Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. K., J. T., L. Š. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, V.S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tai, kad V. S., neturėdamas visų namų bendrasavininkių sutikimo, buvusį laiptinės praėjimą prie neįrengtų palėpės patalpų savavališkai atsitvėrė ir šiuo metu į jas galima patekti tik per V. S. butą, pastarajam nesudaro pagrindo jas tokiu būdu nusavinti. Šios patalpos nėra atskiras turtinis vienetas, jų paskirtis taip pat nėra tarnauti pagrindiniam daiktui, šiuo atveju V. S. nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime Centrinis registratorius savaip interpretuodamas Civilinio kodekso 4.15 straipsnio nuostatas iškraipė jų esmę, nes šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų neįrengtą palėpę traktuoti kaip pagrindinio daikto (buto) dalį, nėra. Nustačius, kad neįrengtos patalpos nėra buto (duomenys neskelbtini). V. S. priklausančio pastato priklausinys, šių tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių dėl ginčo į neįrengtą palėpę nebegalima grįsti ir Civilinio kodekso 4.14 straipsnio normomis.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalimi buvo atliktas neįrengtos palėpės dalies padalinimas visiems namo bendrasavininkams. Namo bendrasavininkai L. K., L. Š. ir J. T. įgijo jiems nuosavybės teise priklausančias nekilnojamojo daikto dalis, remiantis V. S. VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale gauto 2009-10-09 prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atliktu neįrengtos palėpės padalinimo projektu, kuriame L. Š., L K. ir J. T., vadovaujantis Civilinio kodekso 4.48 straipsniu, proporcingai jų turimam nekilnojamam turtui ir buvo paskirstytas pareiškėjo V. S.ginčijamos 13,1 kv. m nekilnojamos patalpos. Tai, kad V. S. iš H. S. D. nuosavybės teise įsigijo, remiantis jo paties prašymu Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale atliktu neįrengtos palėpės padalinimo projektu priskirtos palėpes dalį, tik patvirtina, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Registrų centre atliktu palėpės padalinimu bei šiam padalinimui pritarė.

Pastogės patalpos tapo sudėtine buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalimi. Jos nėra išskirtos, o yra tarpusavyje susijusios funkciniu ryšiu. Patalpos neturi atskiro įėjimo, į jas patenkama iš nurodyto buto, patalpos neturi atsietos nuo buto (savarankiškos) šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklų, dėl to patalpos nėra atskiras turtinis vienetas. Taigi, nurodytos patalpos laikytinos esminėmis pagrindinio daikto (buto) dalimis, sujungtomis kartu su pagrindiniu daiktu ir pagerinančiomis pagrindinį daiktą (Civilinio kodekso 4.15 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 4.14 straipsnio 1 dalį ir tuo atveju, kai nekilnojamojo turto objektas yra išplečiamas naujomis patalpomis, tokiu būdu atliekant jo pagerinimą ir sukuriant didesnę to daikto vertę, tos naujos patalpos įgyja pagrindinio daikto statusą. Todėl prijungus pastogės patalpas prie V. S. nuosavybės teisėmis priklausančio buto, šios patalpos tapo buto sudėtine dalimi ir prarado bendrojo naudojimo patalpų statusą. Įvertinus tai, kad naujas nekilnojamojo turto objektas – butas Nr. 2, suformuotas statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos sprendimu, būtent ši institucija užtikrino, kad bendrojo naudojimo patalpų prijungimas prie buto buvo atliktas teisėtai.

Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dalis naujai suformuoto nekilnojamojo daikto – buto Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, niekam neįregistruotos. Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra iškelta byla pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į prijungtas prie buto pastogės patalpas pripažinimo (proceso dalyviais byloje yra V. S., J. T., L. Š., L. K.).

Tretysis suinteresuotas asmuo V. S. nesutinka su pareiškėjų skundu ir laiko Centinio registratoriaus priimtą sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Skundžiamame sprendime tinkamai konstatuotos faktinės aplinkybės bei taikytos teisės aktų nuostatos. Pradėjus techninio projekto rengimą, 1996 metais buvo gauti buvusių patalpų savininkų sutikimai. Pareiškėjai patalpų savininkais tapo tik 2006 metais. Teritorinio registratoriaus sprendimas yra neteisėtas, peržengiantis jo kompetencijos ribas. Jei pareiškėjų teisės yra pažeistos, jie turėtų teisme ginčyti statybos leidimą ir patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti aktą. Kol šie aktai nepanaikinti, prijungtų patalpų teisėtas savininkas lieka V. S. Pareiškėjai klaidingai interpretuoja faktą, kad V. S. iš H. S. D. jam nuosavybės teise priklausančią palėpės dalį įsigijo tik po rekonstruoto buto įregistravimo. Teritorinio registratoriaus darbuotojai pasiūlė V. S. parašyti prašymą kadastriškai išmatuoti palėpę, kad būtų atskirtos butų savininkų dalys, kurias jis galėtų išpirkti. Tačiau teritorinis registratorius neturėjo tokios teisės, nes palėpės patalpų jau nebebuvo, o buvo suformuotas vienas butas Nr. 2. Teritorinis registratorius neturėjo teisės įregistruoti neegzistuojančio daikto.

