi savo šeimą, todėl kartu su jais negyvena. Apie tai, kad atliekamas šis ikiteisminis tyrimas, ji sužinojo iš mamos, aplinkybių neklausinėjo, pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo to, kad T. pabėgo iš namų, tuo susidomėjo institucijos. Nenori duoti parodymų apie tai kaip N. auklėja T., T. jai yra pasipasakojęs apie nesutarimus, kad kyla pykčiai dėl mokslų ir panašiai, tačiau to nedetalizuos, nes gali neduoti parodymų prieš artimus šeimos narius, taip pat aplinkybių tiksliai nežino, pati tame nedalyvauja, vadovaujasi tik tuo, ką išgirsta iš T., todėl ir nenori pasakyti netiesos. Dėl 2022 m. Kūčių, šventė kartu pas N. mamą N., T. prie stalo, pamena elgėsi labai nepagarbiai, triukšmavo, nereagavo į nei vieno iš suaugusiųjų drausminimus, todėl N. paėmęs už drabužių jį jėga parsivedė nuo stalo į šoną ir sudrausmino žodžiu, kad smurtautų, ji neprisimena, T. tuo metu verkė, tiksliai neprisimena ar jis pats išėjo, ar jam buvo liepta būti kitame kambaryje, tačiau jis prie stalo nepasiliko su jais. Tai va vienas toks konfliktas, kurį tikrai prisimena, prisimena, nes tai įvyko per Kūčias, kuris palietė ir ją, nes tuo metu buvo, tačiau T. išties negražiai elgėsi. Nenori charakterizuoti nei N., nei T., bet šiaip T. tikrai linkęs sakyti tiesą, yra užspaudęs labai daug emocijų savyje (1 t., b. l. 161–164).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. V. parodė, kad N. E. yra jos sūnus. T. E. yra jos anūkas. Kartu su sūnaus šeima ji negyvena, gyvena atskirai, todėl kokiu auklėjimu užsiima jos sūnus N., nežino. N. dirba užsienyje, todėl retai būna Lietuvoje, tačiau kada atvažiuoja į kaimą, nieko blogo nėra pastebėjusi auklėjime, pats vaikas yra šiek tiek aikštingas pasidaręs. T. nėra jai pasakojęs apie jokius nemalonius dalykus ar kažką panašaus šeimoje. Su T. šiaip randa bendrą kalbą, jos ir pasivažinėdavo vasarą su dviračiais kada jį atveža į kaimą, anksčiau vesdavosi į renginius visokius, dabar jau kai paaugo ima atsikalbinėti, ir elgiasi savaip, kaip jam atrodo. Nelabai kažką gali komentuoti. Dėl 2022 m. pas ją namuose šventė Kūčias ir Kalėdas, buvo visa N. ir S. šeima. Lyg per Kalėdas pamena taip buvo, T. prie stalo labai išdykavo, ji tuo metu kažkaip išėjo į virtuvę atnešti maisto ir pareidama pamatė, kad N. išsiveda T. už T. drabužių, kuriuos jis tuo metu vilkėjo, iš to kambario, kur sėdėjo prie stalo, ji klausė kas nutiko, nelabai jai kas ką ir pasakojo. Kad N. smurtautų prieš T., nematė nei tą kartą, nei kažkada apskritai. Tada ji klausė N. ar jis mušė T., kas čia buvo, N. patikino kad nemušė. Šiaip T. tada nė neverkė, jis nelabai verkia aplamai, jis tuo metu pasėdėjo kitame kambaryje, pažaidė planšetiniu kompiuteriu ir viskas, labiau jau „šoka atgal į akis“ atsikalbinėti jei kažkas jį drausmina (1 t., b. l. 168–171).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. E. visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Kauno miesto vaiko teisių ir apsaugos skyriaus raštas, iš kurio nustatyta, kad rašte pateikta informacija apie galimą smurtą nepilnamečio atžvilgiu, kuriame nurodyta, jog specialistai 2024 m. kovo 8 d. atliko T. E. situacijos vertinimą. Vertinimo metu paaiškėjo, kad berniuko tėvas N. E. galimai smurtavo prieš sūnų (1 t., b. l. 9–28);

