- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- eI-4921-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03047-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Vilniaus degtinė“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus degtinė“ dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu ir prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ 8 200,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 359,20 Eur delspinigių už kiekvieną ketvirtį už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.
1.1. Paaiškino, kad, atsakovė nuosavybės teise valdo dešimt administracinės, gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, įtraukta į pareiškėjos tvarkomą vietinės rinkliavos mokėtojų registrą. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1- 818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau - Rinkliavos nuostatai) vietinė rinkliava paskaičiuota už šiuos nekilnojamojo turto objektus: 320,88 m² administracinės paskirties objektą, aštuonis 800,36 m²; 6892,42 m²; 2300,32 m²; 439,87 m²; 328,12 m²; 445,10 m²; 268,34 m²; 7214,05 m² gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties objektus ir vieną 94,83 m² gyvenamosios - daugiabučių pastatų paskirties objektą.
1.2. Pareiškėja kasmet apskaičiavo ir atsakovei teikė mokėjimo pranešimus apie mokėtiną vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau atsakovė nustatytais terminais vietinės rinkliavos nesumokėjo už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Taip pat prašo priteisti 359,20 Eur delspinigių už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį.
1.3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini) valdo daugelį pastatų, skirtų pagrindinei bendrovės veiklai - alkoholinių gėrimų gamybai ir prekybai. Vykdant veiklą, juose susidaro įvairios gamybinės atliekos, kurias pagal sutartį su akcine bendrove „Vilniaus degtinė“ tvarko uždaroji akcinė bendrovė „Ekobazė“. Kadangi patalpose nėra gyvenama, jose nesusidaro buitinės ir (ar) komunalinės atliekos.
2.1. Teigia, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymais arba atleisti nuo rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, arba pradėti tvarkyti faktiškai susidarančias atliekas, tačiau pareiškėja atliekų surinkimo konteinerius, skirtus atsakovės teritorijai, pastatė tik 2019 m. rugpjūčio 27 d., iki to laiko šiukšlių surinkimo neužtikrino, todėl neturi teisės reikalauti rinkliavos už tokių atliekų surinkimą.
2.2. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.. susidariusios 8200,95 Eur ir 359,20 Eur delspinigių priteisimo.
4. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
5. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - įstatymas) 301 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės).
6. 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, yra privaloma nekilnojamojo turto savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, valdantiems rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliavą sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji dalis (skirta visai atliekų sistemai išlaikyti) mokama pagal nustatytą tvarką atsižvelgiant į patalpų plotą. Nuo 2019 m. kintamoji dalis bus mokama atsižvelgiant į konkretų sukauptų atliekų kiekį per praėjusį ketvirtį (iki 2019 m., kol sistema pradės tinkamai veikti, gyventojai bus aprūpinti konteineriais, jie visi bus paženklinti ir identifikuoti informacinėje sistemoje, bus mokama pagal visame mieste apskaičiuotą atliekų susikaupimo vidurkį). Pareiškėja pažymi, kad iš surinktų rinkliavos lėšų Vilniaus miesto savivaldybė padengs ne tik atliekų surinkimo, bet ir visos atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas: sąvartynų eksploatavimą, senų sąvartynų uždarymą, atliekų rūšiavimo skatinimą, mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių, Vilniaus regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploataciją, kitus su atliekų tvarkymu susijusius darbus.
7. Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad rinkliava nustatoma nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkams arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovui pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotam asmeniui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Dl-150 patvirtintame Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąraše yra numatyta, kad gamybos, pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties nekilnojamųjų turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą.
8. Atsakovė nesutinka mokėti rinkliavos už komunalines atliekas teigdama, kad jos teritorijoje atliekų surinkimo konteineriai pastatyti tik 2019 m. rugpjūčio 27 d. Teigia, kad rinkliava yra mokėjimas už savivaldybės teikiamas paslaugas ir iš esmės skiriasi nuo mokesčio. Mokesčio atveju neegzistuoja priešpriešinė prievolė, tuo tarpu rinkliavos atveju egzistuoja savivaldybės priešpriešinė prievolė – suteikti atitinkamas paslaugas už kurias yra renkama rinkliava.
