Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-353-527/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-06
Bylos Nr.
2S-353-527/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
G. G.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2S-353-527/2014;procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.14; 122.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17217-192/2013 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei G. G. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, neturtinės žalos priteisimo (institucija, teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

ieškovas ieškiniu prašo nutraukti santuoką tarp šalių dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnametės dukters K. G. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 135 Lt periodinių mėnesinių išmokų, priteisti iš atsakovės ieškovui išlaikymą po 200 Lt periodinių mėnesinių išmokų, priteisti iš atsakovės neturinę žalą (b. l. 3–8, civilinės bylos dalis Nr. 2-17217-192/2013).

Atsiliepimas

Atsakovė 2013-10-02 atsiliepime į ieškinį (b. l. 33–38, civilinės bylos Nr. 2-17217-192/2013 dalis) nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti nepilnametės dukros išlaikymui po 135 Lt dydžio išlaikymą, nurodė, kad teismas iš ieškovo turėtų priteisti nepilnametei dukrai 500 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė 2013-11-08 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šioje byloje įsiteisės teismo sprendimas, nustatyti nepilnametės dukters K. G. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. G. po 500 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų, kadangi ieškovas prie dukros išlaikymo visiškai neprisideda, absoliučiai jokio išlaikymo dukrai neteikia (b. l. 61–63, civilinės bylos dalis Nr. 2-17217-192/2013).

Kauno apylinkės teismas 2013-11-12 nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies. Teismas iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-17217-192/2013 priteisė laikiną išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iš ieškovo nepilnametei dukrai K. G., kitoje dalyje prašymą atmetė, t. y. atmetė prašymą dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, kadangi nepilnametė šiuo metu ir taip gyvena su atsakove. Teismas nurodė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma yra 700 Lt, todėl iš ieškovo priteisė laikiną išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai K. G. iki bus išnagrinėta civilinė byla. Teismas nurodė, kad netyrė įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį, kreditorinius įsipareigojimus, tačiau atsižvelgė į ieškovo sveikatos būklę ir nepilnametės amžių bei į tai, jog civilinė byla neišnagrinėta.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu (b. l. 66–68, civilinės bylos Nr. 2-17217-192/2013 dalis) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-11-12 nutartį pakeisti, priteisiant iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. G. po 135 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Apelianto nuomone, teismo priteista suma yra neobjektyviai didelė ir neatitinkanti ieškovo finansinių galimybių. Ieškovui yra nustatytas nedarbingumas, todėl jam yra sudėtinga susirasti gerai apmokamą darbą. Šiuo metu jo gaunamos pajamos yra gana nedidelės ir nepastovios, todėl teikti 350 Lt per mėnesį materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai ieškovui būtų per sunki finansinė našta. Ieškovas nuolat tiekia maisto produktus nepilnametei dukteriai kaip išlaikymą, jai asmeniškai duoda grynųjų pinigų. Be to, ieškovas neturi jokio kito nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, išskyrus gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiuo metu ieškovas niekaip negalėtų realizuoti šio turto ir už gautus pinigus teikti išlaikymą vaikui. Atsakovė kartu su judviejų dukterimi K., savo dukra iš pirmosios santuokos, jos draugu ir atsakovės nauju gyvenimo draugu gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), Kaune, jį yra neteisėtai užvaldžiusi, tokiu būdu išvengdama galimų išlaidų nuomojantis kitą gyvenamąjį būstą, todėl būtų tikslinga mažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukteriai, jį kompensuojant iš atsakovės. Nuo išsikraustymo iš namų nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. ieškovas išlaikė šį namą, kuriame gyveno ir asmenys, kurių išlaikyti ieškovas prievolės neturėjo, mokėjo už šio namo komunalinius mokesčius, tačiau prieš porą mėnesių, nebegalėdamas sumokėti už neribotus atsakovės ir kartu su ja gyvenančių asmenų poreikius, nutraukė šiuos mokėjimus. Nebemokėdamas už komunalinius mokesčius, ieškovas vis tiek teikia 135 Lt išlaikymą K. G., kadangi šiuo metu stabiliai kiekvieną mėnesį jis gali skirti tik tokią pinigų sumą.

