- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 1-538-870/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00497-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Civilinis ieškovas
- A. K.
- Kaltinamasis
- L. N.
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1994-03-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 16 str., 50 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2) 1996-06-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, prijungta neatlikta bausmės dalis, galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo; 3) 1999-09-20 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metai, subendrinus su neatlikta bausmės dalimi, galutinė bausmė 4 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimu; 4) 2002-10-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 203 str. 2 d. 2 metams pataisos darbų, išskaičiuojant 15 procentų. 2003 -06-25 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi pagal 2002-10-02 nuosprendį iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 str. 2 d. perkvalifikuoti į 2000 m. Lietuvos Respublikos 286 str. Šiuo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta pataisos darbų bausmės dalis – 1 m. 7 mėn. pakeista į 8 MGL (1000 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, teistumas išnykęs.
E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenės raj., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta Akmenės raj., nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji L. N. ir E. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis:
Jie 2011-04-14 apie 10 val., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą-pinigines lėšas, veikdami bendrininkų grupėje, pagal L. N. internete iš anksto-2011-04-13 16:09:32 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio kompiuterio IP (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskelbtą melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį “Toyota Avensis”, pagamintą 2007 metais už 22000 Lt, L. N. telefonu melagingai pažadėjus nukentėjusiajam A. K. iš užsienio atvežti ir jam parduoti automobilį Toyota Avensis, ir šiuo tikslu sudarius žodinį susitarimą su nukentėjusiuoju A. K., o pastarajam 2011-04-14 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pasinaudojus turima elektroninės bankininkystės paslauga ir pervedus 400 Lt į iš anksto jam nurodytą J. M. vardu atidarytą AB banko „Swedbank“ sąskaitą LT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos E. J. 2011-04-14 16.29 val. išgrynino bankomate H175/HB Vilniuje, Architektų g. 152, ir perdavė L. N., pastarasis paėmė pinigus, taip suklaidino nukentėjusįjį A. K., kad automobilis Toyota Avensis bus jam atvežtas ir parduotas, tačiau susitarimo neįvykdė, automobilio neatvežė ir nukentėjusiajam nepardavė, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį 400 Lt vertės turtą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. N. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pripažino pilnai, tačiau neigė, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. J.. Ji paaiškino, kad prasidėjo krizė, ėmėsi bet kokio darbo. Kartą naudojosi internetu ir pamatė, kad už sukčiavimą yra paieškomas žmogus. Pagalvojo, kodėl jam nepabandžius užsiimti tokia veikla, tokiu būdu irgi gali pabandyti užsidirbti. Internete įdėjo skelbimą, žmonės jam skambino, tačiau nepasitikėjo juo ir nei vienas nepaliko užstato. Jis padavė skelbimą puslapyje www. autoplius.lt. Skelbime siūlė automobilį mažesne kaina, negu jis yra rinkoje. Jokio automobilio Toyota Avensis jis neturėjo, jis buvo tariamas. Nuotrauką (automobilio) paėmė iš kito internetinio puslapio. Kadangi žmonės avanso nesutiko mokėti, tada jis sumastė, kad jeigu turėtų banko sąskaitos numerį, žmonės labiau juo pasitikėtų. Paskambino E. J. ir pasakė, kad jam reikia banko sąskaitos ir kortelės. Jam paskambino nukentėjusysis A. K. ir jis