Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2009-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-106-834/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-12-01
Bylos Nr.
1-106-834/2009
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00412-07-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Dirgėlienė
Civilinis ieškovas
A. G., S. G., J. G., D. G.
Nukentėjusysis
A. G., S. G.
Civilinis atsakovas
AB Lietuvos draudimo
Kaltinamasis
S. P.
Advokatai
Auksanas Čiupaila, Vytautas Sketeris
b. byla Nr. 1-106-834/2009
Proceso Nr.1-53-1-00412-07-6Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.25.4.5; 2.3.6.4.2. (S)
Anykščių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2009 m. gruodžio 01 d .Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Dirgėlienė,S. E. Misiūnaitei,Dalyvaujant prokurorui Vigandui Jurevičiui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. G., S. G., J. G.,nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. G. ir D. G. įstatyminei atstovei A. G.,nukentėjusiųjų A. G., S. G., J. G. atstovui advokatui Vytautui Sketeriui,gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai,Nedalyvaujant civilinio atsakovo AB Lietuvos draudimo atstovui ,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, dirbantis R. K. individualioje įmonėje vairuotoju, gyvenantis Rokiškio raj. (duomenys neskelbtini),kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2007 m. rugsėjo 25 d. apie 14 val. Anykščių raj. kelio Kupiškis-Utena 32, 750 kilometre, vairuodamas L. S. priklausantį automobilį „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas atstumo, jog neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, nepasirinkdamas saugaus greičio, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 50, 53, 171, 172, 173 punktų reikalavimus,dėl padarytų pažeidimų nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio pradėjus stabdyti priešais važiavusiam autobusui, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu V. G. vairuojamu automobiliu „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. G. ir keleivė V. K..

K. S. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2007 m. rugsėjo 25 d. važiavo pasiskolinęs automobilį. Draugą pasiėmė bendrakeleiviu. Važiavo į Uteną. P. S., prisivijo autobusiuką, pasižiūrėjo į keleivį ir išgirdo padangų cypimą. Pradėjo stabdyti savo automobilį ir išvažiavęs į priešingą pusę susidūrė su kitu automobiliu. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Pagrindinė avarijos priežastis buvo neatsargus vairavimas ir per mažas atstumas tarp automobilių. Laidotuvių išlaidas atlygino. Nukentėjusiajai A. G. yra davęs jau 5500 Lt . Dar 5000 Lt turi, kuriuo galėtų atlyginti nukentėjusiajai. Civilinius ieškinius pripažįsta ir stengsis juos atlyginti iš atlyginimo, kitų pajamų neturi.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. paaiškino, jog įvykio metu žuvo du jos brangiausi žmonės- vyras ir mama. Kaltinamasis davė 2000 Lt vaikams išleisti į mokyklą, 2000 Lt davė metinėms, 500 Lt davė dukters kambario remontui. Neturinės žalos jau yra atlyginęs 5500 Lt. Nurodė, jog vaikams tėvo trūksta. Civilinius ieškinius palaiko ir prašo patenkinti.

Šalies argumentai

N. S. G. paaiškino, jog įvykio metu žuvo jos sūnus. Turtinės žalos nebuvo padaryta, laidotuvių išlaidas atlygino draudimas. Sūnus jiems buvo didelė parama, padėdavo. Prašo civilinį ieškinį patenkinti.

Nukentėjusysis J. G. paaiškino, jog sūnaus netekti buvo didelis skausmas. Sūnus buvo pagrindinis rėmėjas , daug padėdavo. Savo civilinį ieškinį palaiko ir prašo patenkinti. Mano, jog avarijos priežastimi buvo netvarkinga stabdžių sistema. Buvo po avarijos nuvažiavęs į avarijos vietą ir matė, jog vienos pusės rato stabdymo vėžės stipresnės.

Liudytoja L. S. parodė, jog įvykio dieną kaltinamasis turėjo važiuoti į Uteną atsivežti statybinių medžiagų, todėl ji pasiūlė savo automobilį, nes jis didesnis. Mašina buvo techniškai tvarkinga. Kaltinamasis pasakojęs jai, jog priekyje važiavo kitas automobilis ir staigiai stabdė, todėl ir jis pradėjo stabdyti ir išvažiavo į priešingą pusę.

L. R. K. parodė, jog kaltinamasis yra jo patėvis, nors motina ir nėra su juo susituokusi. Nukentėjusiųjų šeimą pažinojo iki įvykio.Po įvykio nuo pat pradžių rūpinosi nukentėjusiųjų artimaisiais, kai šie gulėjo ligoninėje. Padėjo nukentėjusiajai A. Ir dabar yra jai nupirkę kitą automobilį ir nori jį atiduoti A., nes žino, tas su kuriuo dabar A. važinėja dažnai genda. Jam kaltinamasis pasakojęsis , jog priešais važiavusi mašina staigiai stabdė ir jis nespėjo sustabdyti savo automobilio.

