Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. F. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. F. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d.alį (dėl V. F. sumušimo) 50 parų arešto bausme;

pagal BK 284 str. 1 d. (dėl G. T. sumušimo) 50 parų arešto bausme;

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

pagal BK 161 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant P. F. būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 7.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

pagal BK 159 str. 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant dalį švelnesnių bausmių, prieš tai arešto bausmes pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir galutinė subendrinta bausmė P. F. paskirta – 2 metai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-09-22.

Į P. F. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-06-23 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2015-09-22.

Iš P. F. civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – priteista atlyginti 119 eurų pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.

Iš P. F. solidariai su A. M. (iš kurio žalos atlyginimas priteistas Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendžiu) priteista nukentėjusiajam V. F. 550,28 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš P. F. solidariai su A. M. (iš kurio žalos atlyginimas priteistas Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendžiu) priteista nukentėjusiajam G. T. 926,78 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. F. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 13 d. nuo 17 val. 30 min. iki 18.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., viešoje vietoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis smogė nukentėjusiajam V. F. alkūne vieną kartą iš nugaros į kaklo sritį, nukentėjusiajam V. F. nugriuvus ant žemės, tyčia spyrė nukentėjusiajam V. F. ne mažiau kaip 5 kartus į galvą, šonus, nugarą, kojas bei kitas kūno vietas, A. M. tyčia spyrus ne mažiau kaip 5 kartus V. F. į galvą, šonus, sėdmenis, nugarą, kojas bei kitas kūno vietas, tokiais savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. F. nubrozdinimą ir kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, P. F. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 13 d. nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., viešoje vietoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: A. M. tyčia sudavus kumščiu nukentėjusiajam G. T. 3 kartus į veido sritį, po ko nukentėjusysis G. T. perbėgo gatvę, kur ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) jis smogė nukentėjusiajam G. T. vieną kartą keliu į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis G. T. nugriuvo ant žemės, ir čia G. T. gulint ant žemės, spyrė ne mažiau kaip 3 kartus nukentėjusiajam G. T. į įvairias kūno vietas, A. M. pribėgus ir tyčia spyrus nukentėjusiajam G. T. ne mažiau kaip 3 kartus į įvairias kūno vietas, tokiais savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam G. T. galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, P. F. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 13 d. nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, t. y. be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. S., o būtent: jis trenkė nukentėjusiajam E. S. kumščiu vieną kartą į nosį, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, tyčia spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 kartų į galvą, šonus, nugarą, kojas bei kitas kūno vietas, A. M. tyčia spyrus ne mažiau kaip 10 kartų į galvą, šonus, nugarą, kojas bei kitas kūno vietas, tokiais veiksmais P. F. padarydamas E. S. nosies kaulų lūžį, bei bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. S. galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas nosies nugarėlėje ir dešinėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, P. F. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 13 d. 13 val. 00 min. iki 18 val. 00 min., tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai, mažiausiai tris kartus parūpino ir davė šiems alkoholinius gėrimus, dėl ko nepilnamečiai vartojo alkoholinius gėrimus ir nuo jo poveikio apsvaigdavo, t. y. įtraukė vaikus girtauti.

Be to, P. F. nuteistas už tai, kad jis į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 13 d. 13 val. 00 min. iki 18 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse – viešoje vietoje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ėmęs mušti gatvėje sutiktus V. F., E. S. ir G. T., asmeniniu pavyzdžiu skatino nepilnametį A. M., gim. (duomenys neskelbtini), daryti nusikalstamas veikas – viešosios tvarkos pažeidimus, t. y. kartu su juo spardyti bei suduoti smūgius nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas.

Teismo posėdžio metu nuteistojo P. F. gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. F. apeliacinis skundas atmestinas

Pažymima, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jų veikų juridinės kvalifikacijos neginčijo, prašo skirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. F. bausmes, atsižvelgė į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo) bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, padarė keturis nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikalto būdamas neteistu, nors Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-10 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2015-10-01) P. F. buvo pripažintas kaltu dėl veikų, numatytų BK 180 str. 2 d. ir 22 str. ir 180 str. 2 d., nedirba, nesimoko.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai M. F. bus pasiekti paskyrus jam griežčiausią BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 159 str., paskyrus arešto bausmes, o už BK 161 str. 1 d. – laisvės apribojimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė bausmių rūšių skyrimo motyvus, su kuriais nesutikti kolegija neturi pagrindo. Akivaizdu, kad nuteistajam paskirtų bausmių dydžiai yra mažesni nei minėtų straipsnių sankcijose numatytų bausmių rūšių vidurkiai (BK 48 str. 2 d., 49 str. 3 d., 50 str. 2 d.), todėl teigti, kad P. F. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, taip pat galutinė subendrinta bausmė, yra per griežtos, nėra jokio pagrindo.

Pagal BK 75 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik BK 75 str. 1 d. įtvirtintais formaliais pagrindais, bet ir BK 41 str. 2 d. nustatytais bausmės tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Kolegija pažymi ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 str. taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors P. F. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, priklauso nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3, 4 d.), nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau, atsižvelgiant į jų skaičių, pavojingumo laipsnį, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, sužalota žmonių sveikata, į nusikalstamas veikas įtrauktas nepilnametis, jog žinodamas apie tai, kad jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, jam taikytos kardomosios priemonės, išvyko į Ispaniją, buvo paskelbta jo paieška, jog teisminio nagrinėjimo metu duodamas paaiškinimus stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atriboti save nuo įvykių bei tokias aplinkybes nurodo ir apeliaciniame skunde, dėl savo veiksmų nesigailėjo, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino, kitas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo BK 75 str. nuostatos P. F. buvo netaikytos nepagrįstai.

Teismas pažymi, kad vien tai, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, t. y. prieš du mėnesius iki nusikaltimų padarymo buvo tapęs pilnamečiu, nesudaro pagrindo švelninti jam skirtos bausmės, kuri įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą ir taip nėra per griežta. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra sudaromos galimybės dirbti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir tokiu būdu imtis priemonių atlyginti padarytą žalą bei keisti požiūrį į nusikalstamų veikų darymą ir suvokti jų pasekmes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas P. F. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmes atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, kurios nėra per griežtos, kurių švelninti ar keisti kita bausmės rūšimi bei keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. F. apeliacinį skundą atmesti.