L. K. atstovė R. K. pateikė nuomonę raštu į atsakovo ir V. S. atsiliepimus. Nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsigijo 1997 m. spalio mėn. Prieš tai buvęs buto savininkas–nuomininkas S. P. negalėjo duoti ir nedavė leidimų dėl bendro naudojimosi koridoriaus, dėl palėpės ir dėl terasos oranžerijos virš jų buto, ant vienaaukščio stogo, dėl atsijungimo nuo miesto centralizuoto šildymo. V. S. pats savininku tapo tik 1997 m., o ne 1996 m. Dešimtmetį darė remontą, paskui jo bute kilo gaisras ir tik 2009 m. pabaigoje įregistravo butą, kaip suformuotą iš dviejų butų, prijungiant palėpės dalis. Teigia, kad V. S. norėjo pasipelnyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise valdo butus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006-04-11 išrašas (b. l. 12-13) rodo, kad pareiškėjai J. T. ir L. Š. nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis valdo 71,86 kv. m. ploto patalpą – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šis turtas įsigytas 2006-03-15 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 145-148).

L. K. kartu su R. K.1997-10-31 sutartimi įsigijo 42,67 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 167-168). 2010-05-20 Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartimi R. K. savo buto dalį padovanojo L. K. (b. l. 169-172).

Iš VĮ Registrų centro 2009-12-08 Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo matyti, kad V. S. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 147,14 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro įrašas rodo, kad turtas nuosavybės teise V. S. priklauso 1995-10-24 pirkimo pardavimo sutarties Nr. I-12684, 1995-12-13 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-24 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-07 priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-07 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 63). 1995-10-24 sutartimi V. S. įsigijo 51,76 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 152). 1995-12-13 sutartimi V. S. buvo padovanotas 54,37 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 156). 2009-04-24 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-277-(14.7) pripažino tinkamais naudoti butus Nr. 2 ir Nr. 3, name (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 155), jo perplanavimo ir sujungimo į vieną butą Nr. 2, būdu. 2009-12-07 Buto dalies pirkimo ir pardavimo sutartimi V. S. H. S. D., kuris yra patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje savininkas, nusipirko (duomenys neskelbtini) dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 163-164). Registro pastabose nurodyta, kad į likusią buto pastogės dalį (13,1 kv. m.) nuosavybės teisė neįregistruota.

2010-06-08 L. Š., J. T. ir L. K. Registrų centro Klaipėdos filialui padavė prašymus nekilnojamojo turto registre įregistruoti jiems priklausančias palėpės dalis (b. l. 177-179).

Iš VĮ Registrų centro 2010-06-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys (atitinkamai (duomenys neskelbtini) dalis, (duomenys neskelbtini) dalis ir (duomenys neskelbtini) dalis) nuosavybės teise įregistruotos L. K., L. Š. ir J. T. vardu (b. l. 14-16).

Nagrinėdamas V. S. skundą dėl Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimų įregistruoti palėpės dalis pareiškėjų vardu Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010-09-28 sprendime Nr. 223 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ nusprendė panaikinti Klaipėdos filialo 2010-06-08 ir 2010-06-10 sprendimus, kuriais buvo tenkinti J. T., L. Š. ir L. K. 2010-06-07 prašymai įregistruoti šių asmenų nuosavybės teises į butą Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir priimti naują sprendimą pareiškėjų prašymų netenkinti, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 7 dalimi, nes daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Pareiškėjai prašo palikti galioti teritorinio registratoriaus 2010-06-08 ir 2010-06-10 sprendimus, kuriais įregistruotos J. T., L. Š. ir L. K. nuosavybės teisės į butą Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 dalimi, kuri numato nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigą atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata paremta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (b. l. 136-144) matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje palėpė, kurios bendras plotas pagal kadastro duomenis sudaro 147,14 kv. m., priskirta butui Nr. 2. Ši palėpė, išskyrus 13,1 kv. m. ploto dalį, nuosavybės teise priklauso V. S. Į 8,9 kv. m. ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės dalis nuosavybės teisės Registrų centro Klaipėdos filialo 2010-06-08 ir 2010-06-10 sprendimais įregistruotos pareiškėjams.