9. Pareiškėja nesutinka su atsakovės argumentais, argumentuodama, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 22 punktu, apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras. Atsižvelgiant į tai rinkliavos dydis nėra susietas su konteinerio pastatymo data. Iš bylos duomenų matyti, kad mišrioms komunalinės atliekoms (toliau – MKA) tvarkyti (duomenys neskelbtini) AB „Vilniaus degtinei“ yra pastatyti du konteineriai Nr. 13-L-305363 ir Nr. 13-L-305018, kurie aptarnaujami pagal grafiką. Grafikas skelbiamas pareiškėjos interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini). Papildomus aštuonis MKA konteinerius 1,1 kub. m tūrio talpos atliekų vežėjas pastatė 2019 m. rugpjūčio 27 d.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje nepriklausomai nuo to, ar asmenys šiuo turtu naudojasi ar ne, asmens pripažinimas rinkliavos mokėtoju, nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu (naudojimu) ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu.
11. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimams, kur ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 str. a p. (ETT 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje ImmobiliaresrlHotelFutura ir kt. (48–50 p.)).
11. LVAT jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A11-1574/2005, Nr. A516-1333/2008, Nr. A442-2210/2011, Nr. A442 -1035/2011, Nr. Am-2403/2012, Nr. eA-719-502/2015), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
12. Tokio pobūdžio bylose administracinių teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
13. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise valdo dešimt administracinės, gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, vietinė rinkliava paskaičiuota už šiuos nekilnojamojo turto objektus: 320,88 m² administracinės paskirties objektą, aštuonis 800,36 m²; 6892,42 m²; 2300,32 m²; 439,87 m²; 328,12 m²; 445,10 m²; 268,34 m²; 7214,05 m² gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties objektus ir vieną 94,83 m² gyvenamosios - daugiabučių pastatų paskirties objektą.
14. Todėl pareiškėja vadovaujantis Rinkliavos nuostatais pagrįstai už šiuos objektus paskaičiavo pastoviąją ir kintamąją rinkliavos dalis. Bendra mokėtina rinkliavos suma už 2018 m. gegužės - gruodžio mėn. sudarė 4 686 Eur, už 2019 m. sausio - birželio mėn. – 3 514,95 Eur. Šioms sumoms apmokėti buvo suformuoti 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10000842 ir 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10601239. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2018 m. gruodžio mėn. 21 d. sumokėjo tik 16,16 Eur. Pareiškėja, vykdydama rinkliavos surinkimo pareigą ir siekdama atgauti nesumokėtos rinkliavos dalį atsakovui 2018 m. lapkričio 9 d. išsiuntė skolos pranešimą Nr. RIS - 00000226; 2018 m. gruodžio 10 d. skolos įspėjimą Nr. RIK - 00000139 ir 2019 m. liepos 23 d. skolos priminimą Nr. 00118263, tačiau atsakovė nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. susidarė 8200,95 Eur skola. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų buvusi nustatyta vietinės rinkliavos lengvata, todėl darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
15. Rinkliavų nuostatų 53 punkte numatyta, kad vietinė Rinkliava į Savivaldybės biudžetą privalo būti sumokėta arba iki pirmojo ketvirčio pabaigos (mokant už visą mokestinį laikotarpį) arba iki kiekvieno ketvirčio pabaigos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, nesumokėjo priteistos sumos pareiškėjui, todėl pareiškėjas paskaičiavo 359,20 Eur. delspinigių. Delspinigiai, vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 98 str. 2 d. nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Finansų ministerija) informaciniame puslapyje skelbiama, kad 2018 m. II - IV ketvirčiais ir 2019 m. I ir II ketvirčiais delspinigių norma už kiekvieną pradelstą dieną buvo 0,03 proc. Atsakovui nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę Rinkliavą laiku, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį.
16. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo objekto patalpomis nesinaudojo nebuvo atliekų turėtoja, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie atsakovės pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, be to, atsakovas neginčija prašomos priteisti sumos, teismas neturi pagrindo abejoti paskaičiuotos sumos teisingumu, pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu.
17. Pagal LVAT praktiką atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats (LVAT administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016). Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir aptartą teismų praktiką, daro išvadą, kad šioje byloje atsakovės pareiga mokėti vietinę rinkliavą nėra siejama su aplinkybe, ar jai buvo tinkamai pristatytas atliekų surinkimo konteineriai, ir šie atsakovės atsiliepimo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos susisiekimo įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai susisiekimo įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratoriui“ iš atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ 8 200,95 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus eurų devyniasdešimt penkis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 359,20 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus dvidešimt centų) delspinigių už kiekvieną ketvirtį už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. į biudžeto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui.