Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., jo atstovui advokatui E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pensinio amžiaus, vedęs, aukštojo išsilavinimo, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-10-11, apie 20.16 val., Vilniuje, Justiniškių g. 103, vairuodamas automobilį T. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį T. A., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 220 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka teismui duoti parodymus, pripažįsta savo kaltę, kad apgadino kitą automobilį, tačiau nepripažįsta kaltės, kad sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kadangi yra pensininkas, dažnas jo maršrutas būdavo į sodą ir vakare grįžti į namus, sustojęs prie namo paskui važiuoja į garažą. Galėjo taip būti, kad to eismo įvykio neužfiksavo, tokio epizodo negali įvardinti, neatsimena. 16 d. sode pamatė, kad įbrėžtas jo automobilis, o 17 d. jį iškvietė policija. Automobilis draustas ir civilinės atsakomybės, ir kasko draudimais, automobilis perėjęs techninę apžiūrą. Jokio garso negirdėjo, nebuvo, kad kažkokie asmenys būtų mosavę rankomis. Atsakydamas į papildomus teismo klausimus dėl jo automobilio apgadinimų, paaiškino, kad pastebėjo įbrėžimą automobilio gale, dešiniajame sparne pašiaušti dažai, vienoj vietoj atsiveria gruntas dalyje tarp durų ir rato, įlenkimo nebuvo, tik nubrozdinimai. Buvo kelių milimetrų juostelė, ant durelių buvo pašiauštas lakas. Ant savo automobilio pilkos spalvos dažų nepastebėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į papildomus teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus (b.l. 30-31, 37-38).

Nukentėjusysis M. S. teismui paaiškino, kad 2016 m. spalio 11 d. grįžo iš sodo, kiemas buvo pilnas automobilių, todėl automobilį pasistatė šone, prie kelkraščio, pats stovėjo automobilio priekio kairiame kampe, labiau link kapoto, ties kapoto viduriu, matė, kad raudona Toyota pravažiuoja, suka, išgirdo didelį garsą taukšt, pastebėjo, kad jo bamperis nubrozdintas, jo automobilis kontakto metu nesujudėjo, stovėjo vietoje; tas kitas automobilis sustojo, vėl pradėjo važiuoti ir nuvažiavo. Paprašytas patikslinti, kaip ir kur sustojo automobilis, paaiškino, kad vairuotojo nematė, nes buvo tamsu, numerį įsidėmėjo, kai automobilis buvo Justiniškių gatvėje. Pamatė stabtelėjusį automobilį 20-25 m atstumu nuo išvažiavimo, vairuotojas pastovėjo 5 sekundes, iš automobilio neišlipo, pradėjo važiuoti link Justiniškių ir Rygos g. sankryžos. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kuo grindžia savo prašymą iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens priteisti turtinį nuostolį (b.l.31-32, 38).

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto apgadinimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B. inkriminuojami Kelių eismo taisyklių 126 ir 220 punktų pažeidimai. 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti, o 126 punktas - vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

