Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant trečiajam asmeniui S. B., ieškovės ir trečiojo asmens atstovei advokatei I. A., nedalyvaujant ieškovei L. M., atsakovo VĮ Turto bankas atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui Valstybės įmonei Turto bankas dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir V. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė vienintelio vaiko – dukters S. B.. Sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir V. M. iki kreipimosi į teismą kartu nebegyveno jau keletą metų, vyras šeimą paliko ir vedė asocialų gyvenimo būdą. Šalių ištuoka įregistruota Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). V. M. mirė (duomenys neskelbtini). 1997 m. rugpjūčio 15 d. notarinės sutarties pagrindu ieškovė ir V. M. pardavė santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pinigus pasidalijo lygiomis dalimis. 1997 m. rugsėjo 18 d. notarinės Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įsigijo nekilnojamąjį turtą – 18,82 kv. m. bendro ploto bendrabučio tipo butą su 6,56 kv. m. bendro naudojimo patalpomis daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Nors minėtą butą ieškovė įsigijo 1997 m. rugsėjo 18 d., t. y. po to, kai (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir V. M. santuoka (sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)), tačiau ištuoka įregistruota tik (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir V. M. santuoka buvo nutraukta pagal tuo metu šeimos santykius Lietuvoje reglamentavusį Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksą (toliau – SŠK), pagal kurios 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Todėl pagal tuometinį teisinį reglamentavimą ieškovės vardu registruotas butas laikytinas įgytu santuokos metu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalys santuokoje įgyto turto yra lygios (SŠK 21 str.). V. M. reikalavimo į butą nereiškė iki pat savo mirties. Ar jis buvo įsigijęs kokį nekilnojamąjį turtą, nežino nei ieškovė, nei trečiasis asmuo (duktė), nes santykių su juo nepalaikė, jis nesirūpino ir tada dar nepilnamete dukterimi (trečiuoju asmeniu), kuriai (duomenys neskelbtini) metais, kai tėvai išsiskyrė, tebuvo (duomenys neskelbtini) metų, išlaikymo jai neteikė. Ieškovė pragyveno bute daugiau nei 20 metų ir dabar jame gyvena, visada tvarkingai mokėjo mokesčius, o kadangi neturėjo teisinių žinių, tai nesusimąstė, kol neprireikė, kad santuoka pagal SŠK nutraukta buvo laikoma ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo įregistravimo, todėl sąžiningai suklydo.

3. Ieškovės ir trečiojo asmens atstovė advokatė teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad ieškovė L. M. ir V. M. susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, sprendimas įsiteisėjo po 14 dienų, apskųstas nebuvo. Ieškovė manė, kad santuoka nutraukta, pardavė butą ((duomenys neskelbtini)), o pinigus su V. M. pasidalino per pusę. Daugiau jokių ryšių ieškovė su V. M. nepalaikė. V. M. mirė (duomenys neskelbtini) m. Ieškovė butą (duomenys neskelbtini) g. įsigijo (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe, kuriame ir šiuo metu gyvena.

4. Teismo posėdyje trečiasis asmuo S. B. su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad reikėjo sumokėti kažkokią sumą, kad įregistruoti ištuoką, o motina tokios sumos neturėjo, tiesiog galvojo, kad santuoka nutraukta ir viskas. Jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, kai tėvai išsiskyrė, gyveno su motina bute (duomenys neskelbtini) g., su tėvu V. M. visai nebendravo, nes tėvas buvo alkoholikas, jis tame bute nėra buvęs, nesilankė ten, neprisidėjo prie įsigijimo. Kai teismas nutraukė tėvų santuoką, jie pardavė butą (duomenys neskelbtini) g. ir pinigus pasidalino per pusę. V. M. po santuokos nutraukimo nesidomėjo, kur gyvena ieškovė su dukterimi. Kadangi ieškovė neturėjo teisinių žinių, tai galvojo, kad teisme santuoka nutraukta ir visas turtas, įgytas po to sprendimo priėmimo, yra jos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. M. ir V. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Jie turėjo vieną vaiką S. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta L. M. ir V. M. santuoka, sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). L. M. ir V. M. ištuoka Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš 1997 m. rugpjūčio 15 d. sutarties matyti, kad L. M. po santuokos nutraukimo pardavė santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš 1997 m. rugsėjo 18 d. sutarties matyti, kad ieškovė įsigijo nekilnojamąjį turtą – 18,82 kv. m. bendro ploto bendrabučio tipo butą su 6,56 kv. m. bendro naudojimo patalpomis daugiabučiame name, esantį (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo matyti, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie V. M. paskutinę gyvenamąją vietą byloje nėra.