Iš byloje esančio 2007-09-25 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, ir prie jo esančios schemos, fotolentelių matyti , kad eismo įvykio vieta yra kelio Anykščių r. K. K.-Utena 32,750 km. Schemoje užfiksuoti mašinų išsidėstymas, įvykio pėdsakai ir kitos detalės. (t., 1 , b.l. 7- 17)

Iš byloje esančio 2007-09-25 transporto priemonės apžiūros techninės būklės patikrinimo protokolo matyti , kad apžiūrėtas lengvasis automobilis R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užfiksuoti automobilio sugadinimai ( t.,1 , b.l. 18-19).

Iš byloje esančio 2007-09-25 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti , jog avarijos metu apgadintas automobilis AUDI 80 valst. Nr., (duomenys neskelbtini),priklausantis V. K. . ( t., b.l. 20-21 ).

Iš byloje esančio 2007-10-11 M. R. universiteto teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7601/07(01) matyti, jog V. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1., b.l. 27)

Iš byloje esančio 2007-11-30 M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr.M 2647/07(01) matyti, jog V. G. M. priežastis- kūno sumušimas su daugybiniais skeleto kaulų lūžiai bei galvos smegenų sužalojimu, kas komplikavosi trauminiu šoku ( t.1, b.l.-30).

Iš byloje esančio 2007-09-26 M. R. universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M624/07(05)matyti , jog V. K. mirė nuo stipraus galvos ir kaklo sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais kaktoje ir kairiame smilkinyje, muštine žaizda kairiame skruoste, kraujosruvomis kairio momens ir kairio smilkinio minkštuose audiniuose, kairio smilkinkaulio ir vidurinių kaukolės pamato duobių kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių pakaušinių skilčių dangalais, stuburo 1-o kaklo slankstelio lūžiu ir išnirimu su nugaros smegenų suspaudimu šioje smegenų srityje, tai komplikavosi trauminiu šoku. V. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Sužalojimai padaryti prieš mirtį vienu , kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu ( t.1, b.l. 41-42).

Iš byloje esančio 2007-10-11 M. R. universiteto teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7603/07(01) matyti, jog S. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( t.1, b.l. 124 ).

Iš byloje esančio 2008-04-09 M. R. universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G556/08(05) specialisto išvados matyti, jog S. P. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio čiurnos sąnario sumušimas ir šonkaulio, kulnikaulio bei išorinio kulkšnelio lūžiai, krūtinės ląstos sumušimas, minkštųjų audinių sumušimas kairiame skruoste, muštinės žaizdos kairiame skruoste ir kairiame kelio sąnaryje.. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2007-09-25 apie 14 val. susimušant minimas kūno sritis į automobilio dalis susidūrus automobiliams. S. P. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui ( t.1, b.l.147-148).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo S. P. kaltė, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių , (patvirtintų 2002m. gruodžio 11d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950) 50,53,171,172,173 punktų reikalavimus, ko pasekmėje įvyko avarija, tai yra nesilaikydamas saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, nepasirinkdamas saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su V. G. vairuojamu automobiliu „Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kūno sumušimo su daugybiniais skeleto lūžiais bei galvos smegenų sužalojimo žuvo automobilio „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. G. ir dėl stipraus galvos ir kaklo sumušimo, žuvo Audi 80 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) keleivė V. K..

S. P. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimą ( t.1, b.l. 139 ), jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmė laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau, teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis S. P. prisipažįsta nusikaltęs ir gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nėra surinkta blogai jį charakterizuojančių duomenų, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino dalį neturtinės žalos, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai S. P. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Atlikdamas bausmę laisvėje, kaltinamasis galės rūpintis žalos atlyginimu. Sutinkamai su LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio reikalavimais, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. LR baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti transporto priemonę, jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamsis S. P. dirba vairuotoju, todėl tokios teisės atėmimas, reikštų dirbti vairuotojo darbą atėmimą. Todėl kaltinamasis neturėdamas pragyvenimo šaltinio, negalėtų atlyginti nukentėjusiesiems patirtą neturtinę žalą. Todėl kaltinamajam skirtina kita poveikio priemonė, numatyta LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje- įmoka nuo nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Ieškovė A. G. pateikė ieškinį ir prašė iš kaltinamojo S. P. ir AB Lietuvos draudimas“ priteisti 50 000 Lt ieškinį neturtinės žalos atlyginimo. I. S. G. ir J. G. pateikė ieškinį ir prašo iš kaltinamojo ir AB Lietuvos draudimo „ priteisti po 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė A. G. ginant nepilnamečių vaikų S. G. ir D. G. interesus pateikė ieškinį ir prašo iš kaltinamojo ir AB Lietuvos draudimo priteisti po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog kaltinamasis S. P. vairavo automobilį R. E., kuris buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB Lietuvos draudimas Vadovaudamasi draudimo sutartimi, draudimo kompanija nukentėjusiajai A. G. atlygino dėl V. K. žūties patirtą žalą, kompensavo laidojimo išlaidas 4447, 69 Lt bei išmokėjo 863, 20 ( 250 eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat atlygino dėl V. G. žūties patirtą žalą, kompensavo laidojimo išlaidas 8323,87 Lt bei išmokėjo 863,20 Lt (250 eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji A. G. pateikė ieškinį ir prašo priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo ir draudimo įmonės. Nukentėjusioji nurodė, jog avarijos metu žuvo du jos artimiausi žmonės - mama ir vyras. Vyras ir mama vaikus padėdavo išlydėti į mokyklą. Vyras daug padėdavo prie namų ruošos. Dėl vyro ir mamos netekties patiria didžiulius dvasinius išgyvenimus. Teismo posėdžio metu nurodė, jog dalį neturtinės žalos S. P. yra atlyginęs. Bei pateikė pareiškimą , kuriuo mažina savo ieškinį ir prašo iš S. P. priteisti 39 500 Lt neturtinės žalos ( t.2. b.l. 139). Taip pat atstovaudama nepilnamečių vaikų S. G. ir D. G. interesus prašo priteisti iš kaltinamojo po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog vaikai mylėjo tėvą, vaikams dabar be tėvo yra sunku.