2024 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Atidarius buto duris matomas bute esantis koridorius. Koridoriaus kairėje pusėje matomos pravertos durys į patalpą Nr. 1. Ant šių durų yra pritvirtinti pakabų laikikliai, ant kurių yra sukabinti rūbai. Patalpos Nr. 1 kairėje pusėje matomi paspirtukai, spinta, lova. Tiesiai matomas patalpos Nr. 1 langas ir stalai. Tarp lovos ir stalo yra kėdė, ant grindų stovi kibiras. Patalpoje Nr. 1 ant grindų ir baldų yra pridėta įvairių daiktų. Koridoriumi einant toliau tiesiai, kairėje pusėje matomos pravertos buto durys į patalpą Nr. 2. Patalpoje Nr. 2 matoma spintelė, ant kurios sudėtos knygos, spinta, langas, lova. Patalpos Nr. 2 dešinėje pusėje matoma rūbų džiovyklė su rūbais, dvi kėdes, ant kurių yra sudėti įvairūs rūbai. Koridoriumi einant tiesiai matoma patalpa Nr. 3. Patalpoje Nr. 3 matoma spintelė, ant kurios sudėti įvairūs daiktai, du foteliukai. Patalpos Nr. 3 dešinėje pusėje matoma sofa–lova, prie jos stovintis stalas, fotelis, už fotelio yra langas. Patalpa Nr. 3 einama tiesiai link šioje patalpoje matomo lango. Priėjus prie fotelio pasukama į dešinę pusę, kur matoma patalpa Nr. 4. Patalpos Nr. 4 kairėje pusėje yra stalas, langas. Tiesiai šioje patalpoje matomos pastatomos bei pakabinamos baldų spintelės, viryklė, kriauklė, šaldytuvas. Ant spintelių matomi sudėti įvairūs daiktai. Buto koridoriuje matomos durys į patalpą Nr. 5. Atidarius duris į patalpą Nr. 5 matoma, kad tai bute esanti tualeto patalpa. Šalia patalpos Nr. 5 durų yra durys į patalpą Nr. 6. Atidarius šias duris matoma, kad tai bute esanti vonios patalpa. Apžiūrint įvykio vietą, objektų ir pėdsakų turinčių reikšmę tyrimui nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 29–41);

2024 m. liepos 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad N. E. savanoriškai pateikė juodos spalvos odinį diržą su metaline, sidabrinės spalvos sagtimi (1 t., b. l. 172–175);

2024 m. rugpjūčio 28 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėtas N. E. savanoriškai pateiktas diržas, kuris yra juodos spalvos, su metaline, pilka sagtimi. Diržo ilgis 85 cm be sagties. Diržas yra su matomais nusidėvėjimais. Diržo vidinėje dalyje matomi baltos spalvos užrašai „Made in Sweden“ ir kiti inicialai. Po apžiūros diržas supakuotas į popierinį paketą (1 t., b. l. 176–182).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis N. E. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi smurtavo savo mažamečio sūnaus T. E. atžvilgiu. Kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

N. E. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio mėnesio, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia naudojo fizinį smurtą savo nepilnamečio sūnaus – T. E., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu ne daugiau nei 10 kartų sudavė diržu savo sūnui į įvairias kūno vietas, ne daugiau 10 kartų ranka sudavė per nugarą ir ne daugiau 9 kartus ranka sudavė per galvą, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam T. E. fizinį skausmą.

Kaltinamojo N. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokurorė savo pareiškime siūlo kaltinamajam N. E. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 6 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo asmens bei sudalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 72–79), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam N. E. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – laikomas neteistu (2 t., b. l. 8–10), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 7), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 2, 6), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis dirba, išlaiko šeimą, gaunamos pajamos nėra didelės. Kaltinamasis smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo ilgą laiko tarpą ir sistemingai, vaiką mušė diržu per nugarą, taip pat mušė ranka į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, versdavo sūnų ilgą laiką stovėti kampe iškėlus ar ištiesus rankas, žemindavo jį, ir tokiu elgesiu demonstravo savo viršenybę, nepagarbą vaikui, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, jog pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokurorė, nėra, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma skirti 90 parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina sumažinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Kadangi kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, be to BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant N. E. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant 1 (vienerių) metų arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 punktu, kaltinamasis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui įpareigotinas atsiprašyti nukentėjusiojo asmens ir per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 išaiškino, kad BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos neįpareigoja teismo kiekvienu atveju atidedant arešto bausmės vykdymą skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Taigi, atidedant arešto bausmės vykdymą kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad N. E. charakterizuojančius duomenis, tai, jog naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, administracine tvarka nebaustas, dirba užsienyje, teismas sprendžia, kad N. E. paskirti intensyvią priežiūrą, nėra pagrindo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 64–71), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, odinis diržas, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

N. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 punktu, N. E. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant N. E. atsiprašyti nukentėjusiojo asmens ir per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, odinį diržą, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

N. E. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vilma Tamošaitienė