- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-23
- Bylos Nr.
- 1-1089-917/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-07330-18-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Alytaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:
1. 2012-12-11 pagal LR BK 284 str. 1 d. - 5 MGL dydžio bauda;
2. 2014-02-04 pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3. 2016-12-12 pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d. - 60 parų arešto;
kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2018 m. vasario 12 d. apie 15.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais plūdo savo seserį L. L., po ko, be jokios priežasties sugriebęs ją už plaukų pradėjo tąsyti, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai L. L. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus.
Kaltinamasis V. M. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinimo neginčija, galisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Apklausiamas paaiškino, kad kaltas dėl to, kad buvo išgėręs alkoholio. Viskas įvyko vasario 12 dieną, dienos metu. Tuo metu jis sėdėjo pas save kambaryje ir išgirdo triukšmą bute, nes sesuo mėgsta pakelti balsą, dėl to vyksta konfliktai. Atėjęs pradėjo su telefonu viską filmuoti, kad nebūtų nesutarimų. Sesuo telefoną iš jo atėmė ir nutrenkė ant žemės, dėl to gavosi konfliktas. Savo seserį gal už plaukų tampė, už riešo paėmęs gal buvo, kad jo nesudraskytų. Už plaukų timptelėjo. Nuo to, ką padarė, seseriai galėjo skaudėti. Tuo metu savo kambaryje vartojo alkoholį, gėrė alų. Litras alaus buvo, 6 laipsnių stiprumo, „Tauro tradicinis“ alus. Buvo susijaudinęs, išgėręs alkoholio, tai gal koks keiksmažodis ir galėjo išsprūsti. Sesers dukra iškvietė policiją. Sesuo gyvena užsienyje, apie pora kartų metuose ji grįžta į šiuos namus. Viskas susideda į krūvą - nesutarimai iš senesnių laikų su seserimi ir alkoholis tame tarpe. Gailisi dėl to, kas įvyko.
Kaltinamajam V. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. M. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais:
-2018-02-12 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad L. L. tėvai A. M., gim. 1941 m., A. E. M., gim. 1942 m. ir brolis V. M., gim. 1972 m. gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Ji pati dirba D. B. ir į Lietuvą grįžta atostogų. Šiuo metu ji grįžo į Lietuvą ir pas tėvus apsistojo dviems savaitėms. Vėliau ji vėl išvyks į D. B.. 2018-02-12 nuo ryto jos brolis V. M. namuose vartojo alkoholį ir ją įžeidinėjo. 2018-02-12 apie 15.00 val. jos tėvai išėjo iš namų ir tada jos brolis pradėjo agresyviai elgtis. 2018-02-12 apie 15.30 val. brolis rankomis griebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti, taip sukeldamas fizinį skausmą. Gauti užduotį ji atsisako, nes išorinių sužalojimų nematyti. Tai ne pirmas kartas, kai jos brolis prieš ją smurtauja (1t., b.l. 5-7);
-2018-02-12 Kauno apskr. VPK PR 3-ios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2018-02-12 apie 15.42 val. iš Kauno AVPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus sūnus puola seserį, agresyvus, apspjaudė. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad namuose girtas brolis V. M. tempė už plaukų seserį L. L., trenkė ranka per nugarą, grasino užmušti. GMP ji atsisakė. Atvykus patruliams moteris verkė, akivaizdžių smurto žymių nesimatė. Buvo sujauktas koridoriuje kilimas. Smurtą patyręs asmuo L. L., gim. 1968 m., paaiškino, kad smurtas pasireiškė kai grįžęs girtas jos brolis namo, pradėjo grasinti, kad išvarys iš namų, užmuš, trankė su ranka per nugarą, tempė už plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dėl šio įvykio V. M. buvo pristatytas į Kauno AVPK OVS patalpas. Pristatant į policijos įstaigą jis elgėsi ramiai (1t., b.l. 10-11);
-nukentėjusios L. L. apklausos protokolu nustatyta, kad kartu su dukromis G. L., gim. 1997 m. ir J. L., gim. 1999 m., gyvena D. B.. D. B. gyvena 24 metus. Į Lietuvą grįžta atostogų maždaug 2 kartus per metus. Grįžusi į Lietuvą apsistoja pas tėvus namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiuo adresu ji gyvena jos motina A. E. M., tėvas A. M. ir brolis V. M.. Su tėvais ji sutaria gerai. Su broliu taip pat sutardavo gerai, kai jis nevartojo alkoholį. Su juo nesutarti pradėjo maždaug prieš 5-6 metus, nes nuo to laiko pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Kai tik ji grįžta į Lietuvą ir apsistoja pas tėvus su broliu vyksta konfliktai. Su juo konfliktai vyksta dėl to, kad jis įžeidinėja motiną, tėvą jai girdint, ji juos gina, todėl jie ir susipyksta. Kiek ji žino, kai jos nėra Lietuvoje jis su tėvais elgiasi negražiai, juos įžeidinėja, neleidžia ramiai gyventi. 2018-02-05 su dukromis grįžo į Lietuvą ir apsistojo pas tėvus. Kadangi tėvai gyvena trijų kambarių bute, su dukromis apsistojo viename kambaryje, V. su tėvais kitame. Iš pat pradžių su broliu ji nesipyko, nekonfliktavo. 