R. B. teismui teigė neprisimenantis tokio įvykio, kurio metu būtų kliudęs kitą automobilį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno buvo atliktas transporto priemonių sugretinimas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą pateiktos šio sugretinimo nuotraukos yra nekokybiškos, blyškios, R. B. automobilio T. V. apgadinimų neįmanoma įžiūrėti dėl atspindžių. Teismas, vykdydamas savo pareigą objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, papildomai užklausė Kelių policijos valdybą prašydamas pateikti nustatytos formos transporto priemonių sugretinimo aktą ir skaitmenines automobilių nuotraukas. Gautas atsakymas (b.l.36), kad nukentėjusiojo automobilis T. A. buvo apžiūrėtas eismo įvykio metu, pateiktos skaitmeninės nuotraukos, tačiau taip ir nebuvo pateiktas, tikėtina, nes nebuvo surašytas, transporto priemonių sugretinimo ir apžiūros aktas. Eismo įvykio vietos schemoje ir schemą braižiusio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr.patrulio D. A. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ant T. A., valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio buvo matomi raudonos spalvos dažų likučiai, apgadinimo aukštis 0,49 – 0,62 m (b.l.3, 5). Automobilių sugretinimą atlikęs pareigūnas R. G. konstatavo, kad transporto priemonių apgadinimų aukščiai sutampa. Teismas su tokia pareigūnų pozicija sutinka iš dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad ketvirtoje fotolentelės nuotraukoje (skaitmeninės nuotraukos Nr. PA170772) liniuotės duomenys fiksuoja T. A. apgadinimus nuo 55 cm iki 61 cm, ir nuo 64 cm iki 66 cm, šioje dalyje yra matomi raudonos spalvos dažai, tačiau penktoje fotolentelės nuotraukoje (skaitmeninės nuotraukos Nr. PA170773), kurioje užfiksuoti abu automobiliai, sidabrinės spalvos automobilio apgadinimai prasideda ties 44 cm ir baigiasi ties 55 cm, o viršutiniai apgadinimai – nuo 55 cm iki 63 cm, kas akivaizdžiai skiriasi, peršasi išvada, kad fiksuojamas automobilių apgadinimo aukštis priklauso nuo to, kaip yra laikoma liniuotė. Byloje nėra duomenų, kokiu matavimo prietaisu buvo patrulio išmatuoti apgadinimai, jo eismo įvykio vietos schemoje ir tarnybiniame pranešime nurodomi apgadinimų aukščiai nesutampa su fotolentelėje matomais apgadinimų aukščiais matuojant liniuote. Trečioje fotolentelės nuotraukoje (b.l.10), kurioje užfiksuotas raudonos spalvos automobilis, apskritai neįmanoma įžiūrėti net specialiai pareigūno pažymėtų apgadinimų, o teismui pateiktoje skaitmeninėje nuotraukoje Nr. PA170765 įbrėžimai matomi, tačiau niekaip neįmanoma identifikuoti liniuotės rodmenų ir pagal juos padaryti išvadą, kokiame aukštyje tie apgadinimai yra padaryti. Primintina, kad institucija, surašanti administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atsakinga už duomenų pateikimą teismui. Teismo vertinimu, šios kategorijos bylose apgadinimų aukštis yra itin svarbus duomuo, neretai vienas iš pagrindinių elementų, kuriais grindžiamas sprendimas, todėl jo kokybiškam fiksavimui turi būti skiriamas itin didelis dėmesys. Nagrinėjamu atveju R. B. teigia neprisimenantis apskritai tokio atvejo, kad būtų kliudęs kitą automobilį, subjektyviai mano, kad raudonos spalvos dažai galėjo likti nuo jo automobilio, nukentėjusysis teigė matęs, kaip pro stovintį jo automobilį pravažiuoja T. V., valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) išgirdo automobilių kontakto garsą. Teismas, vertindamas tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek nukentėjusiojo parodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad ant nukentėjusiojo automobilio esantys raudonos spalvos dažai atsirado dėl trumpo slystamojo pobūdžio kontakto su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotu automobiliu, tačiau teismui kyla pagrįstų abejonių, ar visi kiti nukentėjusiojo automobiliui padaryti apgadinimai taip pat buvo padaryti R. B. vairuoto automobilio kontakto, palikusio minėtą pailgą raudonos spalvos dažų brėžį, metu. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į keletą aspektų: pirma, logiška, kad tiesioginis dviejų automobilių kontaktas turi palikti analogiškus apgadinimus: fotolentelėje (b.l. 10) ir skaitmeninėse nuotraukose ant sidabrinio T. A. automobilio galinio bamperio matomas platus šviesios spalvos ruožas, tačiau, kaip minėta, taip ir nėra tiksliai aišku, kokiame aukštyje šis apgadinimų ruožas prasideda ir kokiame baigiasi. Teisminio nagrinėjimo metu šios aplinkybės patikslinti galimybės nebuvo, kadangi, kaip teigė nukentėjusysis M. S., šį ruožą jis nuvalė ir nupoliravo, žymių nebėra likę, pasiliko nenuvalytą tik tą ruožą, kuriame matosi raudonos spalvos dažų. Kaip matyti iš automobilių sugretinimo 5 nuotraukos (skaitmeninės nuotraukos Nr. PA170773), sidabrinės spalvos į apačią siaurėjanti automobilio bamperio dalis, ant kurios liko šviesios spalvos apgadinimas, turėjo kontaktuoti su raudonos spalvos automobilio padanga ir ratlankiu. Logiška, kad kontaktas turėjo būti stiprus, jei jo metu buvo paliktas toks platus ruožas, vadinasi, turėjo likti ir juodų padangų gumos žymių bei turėjo būti nubrozdintas ratlankis, tačiau tokių apgadinimų nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei nukentėjusysis, nei eismo įvykio metu automobilį apžiūrėjęs patrulis ir transporto priemonių sugretinimą atlikęs pareigūnas neminėjo. Kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimų, kontakto su raudona Toyota metu jo automobilis net nesujudėjo. Teigtina, kad lieka nepašalinta abejonė, jog nukentėjusiojo automobilis galėjo būti apgadintas ir kitų transporto priemonių. Tokią teismo išvadą stiprina ir tas faktas, kur ir kaip buvo priparkuotas nukentėjusiojo automobilis: kaip matyti iš eismo įvykio schemos, nukentėjusysis automobilį buvo pastatęs ant įvažiavimo į Justiniškių gatvės 103 namo kiemą, automobilio galas buvo orientuotas į Justiniškių gatvę, o jo dešiniojo bamperio kampas, ant kurio yra apgadinimų, tik 0,3 m nutolęs nuo gatvės ribos, bet koks automobilis, norėjęs išvažiuoti iš kiemo į Justiniškių gatvę, turėjo nukentėjusiojo automobilį apvažiuoti šiam iš kairės (keleivio pusės). Reikšminga tokiai išvadai yra ir aplinkybė, kad įvažiavimas, ant kurio nukentėjusysis buvo prisiparkavęs savo automobilį, yra vienintelis tranzitinis įvažiavimas – išvažiavimas ne tik šešiolikos aukštų Justiniškių g. 103 namui, bet ir kitiems dideliems daugiaaukščiams gyvenamiesiems Justiniškių gatvės namams, konkrečiai, Justiniškių g. 95, 97, 99, 101, 107, 109 namams, akivaizdu, kad darbo dienos vakarą eismas pro minėtą tranzitinį įvažiavimą yra itin intensyvus. Be to, kaip teismui aiškino nukentėjusysis, jis tą vakarą iš automobilio į butą 103 name nešiojo obuolius, vadinasi, visą laiką savo pastatyto automobilio nestebėjo, prie jo nebuvo, o nukentėjusiojo teiginys, kad jis atvažiavo neapgadintu automobiliu savaime neįrodo, kad jokia kita transporto priemonė jo nekliudė iki to momento, kai T. A., valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini) automobilį kliudė R. B..