su juo susitarė. Jis paskambino į laikiną pildyk kortelę. Nukentėjusysis jam paskambino, jie su juo kalbėjo apie automobilį, jis jam pasiūlė avansą ir jis sutiko. Iš anksto norėjo tą asmenį (nukentėjusįjį) apgauti. E. J. dirba pas juos įmonėje, užsiiminėja statybos darbais. Tuo metu jų įmonėje niekas neturėjo darbo, todėl visi ėmėsi bet kokio darbo. Jis mano, kad bet kam tą pasiūlius, visi būtų sutikę. Jis su J. pašnekėjo, pasakė, kad užsiima automobilių prekyba ir kad jam reikia banko sąskaitos numerio. Jis jam paaiškino, kad jam to reikia tam, kad jo įmonės darbuotojai nesuprastų iš kur jis turi pinigų. Tai J. sąskaitos numerį jam ir gavo. Jis J. klausė iš kur jis gavo sąskaitos numerį, tačiau jis jam nieko nepasakė, tik pasakė, kad nesuk sau galvos. Atsakydamas į prokuroro klausimus kaltinamasis paaiškino, kad šia veikla užsiiminėjo apie 2 savaites. Turi nešiojamąjį kompiuterį, todėl galėjo prisijungti bet kur, kur yra nelaidinis internetas ir įdėti skelbimą. Prie interneto prisijungdavo Justiniškėse, po to Karoliniškėse. Jis būdavo vienas. J. nieko neaiškino, pasakė, kad jam reikia banko kortelės ir viskas. Jis galvojo, kad J. žinojo, kad apgaulės būdu gauna pinigus. Jis juk turi galvą ant pečių, turėjo suvokti kokiu būdu jis užsidirba tuos pinigus. Juolab jis žinojo, kad jis tokių mašinų neturi. Mano, kad jis žinojo, kad jis apgaulės būdu gauna pinigus ir jis jam padeda. J. yra gavęs 2 korteles. Gaudavo sąskaitos numerį, to asmens vardą pavardę. Kuomet pinigai būdavo pervesti, J. tuos pinigus jam nuimdavo. Žmogus sms žinute pranešdavo jam, kad pervedė pinigus, jis paskambindavo J. ir jis juos nusiimdavo. Nežino kas ir kokiose vietose su Jakučiu išimdavo pinigus. Šioje byloje negali pasakyti kaip pinigai buvo dalinami, bet apskritai pinigus dalinosi per pusę. Savo veiksmus vertina blogai. Jeigu tuo metu būtų turėjęs kokio nors darbo, tokių nusikaltimų neįvyktų. Nukentėjusiojo atsiprašė, žalą atlygino.
Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomos buvo perskaityti kaltinamojo L. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.
2011 m. lapkričio 30 d. jo kaip įtariamojo apklausoje, L. N. parodė, kad ankščiau kartu dirbo su E. J., pravarde “Džimis” viename darbe. 2011 m. pradžioje, tikslaus laiko negali pasakyti, jiems su J. kilo mintis, kad galima talpinti internete skelbimus apie parduodamus automobilius, kurių iš tikrųjų jie neturėjo, o žmonėms pervedus avansus juos pasiimti. Kuriam konkrečiai iš jų kilo mintis, kad galima talpinti internetinėje svetainėje www.autoplius.lt skebimus apie parduodamus automobilius pasakyti negali, bet mano, kad abiems. Skelbimus į į internetinę svetainę talpino iš savo nešiojamojo kompiuterio būdamas įvairiose vietose, kur būdamas galėdavo prisijungti prie nemokamo Wifi ryšio. Kadangi talpino ne vieną skelbimą tai negali pasakyti kur jam būnant buvo patalpintas šitas konkretus skelbimas apie kurį jis šiandien yra apklausiamas. Ar skelbime buvo nurodytas automobilis Toyota Avensis, jis negali pasakyti, neprisimena. Skelbimus talpindavo ir prekybos centre “Akropolis”, ir Justiniškių g. Vilniuje, o kur būdamas talpino šiuo konkrečiu atveju, neprisimena. Skelbime jis nurodydavo telefono numerį, kuriuo pirkėjas skambindavo jam. Iš viso jis turėjo keturis išankstinio apmokėjimo paslaugos mobiliojo ryšio telefonus, kuriais ir naudojosi, tačiau tų telefonų numerių neprisimena, pasakyti negali, koks telefono numeris buvo naudojamas šiuo konkrečiu atveju. Skelbimuose apie parduodamus automobilius nurodydavo pardavėjo vardą, bet jis savo tikro vardo niekada nenurodė, rašydavo kokį nors sugalvotą, koks pirmas šaudavo į galvą, o kartais skelbimuose pardavėjo vardo visai nenurodydavo. Paskambinusiam pirkėjui, kuris norėdavo palikti avansą už rezervuotą jo norimą pirkti automobilį, jis dažniausiai sms žinute nusiųsdavo žmogaus vardą, pavardę ir banko sąskaitos numerį, į kur turėjo būti pervestas avansas. Vienas iš tų žmonių, kurio banko sąskaita buvo naudojama avansams pervesti, buvo ir J. M.. Jis pats asmeniškai J. M. nepažįsta, niekada jo sutikęs nebuvo. E. J. rūpinosi banko sąskaitomis, į kurias turėjo būti pervesti avansai už automobilius, bei pinigų išgryninimu. E. J. banko korteles gaudavo iš savo draugų ir pažįstamų. Kiek jis žino iš E. J. žodžių, banko korteles iš pažįstamų žmonių jis pirkdavo, tačiau už kokią pinigų sumą, negali pasakyti, nežino, o J. M. taip pat buvo E. J. pažįstamas. Pranešime apie įtarimą nurodyto žmogaus- A. K. jis nepažįsta ir neprisimena. Pagal jo internete patalpintus skelbimus apie parduodamus automobilius skambindavo daug žmonių, prašydavo atsiųsti banko sąskaitos numerį, tačiau jis nežino, ar jie visi pervesdavo pinigus. E. J. nuimdavo pinigus bankomatuose, kuriuos jie pasidalindavo pusiau lygiomis dalimis. E. J., kaip jau minėjo, banko sąskaitų savininkams, į kurią banko sąskaitas būdavo pervedami avansai už automobilius, mokėdavo pinigus, tačiau negali pasakyti, ar tas mokestis ir kokio dydžio, būdavo vienkartinis, ar būdavo mokama keletą kartų. E. J. iš jo prašydavo pinigų, kad galėtų sumokėti pinigus banko sąskaitų savininkams. Kadangi pinigus bankomatuose išgrynindavo E. J., tai jis negali teigti, kad jis žinojo apie visas pinigų sumas, kurios patekdavo į žmonių banko sąskaitas, o vėliau kažkokia dalis būdavo perduodama jam. Jo žmona A. N. ir jo pažįstamas Ž. K. su šituo sukčiavimu yra visiškai nesusiję. Jo žmona A. N. nieko nežinojo apie tai, kad jis vykdo sukčiavimus. Jis bendravo tik su E. J., ar E. J. galėjo į sukčiavimus įtraukti Ž. K., nežino. Vilniaus r. policijos komisariate jau yra baigtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimų, kuriuose jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, o baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto l apylinkės teismui. Apie Z. K. veiksmus sukčiavime jis sužinojo tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, (t.l, b.l. 146).
2012 m. gegužės 15 d. L. N. apklaustas įtariamuoju nurodė beveik analogiškas veikos padarymo aplinkybes. Jis papildomai paaiškino, pranešime apie įtarimą nurodyto žmogaus- A. K. jis nepažįsta ir neprisimena. Jis A. K. nesakė, kokio dydžio avansą už norimą pirkti automobilį jis turi pervesti, pats A. K. pasiūlė 400 Lt, o jis sutiko. E. J. turėjo J. M. banko kortelę, todėl pinigus- 400 Lt, E. J. nuėmė bankomatuose, kuriuos jie pasidalino pusiau lygiomis dalimis. E. J. iš jo prašydavo pinigų, kad galėtų sumokėti pinigus banko sąskaitų savininkams. Kadangi pinigus bankomatuose išgrynindavo E. J., tai jis negali teigti, kad jis žinojo apie visas pinigų sumas, kurios patekdavo į žmonių banko sąskaitas, o vėliau kažkokia dalis būdavo perduodamajam. Realiai jie su E. J. neturėjo jokio automobilio, kad jį parduoti, todėl internete paskelbė melagingą skelbimą, kad žmogus susigundytų pirkti automobilį ir pervestų avansą. Šitą nusikaltimą jie darė dviese su E. J.. Jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, (t. l, b.l. 149 )
Pagarsinus parodymus L. N. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė tik tai, kad jie (jis ir E. J.) kartu viską sugalvojo, nors iš tikrųjų jis pats viską sugalvojo, ir talpino skelbimus į internetinius puslapius, taip pat jis pats susitardavo su žmonėmis, o J. tik pinigus nuiminėdavo. Atsakydamas į teisėjos klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad nusikalstamą veiką darė kartu su J., jis paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu ant J. jis buvo labai piktas, nes jį suėmė 3 mėnesiams.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. J. paaiškino, kad - tikslios datos neprisimena, jam paskambino L. N. ir paklausė ar jis gali į savo kortelę pervesti pinigus. Jis jam pasakė, kad jo sąskaitą areštavo antstolis ir kad negali. Tada jis paklausė gal jis žino iš kur galima gauti kortelę. Jis jam pasakė, kad pasiklaus. Netyčia bare sutiko J. M., prie alaus bokalo besikalbant jis paklausė gal jis kartais turi parduoti banko kortelę. Jis pasakė, kad gali jam ją parduoti ir taip jis iš jo nupirko banko kortelę. Po kelių dienų jam paskambino N. ir pasakė, kad reikia iš sąskaitos nuimti pervestus pinigus. Jis nuėjo, nuėmė ir pusę atidavė N.. N. jam nieko neaiškino, tik pasakė, kad varinėja ir pardavinėja mašinas. Taip pat pasakė, kad nuo savo draugų nori nuslėpti pinigus. O ar jis tas mašinas turėjo, ar neturėjo, jis nieko nežinojo. Su kompiuteriais jis nemoka dirbti net neįsivaizduoju kaip tai daryti. Nežino už ką N. duodavo jam pusę sumos. Jis tik pasakė, kad pinigai bus pervesti ir jie dalinsis per pusę. Jis suprato, kad jis jam mokėjo už kortelės įsigijimą ir pinigų nuėmimą. Kortelę įsigijo už 50 Lt. Prisipažįsta, kad yra kaltas tik dėl kortelės įsigijimo, pinigų nuėmimo.
Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomos buvo perskaityti kaltinamojo E. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2011-gruodžio 8 d. jo kaip įtariamojo apklausoje, jis parodė, kad jis savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes jis tik nuėmė pinigus bankomate. L. N. jis pažįsta. Jis nežinojo, kokia veikla užsiima L. N.. Su L. N. yra pažįstamas apie 6 metus, nes anksčiau dirbo jo įmonėje. L. N. prašymu jis gaudavo kitų žmonių banko korteles su pin kodais. Šiuo konkrečiu atveju jis su J. M. yra pažįstamas iš matymo, jį yra matęs gal du kartus. 2011 metais, bet tiksliau datos prisiminti negali, jis su J. M. susitiko kažkur Savanorių prospekte, Vilniuje, tiksliau nurodyti vietos negali, nes neprisimena, kur J. M. pasiūlė, kad jis jam parduotų savo banko „Swedbank" mokėjimo kortelę ir pasakytų pin kodą. J. M. sutiko. Tiksliai neprisimena, bet J. M. už banko kortelę ir pin kodo pasakymą jis sumokėjo nuo 50 iki 100 Lt. J. M. jis pasakė, kad jam asmeniškai turi pervesti pinigus, o antstoliai jo paties banko sąskaitą yra areštavę, todėl į savo negali pervedinėti pinigų. Šitos jo nupirktos banko kortelės sąskaitos numerį jis perdavė L. N.. Kokie pinigai, už ką, kokie asmenys pinigus pervesdavo, jis nežinojo. Jam paskambindavo L. N., pasakydavo, kad reikia nueiti į bankomatą ir nuimti pinigus. Pranešime apie įtarime nurodytu laiku, kaip ir visais kitais, jam paskambino L. N. ir pasakė, kad reikia nuimti pinigus, gali būti, kad jis nuėmė pervestus 400 Lt. Visada bankomate nuimtus pinigus jis su L. N. pasidalindavo pusiau. Jis neprisimena, kokiu mobiliojo ryšio telefono numeriu naudojosi 2011 metų balandžio mėnesį, gali būti, kad tuo pačiu kaip ir dabar Nr. (duomenys neskelbtini). Kokiu mobiliojo ryšio telefonu naudojosi tuo metu L. N. neprisimena. Tiksliai pasakyti, kokiame bankomate jis išgrynino 400 Lt negali, bet, mano, kad Lazdynų mikrorajone, Vilniuje, nes jis ten gyveno, todėl tame mikrorajone pinigus dažniausiai ir nuimdavo. Kokioje konkrečiai Lazdynų mikrorajono vietoje nuėmė pinigus, neprisimena. Dar kartą nori patikslinti, kad jis nežinojo, kokie pinigai yra pervedami į J. M. banko sąskaitą. Apie L. N. nusikaltimus jis sužinojo tik tada, kai jį sulaikė ir apklausė Vilniaus rajono policijos komisariate. Vilniaus rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, pasinaudojimo svetima banko kortele, kur jam buvo įteikti pranešimai apie įtarimą, buvo apklaustas įtariamuoju. L. N. taip pat toje byloje buvo įteikti pranešimai apie įtarimą, jis buvo apklaustas įtariamuoju. Šiuo metu tyrimas toje byloje yra baigtas ir perduotas į teismą. Žmogaus vardu A. K. nepažįsta, šita pavardė jam negirdėta. J. M. banko sąskaitos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų neturėjo, todėl niekada internete nežiūrėjo ir negalėjo žiūrėti, kokie asmenys perveda pinigus į šitą sąskaitą. Jis gailisi padaręs nusikaltimą.( t. l,b.l. 157).
