Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams šalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose 2022 m. sausio 5 d. su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas, jog įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, ir Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus vyr. specialistės B. G. būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai jam yra atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones: 2021 m. liepos 15 d., apie 12.05 val., Šalčininkų r., Juršiškių k., Parko gatvėje, vairavo automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dalyvavimas viešajame eisme uždraustas, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, su negaliojančiu valstybiniu numeriu ir neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę; 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 13.48 val., Šalčininkų r., Dainavos k., Sodų g. 80, vairavo automobilį ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalyvavimas viešajame eisme uždraustas, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, neturėdamas teisės vairuoti neatsižvelgė į kelio dangą, vietovės reljefą, išvažiuojant iš automobilio aikštelės nebuvo pakankamai atidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo kliudė važiuojantį motociklą bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos; 2021 m. spalio 14 d., apie 21.06 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,74 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis) kelio Eišiškės – Kalesninkai – Pajuodupis, Šalčininkų r., 10,00 km, vairavo automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, tokiu būdu tyčia, sistemingai ir piktybiškai vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tokiu būdu vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Teismas bylos parengimo nagrinėti teisme metu konstatavo, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų, nes A. K. buvo pradėti du atskiri baudžiamieji procesai: dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam (2021 m. spalio 14 d. veika) ir dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Šiuo atveju būtų pažeistas non bis in idem principas (draudimas persekioti ir bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą), nes dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl 2021 m. spalio 14 d. veikos teismas pažymėjo, kad kvalifikuojant tokius veiksmus vienoje byloje (viename procese) asmeniui (nustačius ir kitus nusikalstamų veikų sudėties požymius) kaip idealioji sutaptis gali būti inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos: vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis) ir transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamajame akte A. K. pagal BK 243 straipsnį kaltinamas iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių (ta pati veika, įvykdyta tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje), už kurias jis jau yra nuteistas kitoje byloje pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1499-419/2021). Be kita ko, teismas pabrėžė, kad siekiant nepažeisti non bis in idem principo teismas negali spręsti dėl A. K. kaltės už 2021 m. rugpjūčio 1 d. veikos (tiksliau – administracinio nusižengimo) padarymą, nes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nesant duomenų apie A. K. atžvilgiu priimtą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, teismas turėtų nustatinėti aplinkybes, susijusias su administraciniu nusižengimu ir pasisakyti dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamajame akte netinkamai nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas ir veikos faktinės aplinkybės, surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ir jie trukdo nagrinėti bylą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras R. Budrys prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Iš skundžiamos nutarties turinio nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu byla grąžinta prokurorui. Teismas nurodo keletą pagrindų, tačiau jų nedetalizavo. Teismas pabrėžė, kad padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, tačiau šio teiginio nemotyvavo. Tokio pobūdžio neaiškumai apriboja proceso dalyvių (prokuroro) galimybes pateikti aiškius skundus dėl nutarties pagrįstumo.

1.2. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00639-21 galimai yra nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta aplinkybė, tačiau tai neatskleidžia kaltinamojo akto trūkumų. Kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, yra aiškus, nedviprasmiškas, jame nurodyti visi elementai, būtini kaltinamajam aktui, išsamiai aprašyta veika, tiksliai nurodant A. K. inkriminuotą veiką (jos straipsnį) ir pan. Byla prokurorui gali būti perduota tik išimtiniais atvejais.

1.3. A. K. baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00639-21 pareikštas kaltinimas negali prieštarauti non bis in idem principui, nes A. K. inkriminuotas sistemiškas baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas (2021 m. liepos 15 d. – 2021 m. spalio 14 d.) (BK 243 straipsnis), o 2021 m. spalio 14 d. padarytas pažeidimas yra tik sudedamoji pareikšto kaltinimo pagal BK 243 straipsnį dalis. A. K. niekada nebuvo nubaustas, persekiojamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo. Dėl 2021 m. rugpjūčio 1 d. itin pavojingo nusižengimo A. K. nėra net nubaustas administracine tvarka, o dėl 2021 m. liepos 15 d. nusižengimo administracinė teisena nutraukta. Jei teismas pripažintų A. K. kaltu dėl inkriminuotos veikos padarymo, jis nebegalėtų būti baudžiamas administracine tvarka už tų pačių veiksmų padarymą. Teismas neturi laukti, kol bus priimti sprendimai administracinio nusižengimo byloje, baudžiamajame įstatyme numatytos veikos yra žymiai pavojingesnės. Teismas neturi įtakos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, joje sprendimai bus priimti atsižvelgus į duomenų visumą.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas.

BPK 219 straipsnyje yra nurodyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Kaltinamajame akte prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-200-495/2020). Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas neturėjo pakankamo pagrindo baudžiamąją byla perduoti prokurorui.

Skundžiamoje nutartyje teismas sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui iš esmės grindžia galimu non bis in idem principo pažeidimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad BK 243 straipsnis pagal savo taikymo apimtį yra gerokai platesnis nei kaltinime nurodytos galimos nusikalstamos veikos, nusižengimų sudėtis įtvirtinantys straipsniai. Pagal BK 243 straipsnį asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir už tokių baudžiamojo poveikio priemonių, kurios neturi jokių sąsajų su kelių transporto eismo saugumu, nevykdymą. Be to, taikant atitinkamus ANK straipsnius yra baudžiama už konkretų pavienį teisės pažeidimo atvejį, o baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį taikoma nustačius daugkartinį, sistemingą teismo paskirto draudimo ar įpareigojimo nevykdymą, t. y. pasireiškus visumai atvejų, kuriuos jungia vieninga asmens tyčia nevykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Šioje baudžiamojoje byloje būtent toks kaltinimas ir buvo pareikštas A. K., t. y. jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl visumos atvejų, kuriuos tarpusavyje siejo vieninga A. K. tyčia nevykdyti baudžiamojo poveikio priemonės. Šiame kontekste pažymėtina, kad aukštesnysis teismas nevertina, ar nagrinėjamu atveju pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą iš tiesų pažeidžiamas non bis in idem principas. Tačiau, žemesniajam teismui manant, kad šis principas iš tiesų pažeidžiamas, nebūtina dėl to bylą grąžinti prokurorui, tokiu būdu siekiant atkreipti prokuroro dėmesį į galimą aptariamo principo pažeidimą.

Skunde prokuroras teisingai pastebi, kad skundžiamoje nutartyje nenurodytas konkretus pagrindas, kuriuo remiantis baudžiamoji byla perduota prokurorui. Teismas tik abstrakčiai pažymi, kad kaltinamajame akte netinkamai nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas ir veikos faktinės aplinkybės, surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ir jie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismas privalo tiksliai pasisakyti, dėl ko kaltinamasis aktas yra surašytas su trūkumais, t. y. nurodyti konkretaus kaltinamojo akto turiniui keliamo reikalavimo nepaisymą, o ne abstrakčiais teiginiais ir nurodant keletą pagrindų versti prokurorą spekuliuoti, kuris BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas yra pažeistas. Vis dėlto, iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame aprašytos A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota (BK 243 straipsnis), turinį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei nurodė žemesnės instancijos teismas, kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 straipsnyje reikalaujami duomenys, o nusikalstamos veikos aprašymas yra konkretus ir aiškus, nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos tiek, kiek jų buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu.

Be kita ko, BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo. Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, taip pat turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą. Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą. Be to, kaltinamasis gali būti išteisintas arba byla nutraukta (BPK 235 straipsnis, 303 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir grąžinti baudžiamąją bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.