7. Atsakovui iš esmės nepareiškus prieštaravimų, teismas pagal įstatymą turi teisę surašyti sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

8. Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip.

9. CK 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas pripažindamas tas teises.

10. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalyse). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis Nr. 3K-3-490/2007).

11. Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Santuokos nutraukimas registruojamas vienam iš sutuoktinių pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010).

12. Bylos duomenys patvirtina, kad įsiteisėjus (duomenys neskelbtini) teismo sprendimui dėl L. M. ir V. M. santuokos nutraukimo, šalių santuokos nutraukimo procedūra liko nebaigta, kadangi jie nei vienas nesikreipė pagal tuometines SŠK 40 straipsnio nuostatas, reglamentavusias, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose (skyriuje). Į skyrių buvo kreiptasi ir ištuoka įregistruota tik (duomenys neskelbtini). Tačiau 18,82 kv. m. bendro ploto bendrabučio tipo butas su 6,56 kv. m. bendro naudojimo patalpomis daugiabučiame name, esantis (duomenys neskelbtini), nors ir įgytas neįregistravus santuokos nutraukimo civilinės metrikacijos skyriuje (1997 m. rugsėjo 18 d.), tačiau įgytas esant faktui, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu L. M. ir V. M. santuoka nutraukta, sprendimas nebuvo apskųstas. Kad L. M. ir V. M. jau kurį laiką nevedė bendro ūkio akcentuotina ir minėtame teismo sprendime. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už asmenines ieškovės lėšas.

13. Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, 3K-3-343/2006, 3K-3-280/2008).

14. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninei nuosavybėn. Vadinasi, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninei nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninei nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninei nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Todėl sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė), pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

15. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad teismui (duomenys neskelbtini) priėmus sprendimą nutraukti L. M. ir V. M. santuoką, 1997 m. rugpjūčio 15 d. L. M. pardavė santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo parduotas už 24000 Lt. Kaip nurodė ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje patvirtino trečiasis asmuo, už parduotą butą gautos lėšos buvo padalintos lygiomis dalimis ieškovei L. M. ir V. M.. 1997 m. rugsėjo 18 d. ieškovė įsigijo nekilnojamąjį turtą – 18,82 kv. m. bendro ploto bendrabučio tipo butą su 6,56 kv. m. bendro naudojimo patalpomis daugiabučiame name, esantį (duomenys neskelbtini), už 6000 Lt. Vertinant bylos aplinkybes, teismui labiau tikėtina, kad ieškovė L. M. ginčo turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise.

16. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-464/2008, 3K-3-491/2009, 3K-3-491/2011). Aplinkybę, kad ginčo turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, įgyta už asmenines jos lėšas, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre minėtas butas įregistruotas jos vienos vardu.

17. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad nors ieškovė nekilnojamąjį turtą, kurį prašoma pripažinti asmenine jos nuosavybe, įgijo formaliai būdama santuokoje, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės teismui nekelia abejonių, kad minėtas turtas buvo įgytas už asmenines L. M. lėšas, todėl akivaizdu, kad įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta L. M. valia įsigyti turtą asmeninei nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registre aptariamas turtas taip pat įregistruotas vienos L. M. vardu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė šiame bute gyvena iki šiol, juo rūpinasi, moka mokesčius, byloje nėra duomenų, kad V. M. būtų prisidėjęs prie buto įsigijimo, priežiūros ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, pripažįstant, kad butas/patalpa-butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1997 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. S-1888 pagrindu yra L. M. asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovės teises. Atsakovė, kaip valstybės institucija, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus, ieškovės reikalavimų neginčijo, proceso nevilkino. Be to, ieškovės atstovė neprašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

19. Kadangi nagrinėjama byla elektroninė, procesiniai dokumentai šalims buvo įteikiami per EPP, valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes tokių išlaidų byloje nėra (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.