Motyvuojamoji dalis
Pagarsinus parodymus kaltinamasis E. J. patvirtino, kad jie teisingi.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. parodė, kad tikslios datos neprisimena, internete rado skelbimą, kad parduodamas automobilis Toyota Avensis. Paskambino skelbime nurodytu telefonu, jam pasakė, kad automobilio dar nėra Lietuvoje, berods jis buvo Vokietijoje. Jis dar paklausė ar galima būtų jį rezervuoti, tada buvo sutarta dėl avanso pervedimo. Taip pat jam paminėjo, kad automobilis bus už kelių savaičių. Per elektroninę bankininkystę pervedė 400 Lt. Atėjus sutartai dienai laukė skambučio, nesulaukęs pats bandė prisiskambinti, tačiau telefonas jau buvo išjungtas, po to dar kelias dienas bandė skambinti ir supratęs apie apgaulę kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo. Atsakydamas į teisėjos bei proceso dalyvių klausimus, papildė, kad skelbimą rado internetinėje svetainėje Autoplius.lt. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris. Paskambinus skelbime nurodytu telefonu, pardavėjas jam neprisistatė.
Buvo sutarta, kad jam atsiųs banko sąskaitos numerį su vardu ir pavarde. Sąskaitoje buvo nurodyti vardas pavardė - J. M.. Galvojo, kad tai ir yra pardavėjas. Pervedė 400 Lt kaip avansą už automobilį, kurį turi atvežti iš Vokietijos. Sąskaita buvo ta pati, kurią nurodė 2011 m. balandžio 27 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Žalą jam atlygino, pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Cvilinio ieškinio atsisako. Neprisimena kokia buvo nurodyta automobilio kaina. Automobilis (planuojamas parduoti) buvo geros būklės. Automobilio jam neatvežė.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. M. paaiškino, kad žino kokia čia nagrinėjama byla. Buvo pasinaudota jo banko kortele. Žino, kad buvo pardavinėjama mašina. E. J. pažįsta, kartu išgėrinėjo. Su J. nebuvo geri draugai. N. nepažįsta.
Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomos buvo perskaityti liudytojo J. M. parodymai (t. I., b. l. 142). Jis 2012-05-03 paaiškino, kad
jam sunku pasakyti, ar jis pažįsta E. J., galbūt kokiame nors alubaryje ir buvo susipažinęs su asmeniu tokiu vardu ir pavarde. 2011 metais ir šiuo metu jis gyvena bendrabutyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia Savanorių prospekto, todėl dažnai būdavo alubariuose, esančiuose Savanorių prospekte ir aplink šitą gatvę. Kada jis galėjo susipažinti su E. J., jis nežino, neprisimena. 2011 metų pradžioje ir vėliau jis stipriai gėrė, todėl ne visus įvykius gali prisiminti ir atpasakoti. Savo asmens tapatybės kortelę jis iš tiesų buvo pametęs keletą kartų. Jis turėjo jo vardu išduotą banko „Swedbank" mokėjimo kortelę, į kurią dar dirbant jam pervesdavo atlyginimą, o vėliau- pašalpas. Kiek jis atsimena, tai E. J. jo paklausė, ar jis jam negalėtų parduoti savo banko kortelės, nes jo banko sąskaita yra areštuota antstolių, o jam turi pervesti pinigus, tačiau pinigų jis negalės nusiimti, nes iš karto jie bus nuskaityti. Jis patikėjo E. J., be to, jam reikėjo pinigų alkoholiui, todėl jis savo banko kortelę pardavė E. J. už 50 Lt, kuriuos vėliau išleido maistui, alkoholiniams gėrimams. Jis patikėjo E. J., kad jo banko kortelė jam reikalinga gauti pinigus. Jis net negalvojo, kad jo banko kortelė gali būti panaudota kokiam nors nusikaltimui. Pardavęs E. J. banko kortelę, jis jam pasakė ir kortelės pin kodą. E. J. jis matė gal porą kartų, todėl jo požymių nelabai įsidėmėjo, bet buvo gan žemo ūgio, amžiaus nurodyti negali, jo atpažinti negalėtų. Jis neturėjo jokių kontaktų, kad vėliau galėtų susisiekti su E. J., nes nežinojo nei kur jis gyvena, nei koks jo telefono numeris. Jam banko kortelės nelabai ir reikėjo, nes tuo metu jam nebuvo pervedamos jokios pašalpos. Be to, jis neturėjo asmens dokumento, kad galėtų nueiti į banką, užblokuoti jo parduotą banko kortelę, pasidaryti naująbanko kortelę. ( t.l, b.l. 142 )
Iš byloje esančio A. K. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad jame išdėstytos aplinkybės iš esmės sutampa su pirminio pareiškimo – protokolo turiniu (t. 1, b. l. 1), šiame protokole detaliau aprašomos įvykio aplinkybės. A. K. buvo suplanavęs nusipirkti automobilį “Toyota Avensis”. Skelbime www.autoplius.lt. pamatė skelbimą, kad parduodamas 2007 m. automobilis “Toyota Avensis” už 22 000 litų. Kitą dieną, t. y. 2011-04-14 paskambino nurodytu skelbime telefonu, atsiliepė vyriškis. Jis neprisistatė. Vyriškis pranešė, kad kaip tik išvyko į Vokietiją ir automobilį už savaitės laiko parveš į Panevėžio miestą ir tada su juo susisieks. Paklausė ar galima rezervuoti automobilį, atsakė, kad galima, bet reikalinga pervesti rankpinigius. Jis pasiūlė 400 litų. Po dešimties minučių į mob. ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) gavo sms pranešimą, kuriame buvo nurodytas vardas “M.”.a. k. (duomenys neskelbtini), sąsk Nr. (duomenys neskelbtini). Į nurodytą sąskaitą pervedė 400 litų. Po pervedimo parašė sms. Iš karto gavo atsakymą “ok”. Praėjus savaitei minėtas asmuo su juo nesusisiekė, o jam prisiskambinti nepavyko (t. 1, b. l. 19).
Iš byloje esančio Mokėjimo nurodymo Nr. 120 kopijos matyti, kad A. K. pervedė į gavėjo J. M. sąskaitą 400 litų (t. 1, b. l. 26).
Iš byloje esančio telefono “IPhone” apžiūros protokolo matyti, kad 2011-04-14 13.29 val. gautas sms pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) tekstu “J. M. a. k. (duomenys neskelbtini) sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) “Swedbank”. Iš to pačio numerio gautas sms pranešimas “Ok”. 2011-04-14 iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas numeriu (duomenys neskelbtini) tekstu “pervedžiau 400. Lauksiu auto” (t. 1, b. l. 27-28).
Iš byloje esančio UAB “Plius” atsakymo į paklausimą matyti, kad www.auto.plius.lt. interneto svetainėje buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą automobilį “Toyota Avensis”, pardavėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 31).
Iš byloje esančio AB“Swedbank” pateikto J. M. vykstančių operacijų išklotinės matyti, kad A. K. 2011-04-14 pervedė kaip avansą už automobilį 400 litų J. M. (t. 1, b. l. 43).
Iš byloje esančio Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos rašto turinio matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini), 2011-04-13 16.09 val. Ir 2011-04-15 14.35 val. buvo priskirtas kompiuterių salonui UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (t.1 b. l. 33).
2012-05-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-979 (12), 11-1033 (12) konstatuota, kad yra tikimybė, jog 2011-04-14 bankomato atvaizduose užfiksuotas E. J. (t. 1, b. l. 58-62).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto įgijimo apgaule. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.
Šioje byloje neginčytinai nustatyta (kaltinamojo L. N. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, iš dalies kaltinamojo E. J., nukentėjusiojo A. K. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais), kad svetimus, A. K. priklausančius 400 litų, kaltinamieji įgijo apgaule (kaltinime numatytomis aplinkybėmis ir būdu).