2018-02-12 apie 14.00 val. tėvai išėjo į policiją parašyti pareiškimo dėl V. elgesio, kadangi jis juos pastoviai įžeidinėja. Išėjus tėvams namuose buvo ji, abi jos dukros ir V.. Jai būnant svetainėje, tuo metu galėjo būti apie 15.30 val. į kambarį atėjo V. ir atsisėdo priešais ją. Dukros tuo metu buvo virtuvėje, ar vonios kambaryje, tiksliai neprisimena. Jos brolis atsisėdęs pradėjo ją įžeidinėti įvairias necenzūriniais žodžiais, sakė „čiuožk nachui šliūcha“, tada išsitraukė savo telefoną ir pradėjo ją filmuoti. Ji jam nieko nesakė ir iš jo rankų atėmė telefoną ir norėjo jį išnešti į virtuvę, tada jis atsistojo ir rankomis sugriebė ją už plaukų ir tempė ją už plaukų. Ji tuo metu gynėsi, galėjo jam įdrėksti veidą, tačiau tik gindamasi. Tada atbėgo jo dukros dukros, ji jam iš rankų ištraukė savo plaukus ir jos uždarė svetainės duris ir laikė duris su dukromis, kad jos brolis nepatektų pas jas į kambarį. Po to, matė, kad jis nuėjo į savo miegamąjį ir jos paleido duris. Būnant namuose jos brolis ne kartą krito ant žemės, ji mano dėl alkoholio, kadangi buvo nemažai išgėręs. Po konflikto ji girdėjo, kad virtuvėje ant žemės krito daiktai, kurie dužo. Mano, kad virtuvėje brolis taip pat nukrito. Ji kartu su dukromis sėdėjo miegamajame, taip pat girdėjo, kad jis pas save kambaryje vėl kažkur nukrito, nes girdėjo garsą. Po kiek laiko, kada tiksliai neprisimena, grįžo tėvai. Ji jiems pasakė, kas nutiko namuose ir jie iškvietė policiją. Belaukiant policijos matė, kad brolio veidas buvo kruvinas, mano dėl to, kad jis namuose kelis kartus krito, virtuvėje buvo sudaužytas vazonas, betvarkė (1t., b.l. 21-23);
-liudytojos J. L. apklausos protokolu nustatyta, kad kartu su mama L. ir seserimi G. gyvena D. B.. Į Lietuvą grįžta maždaug 2 kartus per metus. Grįžusios apsistoja pas jos senelius (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiuo adresu gyvena jos senelė A. E. M., senelis A. M. ir mamos brolis V. M.. Su seneliais ji bendrauja gerai, nesipyksta. Su savo mamos broliu per daug nebendrauja, kadangi jis dažnai būna išgėręs. Ji kartu su mama ir sese 2018-02-05 grįžo į Lietuvą, apsistojo pas senelius. Būnant pas senelius iš pradžių mamos brolis nekonfliktavo, sutarė gerai. 2018-02-12 apie 15.00 val. buvo namuose ji, jos sesuo, mama ir mamos brolis. Ji buvo virtuvėje, kur buvo jos sesuo ji nežino, mama buvo svetainėje, ji girdėjo, kad mamos brolis įžeidinėja jos mamą įvairiais žodžiais, kokiais tiksliai neprisimena, ji suprato, kad vyksta konfliktas, girdėjo, kad jos mama šaukė, kad jis atstotų, paliktų ją ramybėje, todėl ji nuėjo į svetainę. Svetainėje pamatė, kad mamos brolis tampo mamą už plaukų, mama gynėsi, tada pastaroji bandė jį atskirti nuo mamos. Tuo metu atbėgo ir jos sesuo, ji irgi padėjo atskirti V.. Tada jos visos uždarė svetainės duris ir laikė, kad mamos brolis neįeitų į vidų. Po kažkurio laiko jis nuėjo nuo durų, tada jos paleido duris. Visos kartu nuėjo į jų miegamąjį, būdamos ten girdėjo, kad mamos brolis virtuvėje daužė daiktus, kažką numetė, taip pat girdėjo, kad jis kelis kartus nukrito, kadangi garsas buvo labai didelis. Jis buvo nemažai išgėręs, kadangi nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, jis svirduliavo. Už kažkiek laiko grįžo seneliai, mama jiems papasakojo, kas nutiko ir jie iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams ji matė, kad mamos brolio veidas buvo kruvinas, mano, kad jis susižalojo namuose kažkur nukritęs, nes kai tampė jos mamą už plaukų jo veidas buvo nekruvinas (1 t., b.l. 25-26);
-2018-02-12 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 8839 nustatyta, kad V. M. nustatytas 2,60 promilių girtumas (1t., b.l. 53)
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. M. pasitvirtino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, V. M. necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais plūdo savo seserį L. L., po ko, be jokios priežasties sugriebęs ją už plaukų pradėjo tąsyti, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai L. L. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, t.y. seserį L. L., ir taip pasikėsino į BK 140 straipsnyje ginamą vertybę – žmogaus sveikatą. Neteisėtus veiksmus prieš savo šeimos narį kaltinamasis tyčia atliko siekdamas atitinkamo rezultato ir tokius padarinius sukėlė. Nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo grubių fizinių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Kaltinamojo prisipažinimą taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios, liudytojų parodymai. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei virš aptartais įrodymais.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). V. M. teistas (b.l. 36-45), administracine tvarka baustas (1t., b.l. 46-48), psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t., b.l. 55-56, 57).
V. M. turi pastovią gyvenamąją vietą, šiuo metu niekur nedirba, savo šeimos nėra sukūręs, ankstesniais nuosprendžiais kaltu pripažintas taip pat dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau iš to išvadų nepadarė. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamajam neskirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai arba laisvės apribojimas. Įvertinus nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – areštas (BK 49 straipsnis). Sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo sveikatos būklę, jį kitus charakterizuojančius duomenis.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Bylos duomenimis, V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-02-12 iki 2018-02-14 (b.l. 68), tad šis laikas įskaitytinas į bausmės trukmę (BK 66 str.).
V. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti 90 (devyniasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į V. M. paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-02-12 iki 2018-02-14.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).