- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-679-464/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. IĮ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ ieškinį atsakovui M. B. IĮ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ 2009-02-29 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (t. 1, b.l. 1-2), vėliau - su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka (t. 1, b.l. 56-59) ir prašė priteisti iš atsakovo M. B. IĮ 15 217,79 Lt skolos, 1674,49 Lt palūkanų, 15,21 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2005 m. įsigijo pastatus adresu Kirtimų g. 61, Vilniuje, dalį jų nuomojosi atsakovas, todėl tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Atsakovas mokėjo ieškovui už valgyklai naudojamų patalpų nuomą, elektros energiją, šilumos energiją ir kitų paslaugų teikimą. Ieškovui pardavus pastatus, atsakovas M. B. IĮ išsikraustė iš nuomojamų patalpų, tačiau ieškovui už tinkamai suteiktas paslaugas nesumokėjo, dėl ko susidarė 15 217,79 Lt įsiskolinimas.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-07-13 preliminariu sprendimu (t. 1, b.l. 71-72) ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo M. B. IĮ ieškovui UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ 15 217,79 Lt skolos, 1674,49 Lt palūkanų, 15,21 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. 2009-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1683,88 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas M. B. IĮ 2009-08-17 pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo (t. 1, b.l. 77-81) ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog naudojosi ir valdė negyvenamąsias patalpas, esančias Kritimų g. 61, Vilniuje, nuo 2003-01-28. Su minėtų patalpų valdytoju AB „Šaldytuvų ūkis“ 2003-01-28 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 03-01, kuriuos 3.1. p. nustatyta, kad nuomininkas (atsakovas) įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį, o šios sutarties 3.2 p. susitarta, kad nuomininkas (atsakovas) be nuomos mokesčio moka taip pat mokesčius už ryšių ir komunalines paslaugas (vandens ir dujų tiekimą, šiukšlių išvežimą, nuotekų kanalizavimą) bei suvartotą elektros energiją. Atsakovo įmonės nuomojamas patalpas 2004 m. įsigijo ir pirmąją PVM sąskaitą – faktūrą apmokėjimui ieškovas pateikė gruodžio mėnesį. Pažymėjo, kad ieškovas, įsigijęs minėtas atsakovo nuomojamas patalpas, nesikreipė į atsakovą dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo ar patalpų nuomos santykių peržiūrėjimo, šalys nesudarė naujos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Todėl atsakovas ir toliau naudojosi patalpomis tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos ankstesniųjų patalpų savininkų: mokėjo ieškovui nuomos mokestį, mokestį už ryšio paslaugas bei mokesčius už suvartotą vandenį ir elektros energiją pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovas nei ankstesniam šių patalpų nuomotojui AB „Šaldytuvų ūkis“, nei ieškovui nebuvo įsipareigojęs mokėti mokesčių už šilumos energiją. Nei vienoje iš ieškovo jam pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio nebuvo įtraukti jokie mokėjimai už suvartotą šilumos energiją. Ieškovas į vėlesnes 2008 m. sąskaitas - faktūras mokesčius už suvartotą šilumos energiją įtraukė be jokio teisinio pagrindo. Gavęs Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-07-13 preliminarų sprendimą, atsakovas papildomai atliko buhalterinį auditą bei paskaičiavo, kad nebuvo sumokėjęs ieškovui 1400 Lt privalomų mokėjimų pagal 2003-01-28 sutartį. Šią 1400 Lt sumą jau sumokėjo ir tokiu būdu yra visiškai atsikaitęs su ieškovu.