Teismas pažymi, kad abiems kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas, jog jie, veikdami bendrininkų grupe padarė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir budu nusikalstamą veiką. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Vadinasi, darant prielaidą, kad veika padaryta bendrininkų grupėje, turi būti nustatytas dar vienas, neskaitant kaltinamojo L. N. nusikaltimo vykdytojas. Kartu teismas pažymi, kad bendrininkų grupė yra viena iš įstatymo numatytų bendrininkavimo formų, o būtinas bendrininkavimo požymis yra susitarimas dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme, kuris turi būti pasiektas iki nusikalstamos veikos pabaigos. Todėl, analizuodamas kaltinamiesiems L. N. ir E. J. ikiteisminio tyrimo metu pateiktą jų veiksmų kvalifikaciją, teismas pirmiausia turi nustatyti faktines aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias kaltinamiesiems pareikštą kaltinimą.
Vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamojo L. N. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu keitėsi. Teismas, nustatydamas tikrąsias įvykio aplinkybes, jo parodymais tiki tiek, kiek jie neprieštarauja tarpusavyje vieni kitiems (duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, nukentėjusiojo parodymams, kitiems rašytiniams įrodymams). Teismas netiki jo parodymais toje dalyje, kad E. J. nieko nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką – jis tik pinigus nuiminėdavo, t. y. neigė bendrininkavimą tarpusavyje. Tokius parodymus jis duoda stengdamasis sušvelninti tiek savo, tiek kaltinamojo E. J. atsakomybę.
Nors kaltinamojo E. J. parodymai ikiteisminio nagrinėjimo metu ir teisiamajame posėdyje buvo nuoseklūs, tačiau teismas netiki jo pateikta versija, kad jis nieko nežinojo apie L. N. sugalvotą sukčiavimo planą, t. y. jis nėra pastarosios nusikalstamos veikos bendrininkas. Ši jo versija ne tik kad yra negyvenimiška (būtų sunku patikėti, kad vien už tai, kad nupirko banko kortelę ir nuėmė pinigus jam L. N. davė pusė pervestos pinigų sumos), bet ir lengvai paneigiama. Jis pats parodė, kad gautus pinigus pasidalijo per pusę, kad jis nupirko banko kortelę tam tikslui, kad būtų pervesti pinigai, kuriuos jis vėliau nuėmė. Viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. N. tvirtino, kad abiem kilo mintis sukčiauti. Jis parodė, kad E. J. rūpinosi banko sąskaitomis, į kurias turėjo būti pervesti avansai už automobilius bei grynųjų pinigų išgryninimu (t. 1 b. l. 159).
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas konstatuoja, kad pareikštas kaltinimas kaltinamiesiems visiškai pasitvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų L. N. ir E. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Jie veikė kaip bendravykdytojai. Teismas vertina, kad sukčiavimo iniciatorius be abejo buvo L. N., o E. J. vaidmuo antraeilis.
Kaltinamojo L. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p. - kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinanti aplinkybė pripažintina ta, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam L. N. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, dirba, administracine tvarka baustas, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 17), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas (t. 2, b. l. 21). Specialisto išvadoje konstatuota, kad L. N. netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 26), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Taipogi teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, kita vertus pažymi, kad jis buvo nusikalstamos veikos padarymo iniciatorius. Šių nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam L. N. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismas nustatant baudos dydį atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – jis faktines nusikalstamos veikos aplinkybes pilnai pripažino (išskyrus neigė bendrininkavimą su E. J.), savo veiksmus pripažįsta kaip netinkamus, smerktinus, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, šiuo metu jo gaunamas pajamas – 10 tūkstančių litų per mėnesį (pagal jo žodžius). Teismo vertinimu, teisiamajame posėdyje prokuroro siūlomas baudos dydis 10 MGL šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti nėra pagrindo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t.1, b. l. 150-151) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Teismas skirdamas bausmę E. J. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.2, b. l. 40)), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t.2, b. l. 41), nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Teismas įvertina tai, kad jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme yra antraeilis. Šių nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. J. skiriant įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmę viešuosius darbus. Teismas vertina, jog baudą skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis nedirba, registruotas darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t.1, b. l. 161-162) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais,
nusprendė:
L. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 MGL (1300 litų) baudą.
E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti L. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.