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Vairuotojo kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia: asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įstatymas teismui numato pareigą kiekvienu atveju nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Teismas, išklausęs R. B., M. S., įvertinęs rašytinės bylos medžiagos duomenis, negali padaryti vienareikšmės išvados, kad R. B. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir tyčia iš jo pasišalino. Tokią teismo nuomonę formuoja keletas aplinkybių, pirma, jokiais objektyviais bylos duomenimis nėra pagrįstas nukentėjusiojo teiginys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo stabtelėjo pavažiavęs apie 20-25 metrus nuo įvažiavimo, nukentėjusysis paaiškino teismui, kad jis matė, kaip raudonos spalvos Toyota toliau nuvažiavo Justiniškių – Rygos gatvių sankryžos link, tačiau koks buvo tolesnis šio automobilio manevras, nestebėjo. Lieka nepaneigtas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys, kad jis, kaip ir jam įprasta, vakarais automobilį nuvaro į garažą, esantį lygiagrečiai su Justiniškių gatvės 103 namu kitoje gatvės pusėje, o tam, kad į garažą važiuotų, turi apsisukti Justiniškių – Rygos gatvių sankryžoje ir grįžti Justiniškių gatve. Vadinasi, logiška, kad stabtelėjimas, jei toks buvo, galėjo būti dėl tinkamos progos persirikiuoti į antrą eismo juostą, sulaukimo. Nukentėjusysis nenurodė, kad raudono automobilio vairuotojas būtų sustojęs, išlipęs, apžiūrėjęs savo automobilį ar atlikęs bet kokius kitus veiksmus, kurie leistų daryti išvadą, kad jis aiškiai suprato, jog jo vairuojama mašina kliudė kitą automobilį.