N. S. G. ir J. G. pateikė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo ir draudimo įmonės priteisti po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog autoįvykio metu žuvo jų sūnus, kuris buvo labai geras sūnus, didelis pagalbininkas. Dėl sūnaus mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir dabar jį prisimena su ašaromis akyse. J. G. nurodė, jog netekęs sūnaus, neteko didelio rėmėjo, padėjėjo. Padėdavo sode ir butą remontuojant. Buvo ramstis ir savo šeimoje, ir jų šeimoje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais , kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas , nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Kaip nustatyta nukentėjusioji A. G. dėl įvykusios avarijos neteko vyro ir motinos, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus. Tokie išgyvenimai yra ypač dideli, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. N. S. G. ir D. G. neteko tėvo. Nukentėjusieji yra nepilnamečiai, todėl tėvo parama tiek materialinė, tiek moralinė jiems ypatingai buvo reikalinga. Todėl jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. N. S. G. ir J. G. neteko sūnaus. Kaip nurodė teismo posėdžio metu sūnus gyveno atskirai, tik jiems atvažiuodavo padėti. Tačiau nei S. G. , nei J. G. nepateikė teismui duomenų, jog jie yra nedarbingi ir buvo išlaikomi sūnaus. Nurodė, jog dėl sūnaus žūties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Todėl jie turi teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai sukelti pažeidus šią vertybę yra ypač dideli. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą . Viena iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti , yra žalą padariusio asmens kaltė. K. S. P. padarė nusikalstamą veiką laikoma neatsargia, avarijos metu ir jis buvo sužalotas ( t.1, b.l.147-148), gailisi dėl padaryto nusikaltimo, iki teismo posėdžio atlygino dalį neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu nukentėjusiajai A. G. sumokėjo dar 5000 litų. Iš viso nukentėjusiajai A. G. yra atlyginęs 10 500 litų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl teismas, įvertinęs visas eismo įvykio padarymo aplinkybes, bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, mano, jog nukentėjusiosios A. G. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. A. G. priteistina iš kaltinamojo S. P. 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. K. S. P. nukentėjusiajai A. G. jau yra atlyginęs 10 500 litų, todėl ši suma įskaitytina į priteistą sumą. Nukentėjusių nepilnamečių S. G. ir D. G. ieškiniai tenkintini iš dalies ir jiems priteistina po 40 000 litų neturtinei žalai atlyginti. N. S. G. ir J. G. ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies ir jiems priteistina po 7 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas UAB „Lietuvos draudimas‘ įvykdė pareigą atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą ir A. G. sumokėjo neturtinės žalos atlyginimą pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, todėl neturtinė žala priteistina tik iš kaltinamojo S. P.. Kitoje dalyje A. G., S. G., D. G., S. G. ir J. G. ieškiniai atmestini.

Iš kaltinamojo S. P. priteistinos antrinės pagalbos išlaidos – 1282,17 Lt (t.II .b.l. 136,137,138 ) ( LR (duomenys neskelbtini).)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 304 str., 307 str.

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams.

Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą ir S. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir S. P. skirti 5 MGL (130 Lt x 5= 650 litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą . Įmoka turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).

A. G. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš S. P. 29 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

A. G., atsovaujančios nepilnamečių vaikų S. G. ir D. G. interesus,ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti S. G. ir D. G., atstovaujamiems A. G. iš S. P. kiekvienam po 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

S. G. ir J. G. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jiems iš S. P. kiekvienam po 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo S. P. į valstybės biudžetą 1282,17 litų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovams. (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660)

Palikti galioti 2008m. rugpjūčio 20 d. Anykščių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu taikytą S. P. nuosavybės teisėms laikiną apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą.

Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą

Teisėja ( parašas )Nuorašas tikras:Teisėja Vaida Dirgėlienė