Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrame turte su kitais asmenimis nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat suinteresuotas asmuo antstolė A. L. papildomai nurodė, kad skolininko V. D. vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurios pirmos registracijos data 1998 m., dalyvavimas viešame eisme draudžiamas, dėl ko padaryta išvada, kad automobilis nelikvidus ir mažavertis, t. y. jo realizavimo kaštai didesni nei tikėtina jo vertė. Dėl to vadovaujantis ekonomiškumo principu netikslinga nukreipti išieškojimą į tokį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0140/14/00719 antstolė A. L. vykdo išieškojimą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ 2014-03-07 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. RK-2239 dėl 672,26 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas V. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. D.. Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininkas negauna pastovių pajamų, tačiau jo sutuoktinė E. D. gauna atlyginimą už darbą UAB (duomenys neskelbtini).

Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad skolininko asmenine nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų nėra, tačiau skolininko vardu yra įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešame eisme draudžiamas, paskutinės operacijos data registro duomenimis (duomenys neskelbtini), transporto priemonei nuo (duomenys neskelbtini)taikomas apribojimas areštas. Antstolė nurodė, kad automobilis nelikvidus ir mažavertis, nukreipti išieškojimą į tokį turtą netikslinga. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų, ar jam priklausančio turto akivaizdu, kad per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nėra galimybės išieškoti visos skolos sumos vien tik iš skolininko gaunamų pajamų, t. y. skolininko gaunamų pajamų nepakanka prievolės įvykdymui, todėl nustatytina skolininkui priklausanti turto dalis bendrame turte su sutuoktine E. D..

Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nenustatytos, antstolis neturi galimybės iš skolininko išieškoti išieškotojui skolos, nes skolininkas asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, o gaunamų pajamų nepakanka, todėl antstolė 2019-12-10 patvarkymu areštavo E. D. darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 1145,87 Eur bendroje sumoje ir išieškotojui pasiūlė kreiptis į teismą dėl sutuoktiniams priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje – skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų.

CPK 664 straipsnyje yra nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Nagrinėjamu atvejui, sutinkamai su CPK 664 straipsnio 2 dalimi išieškojimas yra nukreiptas į pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, kas laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tokia nuostata taikytina ir sprendžiant skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje, nukreipiant išieškojimą į tam tikrą turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (santuoka nėra nutraukta, separacija neįregistruota, turtas nėra padalintas kitu būdu). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kas skolininko V. D. turto dalis sutuoktinės E. D. pajamose yra ½ arba 50 procentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktine E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.