Teismas kritiškai vertina nukentėjusiojo posėdžio metu išsakytą poziciją, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė atsakomybės, nes neprisiminė visų įvykio aplinkybių, pavyzdžiui, neprisiminė, kaip nagrinėjamą vakarą kilo liftu kartu su nukentėjusiuoju, transporto priemonių sugretinimo dieną neprisiminė įvykio, įvykusio prieš mažiau nei savaitę, ir tokiu būdu klaidino teismą bei pareigūnus. Žmonių gebėjimas įsiminti įvykius, procesus, detales yra savitas ir kiekvienam skirtingas, didesnį įsiminimą lemia dėmesio į tam tikrus veiksnius, įvykius, objektus atkreipimas, sutelkimas, o objektui nesuteikiant jokios ypatingos reikšmės, prisiminimai apie įvykius, reiškinius, matytus ir sutiktus žmones, savaime suprantama, žmogaus atmintyje ilgam neišlieka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai tiek teismui, tiek duodamas rašytinį paaiškinimą pareigūnams, teigė, kad apskritai jam neužsifiksavo joks įvykis, galimai jis kliudė nukentėjusiojo automobilį, jei jau ant jo yra raudonos spalvos dažų, kadangi šiuo metu yra pensininkas, visos dienos jam atrodo vienodos ir nieko įsimintino tą savaitę nebuvo. Savo automobilio apgadinimus pamatė sekmadienį sode, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad toliau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobiliu naudojosi, buvo jį išsivaręs iš garažo, logiška, jog jeigu būtų suvokęs savo gyvenamo daugiabučio kieme apgadinęs kitą automobilį ir sąmoningai pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, būtų juo nesinaudojęs. Kitą dieną sulaukė skambučio iš kelių policijos dėl jo galimai sukelto eismo įvykio, todėl jokių tolesnių veiksmų nesiėmė, nuvarė automobilį apžiūrai, kaip buvo paprašytas. Svarbu ir tai, kad R. B., teisę vairuoti transporto priemones įgijęs 1974 m., praeityje ne tik kad nebuvo baustas už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet apskritai nebuvo baustas už jokius pažeidimus, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog jis yra pareigingas ir teisės aktų reikalavimų besilaikantis pilietis. Draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.24) patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną R. B. automobilis T. V., valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Teismas, sistemiškai įvertinęs R. B. posėdžio metu duotus paaiškinimus, M. S. parodymus, rašytinės bylos medžiagos duomenis, sprendžia, kad R. B. galėjo objektyviai nepajusti jo vairuoto automobilio kontakto ir negirdėti jo garso, kadangi kontaktas buvo itin trumpas, sprendžia, kad šiuo atveju vairuotojo elgesį lėmė ne siekis išvengti atsakomybės už padarytą eismo įvykį, o objektyvus nesuvokimas, kad jo vairuota transporto priemonė apskritai pateko į eismo įvykį. Dėl šios priežasties, teismas spendžia, kad R. B. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl R. B. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti turtinį nuostolį

M. S. teismui pateikė savo sutuoktinės J. S. pasirašytą prašymą įpareigoti kaltininką atlyginti turtinį nuostolį, paaiškino, kad automobilis T. A., valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) jiems abiems priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tik yra įregistruotas J. S. vardu. Nukentėjusysis pateikė teismui UAB „Tokvila“ pasiūlymą, kuriame nurodoma, jog bamperio išrinkimo – surinkimo darbai, medžiagos automobilį taisant šioje įmonėje kainuotų 325,89 eurus. M. S. prašo šią sumą priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Prašymas netenkintinas, kadangi, pirma, M. S. prašoma suma yra preliminari, nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo patirtas realias išlaidas automobiliui remontuoti, dar daugiau, kaip jis aiškino posėdžio metu, didžioji dalis apgadinimų yra pašalinta jo paties pavalius ir nupoliravus bamperį, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar tikrai visi UAB „Tokvila“ pasiūlyme įkainoti veiksmai yra reikalingi nukentėjusiojo automobiliui suremontuoti. Antra, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas aiškiai reglamentuoja, jog pareiga nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą kyla ne transporto priemonės valdytojui, o draudikui. Priešingu atveju, nebūtų jokios prasmės automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu drausti ir apskritai būtų paneigiamas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo institutas. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis nori greičiau gauti pinigų, nešalina draudiko pareigos nuostolį atlyginti ir neįpareigoja šios pareigos prisiimti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Primintina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje galioja šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principai, reiškiantys, jog tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek nukentėjusysis yra lygūs prieš įstatymą, teisės aktų reikalavimai jiems abiems vienodai taikomi ir vienos kurios nors šalies interesams negali būti taikomas prioritetas, o priteisiama turi būti tik kokia žala, kokia ji buvo realiai padaryta. Apibendrindamas teismas teigia, kad nukentėjusiojo M. S. prašymas priteisti iš R. B. turtinį nuostolį yra nepagrįstas, reiškiamas netinkamam subjektui, todėl negali būti tenkinamas.

Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių bei nuobaudos dydžio

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad R. B. pripažino savo kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atkreiptinas nukentėjusiojo dėmesys, jog ATPK numato baigtinį sunkinančių aplinkybių sąrašą, todėl teismas neturi jokio juridinio pagrindo sunkinančia aplinkybe pripažinti fakto, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisimena įvykio. Be kita ko, nukentėjusiajam taip pat primintina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena grindžiama nekaltumo prezumpcija ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi jam kodifikuoto teisės akto suteikiamą teisę, bet ne pareigą duoti paaiškinimus.

Teismas, R. B. skirdamas nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į pažeidėjo asmenybę: R. B. neturi galiojančių nuobaudų už jokį teisės pažeidimą, teismo vertinimu, R. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina minimali nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 31 straipsniu, 32 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 287 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Netenkinti nukentėjusiojo M. S. prašymo priteisti 325,89 eurų turtinį nuostolį.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą R. B. turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK numerį 16062796624 ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.