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus (t. 1, b.l. 135-138) prašė pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-07-13 preliminarų sprendimą ta apimtimi, kuria atsakovas sumokėto dalį skolos, t.y. 1400 Lt, priteisiant ieškovui likusią skolos dalį - 13 817,79 Lt, 1674,49 Lt palūkanas, 15,21 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovui faktiškai suteikė ne tik patalpas nuomai, bet patalpoms nuolat teikė ir komunalines paslaugas, įskaitant šildymą. Atsakovas, kuris verslo poreikiams tenkinti naudojosi patalpomis ir joms teikiamomis komunalinėmis paslaugomis bei iki ieškinio pareiškimo niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl teikiamų PVM sąskaitų-faktūrų, turi pareigą pagal jas sumokėti, nes kitu atveju būtų įteisintas atsakovo nepagrįstas praturtėjimas, nesąžiningai sutaupant ieškovo sąskaita. Nuomos sutartis, priešingai nei nurodo atsakovas, kaip tik įrodo atsakovo įsipareigojimą sumokėti mokesčius už šilumos energiją kaip vieną iš komunalinių paslaugų rūšių, nes sutartimi mokesčius už visas komunalines paslaugas įsipareigojo mokėti nuomininkas - atsakovas. Minėtos sutarties 3.2 p. aiškiai ir neginčijamai nurodyta, kad „nuomininkas sumoka mokesčius už ryšių ir komunalines (vandens ir dujų tiekimą, šiukšlių išvežimą, nuotekų kanalizavimą ir kt.) paslaugas bei suvartotą elektros energiją. Sutarties 3.2. p. nurodytas komunalinių paslaugų sąrašas yra nebaigtinis ir atsakovas, kaip verslininkas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo numatyti, kad į komunalinių paslaugų sąvoką įeina visos su nuoma susijusios paslaugos, įskaitant ir mokesčiai už šilumos energijos tiekimą. Nuomos santykiuose paprastai šalys susitaria arba mokėti fiksuotą nuomos mokestį, įskaitant komunalines paslaugas, arba nuomos mokestį bei komunalinių paslaugų apmokėjimą. Nei sutartyje, nei įstatymuose jokių išimčių dėl atsakovo atleidimo nuo pareigos atlyginti daikto išlaikymo - šilumos, teiktos nuomojamam daiktui, išlaidas nenumatyta. Šilumos tiekimo paslaugos buvo tiekiamos visam UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ priklausiusiam Kirtimų g. 61, Vilniuje esančiam pastatui, kuriame patalpas nuomojosi atsakovas. Atsakovo nuomotos patalpos buvo tikslinės paskirties - viešojo maitinimo veiklai, o ieškovo, kaip patalpų nuomotojo, viena esminių pareigų yra užtikrinti, kad nuomojamos patalpos galėtų būti naudojamos pagal paskirtį. Atsakovas šių paslaugų (šilumos) tiekimo neginčija. Atsakovas į bylą nepateikė jokių sutarties pakeitimų ar susitarimų dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją, t.y. nepateikė įrodymų, kad ieškovas su atsakovu būtų sudaręs nuomos sutarties pakeitimus ar susitarimus, kuriais atsakovas būtų buvęs atleistas nuo pareigos sumokėti už visas nuomojamoms patalpoms teikiamas komunalines paslaugas. Atsakovas apie patalpų savininkų pasikeitimą buvo ieškovo ne kartą informuotas tiek žodžiu, tiek raštu. Jau iš 2004-12-31 PVM sąskaitos-faktūros INT Nr.000097 bei iš kitų vėliau atsakovui pateiktų ir jo priimtų PVM sąskaitų-faktūrų atsakovui turėjo būti žinoma apie nuosavybės teisės į patalpas perėjimą ieškovui. Atsakovas savo veiksmais pripažino nuomos santykius su ieškovu, jokių pretenzijų ieškovui dėl patalpų nuosavybės teisės perėjimo ar nuomos santykių bei jų teikimo apimties niekada nebuvo pateikęs. Atsakovui atliekant dalinius mokėjimus, visos sumos buvo įskaitomos už seniausias skolas pagal CK 6.55 str. 2 d., nes atsakovas mokėjimo paskirtyje niekada nenurodydavo už kokias paslaugas ir pagal kokią PVM sąskaitą-faktūrą moka. Atsakovui 2009-08-12 apmokėjus dalį skolos (1400 Lt) ir ją įskaičiavus kaip seniausią skolą, atsakovo skola už nuomą ir komunalinius mokesčius vis dar yra 13 817,79 Lt.