Ieškovė yra sveika moteris, galinti dirbti ir uždirbti pinigų vaiko išlaikymui. Ji turi nuolatinį darbą, gauna nemažas pajamas, t. y. tikrai didesnes negu yra nurodžiusi prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, jai finansiškai padeda jos sugyventinis, todėl vaikų išlaikymas jai tikrai nėra didelė finansinė našta. Atsakovė nurodo, jog dukters išlaikymui yra reikalinga 1 000 Lt per mėnesį, kuriuos ji neva skiria šiuo metu dukteriai, kadangi, kaip ji klaidingai nurodo, ieškovas visiškai neteikia išlaikymo. Tuo tarpu atsakovė taip pat nurodo, jog jos gaunamos pajamos yra apie 1 800 Lt per mėnesį. Atsakovė yra nenuosekli ir klaidina teismą, nurodydama aplinkybes, prieštaraujančias jos prie atsiliepimo į ieškinį pateiktai metinei pajamų deklaracijai, kurioje ji nurodo, jog jos gautos pajamos per metus yra 8 820 Lt, kas mėnesiui sudarytų apie 735 Lt, todėl darytina išvada, kad atsakovė slepia savo tikrąją finansinę padėtį, dirbtinai sumažindama pajamas ir reikalauja iš ieškovo finansinių galimybių neatitinkančio išlaikymo dukrai. Ieškovui yra nesuvokiama, kaip gaudama tokį atlygį atsakovė sugeba teikti 1 000 Lt išlaikymą nepilnametei dukteriai, o iš likusių pinigų patenkinti savo ir pilnametės dukters poreikius. Tą faktą, jog atsakovė yra nenuosekli ir slepia savo tikrąją finansinę padėtį, patvirtina ir tai, kad Kauno apylinkės teisme 2013-11-18 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ji nurodė, kad neva prie išlaikymo nepilnametei dukteriai prisideda jos pilnametė duktė U. B., kuri neva gauna stipendiją. Iš Kauno kolegijos pažymos, pateiktos prie atsiliepimo į ieškinį, matyti, jog U. B. mokslas yra mokamas (3 949,50 Lt), todėl galimybės gauti stipendiją ji neturi. Atsakovės finansinė padėtis yra labai gera, tuo tarpu ieškovas šiuo metu yra tikrai nepajėgus mokėti 350 Lt išlaikymą vaikui, todėl atsakovė pagal savo turtinę padėtį turi pareigą skirti proporcingai daugiau dukters išlaikymui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė (b. l. 82–85, civilinės bylos Nr. 2-17217-192/2013 dalis) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-11-12 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, yra viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro 1 000 Lt. Šis išlaikymo dydis yra preziumuojamas kaip atitinkantis būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi iš ieškovo priteisė mažiau nei pusę sumos, kuri teismų praktikoje yra pripažinta kaip atitinkanti būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Todėl ieškovo atskirojo skundo teiginiai, jog išlaikymo suma yra neobjektyviai didelė, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pakeitus skundžiamą nutartį ir priteisus nepilnametei po 135 Lt per mėnesį bus pažeisti nepilnametės K. interesai, nes nebus įmanoma užtikrinti net minimalių mergaitės poreikių maistui, būstui, sveikatai, ugdymui ir t. t., toks išlaikymo dydis yra aiškiai per mažas. Ieškovas savo pareigą išlaikyti dukrą siekia iš esmės perkelti atsakovei. Ieškovas atskirajame skunde akcentuoja proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo svarbą, tvirtina, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti dukrai K. laikiną išlaikymą po 135 Lt kas mėnesį. Pasak ieškovo, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir nuspręsdamas iš jo nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 350 per mėnesį, netinkamai įvertino jo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti dukrai tokio dydžio išlaikymą. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai išsamiai nevertino atsakovo turtinės padėties. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kurios nuosekliai laikosi teismai, jog tiksli tėvų turtinė padėtis turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuolatinio išlaikymo dydžio, o ne priteisiant laikiną išlaikymą pasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą. Be to, ieškovas elgiasi nesąžiningai, visomis įmanomomis priemonėmis siekia išvengti prievolės išlaikyti savo dukrą ar bent jau savo prievolę išlaikyti dukrą susimažinti iki minimumo. Iš pateiktos darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieškovas yra iš dalies darbingas, jo turimas darbingumas yra 55 proc. Ieškovas gali dirbti pastovų darbą ir gauti pastovias pajamas iš darbinės veiklos, tačiau to nedaro. Ieškovas yra pakankamai jauno amžiaus, gali dirbti, tačiau nesiima absoliučiai jokių aktyvių veiksmų pastoviam darbui susirasti ir tuo pagerinti savo finansinę padėtį bei padidinti galimybes skirti lėšų nepilnametei dukrai išlaikyti. Ieškovo nurodoma jo turtinė padėtis, kuri priklauso išimtinai nuo jo paties, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo atskirojo skundo. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo turtinė padėtis neatitinka realios situacijos ir yra žymiai geresnė, nei nurodo ieškovas. Ieškovas melagingai teigia, jog jis nuolat teikia maisto produktus dukteriai ir jai asmeniškai duoda pinigų. Ieškovas nuo pradėjimo gyventi skyrium momento niekada nėra nupirkęs jokių maisto produktų ir jų perdavęs atsakovei, dukrai K., vyresniajai atsakovės dukrai U. ar maisto produktų atvežęs į namus. Be to, ieškovas niekada nėra davęs K. ir grynųjų pinigų. Ieškovas atskirajame skunde tvirtina, jog atsakovė klaidina teismą, nurodydama informaciją apie savo pajamas. Ieškovas tvirtina, jog atsakovė yra nenuosekli, nes teigia, jog jos gaunamos pajamos yra apie 1 800 Lt per mėnesį, o kartu su atsiliepimu pateikta metinė pajamų deklaracija tvirtina ką kita, t. y. jog jos gautos pajamos per metus yra 8 820 Lt ir jos sudarytų apie 735 Lt per mėnesį. Atsakovė teismui pateikė 2012 metų pajamų deklaraciją, kurioje ieškovės pajamos buvo 8 820 Lt. 2013 m. atsakovės pajamos yra padidėję, lyginant pajamas su 2012 m., ir jos sudaro apie 1 800 Lt per mėnesį. Atsakovė vykdo individualią veiklą, ji deklaruoti savo per metus uždirbtas pajamas privalo iki gegužės 1 d.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kuria iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir prašo ją pakeisti – priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei po 135 Lt, kadangi jis, gaudamas gana nedideles ir nepastovias pajamas, teikti didesnio išlaikymo neturi galimybių.