Pareiškėjai savo teises į buto dalis grindžia tuo, kad jiems namo palėpės dalis priklauso bendrosios nuosavybės teise kaip tame name esančių butų savininkams. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal to paties straipsnio 5 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Atsakovas skundžiamame sprendime rėmėsi tuo, kad palėpė nėra suformuota atskiru nekilnojamojo turto vienetu, dėl ko daiktinės teisės į ją negalėjo būti registruota pareiškėjų vardu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatytas nekilnojamo daikto formavimo būdas atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus.

Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų teisės, grindžiamos Civilinio kodekso 4.82 straipsnio normomis gali būti registruotos tada, kai įvykdomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimas ir bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalys suformuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Kadangi namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, palėpė nėra įregistruota kaip bendrosios nuosavybės teise valdomas atskiras daiktas, tai atsakovo sprendimas yra tinkamai grindžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 7 dalimi.

Iki 2009-04-24 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-277-(14.7) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos ir jokiam butui nepriskirtos palėpės patalpos sutinkamai su Civilinio kodekso 4.82 straipsnio normomis buvo bendroji visų name esančių patalpų savininkų nuosavybė. Įregistravus 2009-04-24 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-277-(14.7) palėpės patalpos buvo priskirtos butui Nr. 2 ir prarado bendrosios nuosavybės statusą.

Nekilnojamo turto registro išraše – pažymėjime ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 63-65) nurodyta, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas sujungimo būdu, atlikus rekonstrukciją. Tiek daikto rekonstrukcija, tiek sujungimas Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme laikomi nekilnojamojo daikto formavimo būdais. Nekilnojamojo turto kadastro 7 straipsnio 4 dalyje numatytas nekilnojamo daikto formavimo būdas sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto kadastro 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų statinių kadastro duomenų keitimo pagrindas - statinių rekonstravimas. Rekonstrukcija buvo atlikta remiantis V. S. išduotu statybos leidimu dėl butų Nr. 2 ir Nr. 3 perplanavimo (b. l. 184-186), kiti statybos leidimai nebuvo išduoti.

Teritoriniam registratoriui priėmus sprendimą dėl 2009-04-24 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-277-(14.7), kuriuo pripažinti tinkamais naudoti butai Nr. 2 ir Nr. 3 buvo sujungti į vieną butą, visos palėpės patalpos tapo buto Nr. 2 dalimi. Teritorinio registratoriaus 2010-06-08 ir 2010-06-10 sprendimais J. T., L. Š. ir L. K. nuosavybės teisės buvo įregistruotos į tą patį unikalų numerį turintį objektą, kaip ir V. S. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad patalpų, suformuotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą šio daikto egzistavimo laiką. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra suteiktas (duomenys neskelbtini) esančiam butui. Nei vienas iš pareiškėjų niekada neturėjo nuosavybės teisių į butą Nr. 2, todėl teritorinis registratorius neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjų 2010-06-07 prašymų ir nustatyti jiems nuosavybės teisių dalis bute Nr. 2.

Civilinio kodekso 4.77 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato taisykles, kai bendraturtis savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę. Bylos atveju buvo padidintas ne bendrasis daiktas – praplėstos palėpės patalpos, bet padidintas V. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 2. Dėl šių veiksmų bendrojo naudojimo patalpos ne padidėjo, o sumažėjo. Tokiu atveju Civilinio kodekso 4.77 straipsnio taisyklės negali būti taikomos. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje yra išvardinti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis registruojamos daiktinės teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai. Prie 2010-06-07 prašymų pareiškėjai nepateikė įstatyme išvardintų dokumentų, kurie rodytų jų nuosavybės teises į butą Nr. 2. Todėl nebuvo įstatyminio pagrindo registruoti jų nuosavybės teises į šio buto dalis ir teritorinis registratorius turėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Svarbu pažymėti, kad šioje byloje teismas nepasisako dėl teritorinio registratoriaus sprendimo įregistruoti 2009-04-24 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-277-(14.7), kadangi šio klausimo sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir rodytų teismo išėjimą už skundo ribų. Tokios teisės teismui įstatymai nesuteikia. Lygiai taip pat šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjams ginti savo nuosavybės teises, pareiškiant ieškinius ar skundus. Administracinis teismas bylą nagrinėja tikrindamas administravimo subjektų veiksmų atitikimą įstatymo normoms, tačiau nepriima sprendimo dėl asmenų civilinių teisių apimties ir nepasisako dėl to, ar pareiškėjai pagrįstai mano, jog jie turi nuosavybės teises į namui priklausančią palėpę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais teisėjų kolegija

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.