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-01-12 nutartimi (t. 1, b.l. 172) perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą Trakų rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2010-06-23 sprendimu (t. 2, b.l. 29-31) Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-07-13 preliminarų sprendimą iš dalies pakeitė ir priteisė iš atsakovo M. B. IĮ 13 817,79 Lt skolos, 1674,49 Lt palūkanų, 15,21 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 13 817,79 Lt sumą nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. nuo 2009-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė 2883,88 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ naudai, taip pat priteisė iš atsakovo M. B. IĮ 27,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp atsakovo M. B. IĮ (nuomininko) ir pirminio nuomotojo AB „Šaldytuvų ūkis“ 2003-01-28 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 03-01, kurios 3.2 p. numatė, jog be nuomos mokesčio nuomininkas sumoka mokesčius už ryšių ir komunalines (vandens ir dujų tiekimą, šiukšlių išvežimą, nuotekų kanalizavimą ir kt.) paslaugas bei suvartotą elektros energiją. 2005 m. nuomojamas patalpas iš AB „Šaldytuvų ūkis“ įsigijo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ (ieškovas). Pasikeitus nuomotojui, sutartis su atsakovu nebuvo keičiama. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad daugeliu atveju nuomininkai apmoka nuomojamo daikto išlaikymo išlaidas, taigi ir byloje esančios nuomos sutarties šalys, aptardamos nuomos mokesčio mokėjimą, taip pat susitarė ir dėl mokesčių, susijusių su daikto išlaikymo išlaidomis, apmokėjimo. Priešingu atveju jos turėjusios sutartyje numatyti išlygą, jog nuomininkas neapmoka už patalpoms suteiktą šilumos energiją. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad į PVM sąskaitas – faktūras už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio, pagal kurias jis atsiskaitydavo su nuomotoju už patalpų nuomą bei apmokėdavo mokesčius už patalpoms teikiamas kitų šalių paslaugas, nebuvo įtraukti jokie mokėjimai už suvartotą šilumos energiją, nurodydamas, kad ieškovas ir neprašo priteisti įsiskolinimo už teiktą šilumą nuo 2004 m., o tik nuo to laiko, kai pastebėjo, jog atsakovas už šildymą nemoka. Padaręs išvadą, kad atsakovo nuomojamoms iš ieškovo patalpoms buvo teikiamos šildymo paslaugos, už kurias atsakovas turi atsiskaityti, pirmosios instancijos teismas atsakovo prieštaravimus dėl preliminarus teismo sprendimo pripažino nepagrįstais, pakeisdamas Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-07-13 preliminarų sprendimą tik atsakovo šios bylos nagrinėjimo eigoje apmokėtai įsiskolinimo sumai.
Šalies argumentai
Atsakovas M. B. IĮ apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 37-40) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimą. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.193 str. 1 d. įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl šalių susitarimo. Atsakovas nuo 2003-01-28 naudojosi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis Kirtimų g. 61, Vilniuje. Pagal 2003-01-28 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03-01 3.1 p. nuostatas, nuomininkas, t.y. atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, o pagal sutarties 3.2 p. - mokesčius už ryšių ir komunalines paslaugas (vandens, dujų tiekimą, šiukšlių išvežimą, nuotekų kanalizavimą) bei suvartotą elektros energiją. Atsakovui nebuvo numatyta pareiga mokėti už šilumos energiją. Sutartis su pradiniu nuomotoju AB „Šaldytuvų ūkis“ buvo sudaryta neaptariant pareigos mokėti už suvartotą šilumos energiją, todėl pirmosios instancijos teismas, aiškindamas tikruosius šalių ketinimus, nepagrįstai rėmėsi ieškovo, kuris net nebuvo sutarties šalis, argumentais. Atsakovas sutiko nuomotis patalpas su sąlyga, jog nebus mokama už šilumos energiją, be to, jis sutiko suremontuoti patalpas, tą numatė sutarties 5.2.1. p. Atsakovas nebuvo pakankamai ekonomiškai pajėgus, kad būtų galėjęs mokėti už šilumos energiją. Patalpų bendras plotas sudarė 99,33 kv. m., o atsakovas patalpose teikė viešojo maitinimo paslaugas (vykdė kavinės veiklą). Atsakovo ir pradinio nuomotojo konkliudentiniai veiksmai patvirtina, jog