Pažymėtina, jog ieškovas prie atskirojo skundo pateikė įrodymus, jog 2013 m. birželio–liepos mėnesiais apmokėjo už elektros ir vandens suvartojimą jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, bei pateikė įrodymą apie 270 Lt pervedimą nepilnametės išlaikymui 2013-11-18. Byloje taip pat yra pateikta pažyma apie ieškovo gaunamą netekto darbingumo pensiją, kuri sudaro 174,90 Lt per mėnesį, bei apie ieškovo darbingumo lygį (55 proc.). Nors ieškovas teigia, jog šiuo metu jo gaunamos pajamos yra nedidelės ir nepastovios, tačiau pažymėtina, kad šiems argumentams pagrįsti ieškovas jokių kitų įrodymų nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su atskiruoju skundu. Teigdamas, jog jis nuolat tiekia maisto produktus nepilnametei dukteriai kaip išlaikymą, jai asmeniškai duoda grynųjų pinigų, ieškovas šių argumentų jokiais įrodymais taip pat nepagrindžia, o, atsakovės teigimu, nuo pradėjimo gyventi skyrium momento jis niekada nėra nupirkęs jokių maisto produktų ir jų perdavęs atsakovei, dukrai K., vyresniajai atsakovės dukrai U. ar maisto produktų atvežęs į namus, be to, ieškovas niekada nėra davęs K. ir grynųjų pinigų. Tai, kad ieškovas 2013-11-18 pervedė nepilnametės išlaikymui 270 Lt, patvirtina tik ieškovo pripažįstamo dydžio (po 135 Lt per mėnesį) išlaikymo teikimą. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra paneigta, kad ieškovas be gaunamos netekto nedarbingumo pensijos turi ir kitų papildomų pajamų, nes, Sodros duomenimis, jis yra įsigijęs verslo liudijimą (b. l. 91, civilinės bylos Nr. 2-17217-192/2013 dalis). Pritartina atsakovei, jog ieškovas, turėdamas 55 proc. darbingumo lygį ir būdamas pakankamai jauno amžiaus, gali dirbti pastovų darbą ir gauti pastovias pajamas iš darbinės veiklos, tuo pagerinant savo finansinę padėtį bei padidinant galimybes skirti lėšų nepilnametei dukrai išlaikyti. Ieškovo nurodoma jo turtinė padėtis, priklausanti išimtinai nuo jo paties, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo atskirojo skundo.

Ieškovas atskirajame skunde tvirtina, jog atsakovė klaidina teismą, nurodydama nenuoseklią informaciją apie savo pajamas, t. y. teigdama, jog jos gaunamos pajamos yra apie 1 800 Lt per mėnesį, o kartu su atsiliepimu pateikdama metinę pajamų deklaraciją, pagal kurią jos gautos pajamos per metus yra 8 820 Lt ir jos sudarytų apie 735 Lt per mėnesį. Pritartina atsakovei, jog teismui buvo pateikta jos 2012 metų pajamų deklaracija, kurioje ieškovės pajamos buvo 8 820 Lt. Kadangi atsakovė vykdo individualią veiklą, ji deklaruoti savo per metus uždirbtas pajamas privalo iki gegužės 1 d., todėl jos teiginys apie didesnes gaunamas pajamas (apie 1 800 Lt per mėnesį), apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra nenuoseklus ir tik patvirtina atsakovės sąžiningumą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 350 Lt per mėnesį atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, atsižvelgiama į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 1 000 Lt. Taigi iš apelianto priteistas laikino išlaikymo dydis net mažesnis už teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų.

Sutiktina su atsakove, jog teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo, neturėjo pareigos išsamiai įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį ir pasisakyti dėl visų pateiktų įrodymų vertinimo. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kurios nuosekliai laikosi teismai, jog tiksli tėvų turtinė padėtis turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuolatinio išlaikymo dydžio, o ne priteisiant laikiną išlaikymą pasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė