- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-5840-982/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04929-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Pažeidėjas
- J. K.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Kategorijos
- 2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., nukentėjusiajam M. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas J. K. surašytas už tai, kad 2015 m. birželio 10 d., 15.00 val., Kauno m. sav., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 1,00 km, jis vairavo transporto priemonę Ford Transit FT 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė birų krovinį nepasirūpinęs, kad šis nekristų ir nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko kritęs krovinio elementas (skaldos akmuo) išmušė kito automobilio stiklą. Nesutaręs su kitu eismo įvykio dalyviu, pažeisdamas Kelių eismo taisykles iš eismo įvykio vietos nesulaukęs policijos nuvažiavo. Šiais veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 208.4, 208.5, 220 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. kaltės dėl jam inkriminuojamų pažeidimų nepripažino, nurodydamas, kad vairavo UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Ford Transit su bortais. Vežė 600 kg skaldos. Skalda buvo supilta kėbulo viduryje. Ji buvo uždengta plėvele ir pridengta kastuvais. K. V. aplinkkeliu įkalne, važiavo apie 30 km/h greičiu ir dėl didelio automobilių srauto iš dalies važiavo asfaltuotu kelkraščiu. Maždaug įkalnės viduryje jį aplenkė lengvasis automobilis Toyota RAV 4, kurio vairuotojas rodė ženklus reikalaudamas sustoti. Jam sustojus, priėjęs automobilio Toyota vairuotojas pasakė, kad iš jo automobilio kėbulo iškritęs akmuo išdaužė jo automobilio priekinį stiklą, reikalavo už tai sumokėti. Būdamas įsitikinęs, kad pakankamai smulkios skaldos akmuo iš jo automobilio kėbulo iškristi, o taip pat apgadinti kitą transporto priemonę, negalėjo, bei nesutikdamas su reikalavimu už stiklą sumokėti, nuvažiavo. Tvirtino, kad Toyota vairuotojas nekalbėjo apie deklaracijos pildymą, tik reikalavo eurų. Aiškindamiesi aplinkybes, užtruko apie pusvalandį, o Toyota vairuotojas nuolat kalbėjo telefonu, buvo įsitikinęs, kad jis policijos kviesti net neketina.
Nukentėjusysis M. G. parodė, kad važiavo Vakariniu aplinkkeliu 80 km/h greičiu. Jo automobilį pralenkė keletas transporto priemonių. Jau užkilus įkalne ir gerokai pavažiavus tolyn, pajautė didelį smūgį. Iš pradžių nesuprato, kas atsitiko. Pasižiūrėjęs, priekyje pastebėjo važiuojančią transporto priemonę, kuri vežė skaldą. Ji nebuvo uždengta. Manydamas, kad akmuo, išdaužęs keleivio pusėje priekinį stiklą, iš niekur kitur negalėjo atskrieti, nors kaip tai įvyko, nematė, prisivijo automobilį ir paprašė, kad sustotų. Priėjęs pasakė, kad buvo išdaužtas jo automobilio priekinis stiklas, siūlė spręsti problemą. Vairuotojas, raginamas su juo važiavusio keleivio, nenorėjo leistis į kalbas, todėl jis skambino į draudimą ir kalbėjosi apie tai, ką reikėtų daryti. Skaldą vežusios transporto priemonės vairuotojui nuvažiuojant sakė, kad kviečia policiją. Iš pradžių tvirtino, kad tarp jo ir skaldą, kuri tikrai buvo stambesnė, nei pateikta byloje, vežusio automobilio buvo galbūt apie 30 metrų, jo manymu, ganėtinai saugus atstumas, vėliau teigė, kad kai sureagavo į tai, kas įvyko, tarp jo automobilio ir sunkvežimio buvo galbūt 200 metrų, nurodydamas, kad sunku suvokti buvusį atstumą.
Liudytojas V. S.parodė, kad kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu važiavo UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu, gabendami į objektą 2-25 mm smulkią skaldą. Krovinys buvo pridengtas plėvele. Važiuojant Vakariniu aplinkkeliu, juos aplenkė automobilis, kurio vairuotojas reikalavo sustoti, o jiems sustojus pareiškė, kad iškritęs skaldos akmuo išdaužė jo automobilio priekinį stiklą. Vairuotojas pareikalavo mokėti pinigus, kažkam skambino. Manydamas, kad tai atsitiko ne dėl jų kaltės, ragino bendradarbį J. K. važiuoti. Aiškindamiesi užtruko apie 15 minučių. Negirdėjo, kad juos sustabdęs vairuotojas sakytų, jog skambina į policiją, tarp jų vyko ginčas, jis beveik nuolat su kažkuo kalbėjo telefonu.
Liudytojas V. R. parodė, kad važiavo kartu su M. G. jo automobiliu Vakariniu aplinkkeliu link Šilainių. Važiuojant išgirdo didelį smūgį ir pamatė priešais ją įskilusį stiklą. Nepamena ar priekyje važiavo koks automobilis, jos manymu, akmuo atskriejo daugiau iš šono, juos lenkiant kitam automobiliui ji ir pajutusi smūgį. Po smūgio, M. G. vijosi sunkvežimį, kuris vežė skaldą. Ar ji buvo uždengta, nepamena, tačiau matė, kad krovinys buvo juodos spalvos. Ji turėjo būti stambesnė nei byloje esantis skaldos pavyzdys, nes smūgis buvo labai stiprus.
Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti tokie duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. 1. 1, 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį. Eismo įvykio vietoje buvo rastas automobilis Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Toyota Rav4 vairuotojas paaiškino, kad prieš jį važiavo transporto priemonė, kuri buvo pakrauta skalda ir bevažiuojant staiga akmuo iškrito iš krovinio ir įskėlė automobilio Toyota Rav4 priekinį stiklą. Po įvykio abu automobiliai buvo sustoję, tačiau automobilio Ford Transit vairuotojas kaltės dėl eismo įvykio nepripažino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (b. 1. 5, 6), M. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis važiavo pirma eismo juosta, Kauno vakariniu aplinkkeliu, kai iš priekyje važiuojančios mašinos iškritęs akmuo trenkėsi į automobilį ir įskėlė priekinį stiklą. Jis prisivijo automobilį, parodė kas atsitiko ir paprašė sustoti, automobilis sustojo, bet vairuotojas nenorėjo nieko tartis, nepildė deklaracijos ir nelaukė kol atvyks policijos pareigūnai bei pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. 1. 7), J. K. paaiškinimas (b. l. 8), V. S. paaiškinimas (b. l. 9), foto nuotraukos, iš kurių matyti automobiliui Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai, t.y. įskeltas priekinis stiklas (b. 1. 10), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. 1. 13), krovinio gabenimo važtaraštis, iš kurio matyti, kad 2015 m. birželio 10 d. į UAB (duomenys neskelbtini) automobilį buvo pakrauta 600 kg 525 grūdėtumo skaldos (b. l. 21), J. K. prašymas (b. l. 23), skaldos pavyzdys (b. l. 25).
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. J. K. atžvilgiu nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006).
Institucija (pareigūnas), nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N–1–697/2007).
Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).
Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).
Teismas, vertindamas institucijos pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, daro išvadą, kad kaltinimas J. K. dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų grindžiamas prielaidomis ir spėjimais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek bylos tyrimo, tiek teismo posėdžio metu, kategoriškai tvirtino, kad jo vežamas krovinys buvo uždengtas plėvele, o skalda pakankamai smulki, todėl niekaip negalėjo nei išskristi, nei juo labiau įskelti M. G. vairuojamo automobilio stiklo. Iš įvykio vietos pasišalinti neketino, tiesiog nuvažiavo būdamas įsitikinęs, kad jis dėl apgadinimo nekaltas, bei vykstant su vairuotoju konfliktui ir šiam reikalaujant pinigų.
Kita vertus, akivaizdu, kad kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole grindžiamas iš esmės tik neišsamiu nukentėjusiojo M. G. surašytu paaiškinimu. Tuo tarpu iš teismo posėdžio metu duotų M. G. parodymų matyti, kad jis ne tik, kad nematė iš kur atskriejo jo stiklą apgadinęs akmuo, tačiau apie apgadinimus sprendė spėdamas, kad jis galėjo iškristi iš priekyje važiavusio automobilio. Pažymėtina, kad M. G. teigė, jog važiavo saugiu atstumu, tačiau jo negalėjo nurodyti. Iš pradžių tvirtino, kad atstumas tarp automobilių galėjo būti apie 30 metrų, vėliau – 200 metrų. Nepaisant šių akivaizdžių netikslumų, galima pagrįstai abejoti tuo, ar iš tokiu atstumu priekyje važiuojančios transporto priemonės net ir iškritęs skaldos akmuo, būtų galėjęs apgadinti už jo važiuojančio automobilio stiklą. Be to, kartu su M. G. važiavusi liudytoja V. R. nepatvirtino jo nurodytų aplinkybių, teigdama, kad akmuo atskriejo daugiau iš šono, juos lenkiant kitam automobiliui. Liudytoja taip pat darė prielaidą, kad tai buvo J. K. vairuojamas automobilis. Tačiau tokius jos teiginius paneigia paties nukentėjusiojo parodymai, tvirtinantys, kad skaldą vežęs automobilis jo nelenkė, o šis jį prisivijo pakilęs įkalne.
Taigi, teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad duomenų, kurie leistų daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą apie tai, kad J. K. būtų pažeidęs krovinių gabenimo taisykles ir dėl to būtų buvęs apgadintas M. G. automobilis, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Nesant duomenų apie eismo įvykį, kaltinimas pasišalinus iš eismo įvykio vietos taip pat negalimas. Kaip minėta, teismas nutarimo negali grįsti net ir labai tikėtino pobūdžio prielaidomis ir spėjimais.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas
nutarė:
administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., bylos teiseną J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.