atsakovas neturėjo pareigos mokėti už patalpų šildymą. Pradinis nuomotojas AB „Šaldytuvų ūkis“ per laikotarpį nuo 2003-01-28 iki 2004 m. nepateikė nei vienos PVM sąskaitos – faktūros, kurioje būtų nurodyta mokėti už šilumos energiją. Tiek ankstesnio patalpų valdytojo AB „Šaldytuvų ūkis“, tiek ieškovo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose už 2003, 2004, 2005, 2006, 2007 metus buvo įtraukti mokėjimai tik už patalpų nuomą bei suvartotą vandenį, elektros energiją, ryšio paslaugas. Ieškovas savavališkai, neturėdamas jokio teisinio pagrindo įtraukė mokėjimus už atsakovo neva suvartotą šilumos energiją. 2008-02-11 išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. INT8 Nr. 0031 buvo įtraukti mokesčiai už 2007 m. suvartotą šilumos energiją, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2008 m. nebuvo išrašyta nei viena PVM sąskaita – faktūra, kurioje tokie mokesčiai atsakovui būtų nustatyti. Ieškovo išrašytos PVM sąskaitos - faktūros atsakovui ankstesniais laikotarpiais nebuvo pateiktos, nebuvo įtrauktos į atsakovo buhalterinę sistemą. Ieškovo paskaičiavimai už šilumos energiją yra nepagrįsti, kadangi patalpos, kuriomis naudojosi ir valdė atsakovas, neturi atskirų apskaitos prietaisų.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atsiliepimu (t. 2, b.l. 45-51) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino ir išaiškino šalių sutartinius santykius. Nuomos sutartimi buvo nustatytas nebaigtinis teikiamų komunalinių paslaugų sąrašas, atsakovas priėmė išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ir dėl jų apmokėjimo iki kreipimosi į teismą dienos jokių pretenzijų nereiškė. Dalį ieškovo reikalavimų atsakovas pripažino ir juos įvykdė. Atsakovui tenka pareiga mokėti už visas ryšio ir komunalines paslaugas, kadangi dėl jų apmokėjimo nebuvo sudarytas atskiras susitarimas, tokia atsakovo pareiga nustatyta sudarytoje nuomos sutartyje. Pažymi, kad šildomų patalpų gavimas atsakovui buvo būtinas, siekiant vykdyti jo komercinę veiklą – viešąjį maitinimą. Atsakovo argumentai yra subjektyvūs ir deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pradiniam nuomotojui AB „Šaldytuvų ūkis“ nebuvo mokama už šilumos energiją. Ieškovas niekada nebuvo atsisakęs mokesčio už šilumos energiją, nebuvo pareiškęs, jog šios paslaugos teikiamos neatlygintinai. Apskaitos prietaisų patalpose nebuvimas nėra pagrindas atleisti nuomininką, atsakingą už daikto išlaikymą, nuo pareigos apmokėti už suteiktas paslaugas. Išlaidos už suvartotą šilumos energiją yra apskaičiuotos proporcingai atsakovo nuomojamam patalpų plotui, todėl yra protingos, teisingos ir pagrįstos. Be to, net ir nustačius skaičiavimo klaidų, nebūtų pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos mokėti už faktiškai gautą šilumos energiją. Atsakovas neginčija šilumos teikimo fakto, gavęs PVM sąskaitas – faktūras, į kurias buvo įtraukti mokesčiai už šilumos energiją, jų neginčijo, nesikreipė į ieškovą, dalį sąskaitų apmokėjo. Aplinkybė, kad šios sąskaitos nėra įtrauktos į atsakovo buhalterinės apskaitos sistemą, taip pat neatleidžia atsakovo nuo pareigos jas apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliaciniu skundu atsakovas M. B. IĮ kelia netinkamo sutarties aiškinimo ir netinkamo įrodymų vertinimo klausimus, kas sudarė prielaidas netinkamai identifikuoti atsakovo pareigų ieškovui turinį. Taigi dėl šių skundo argumentų kolegija ir pasisako.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo išrašytų atsakovo įmonei 2008-02-11, 2008-03-17 ir 2008-04-11 PVM sąskaitų - faktūrų (t.1, b.l. 4-6) nevisiško apmokėjimo. Tokių sąskaitų pateikimą ir savo reikalavimo teisę į šilumos energijos išlaidų kompensavimą ieškovas kildina iš 2003-01-28 atsakovo, kaip nuomininko, su AB „Šaldytuvų ūkis“ (nuomotoju) sudarytos negyvenamųjų patalpų, esančių Kirtimų g. 61, Vilniuje, nuomos sutarties 3.2 p. (t.1, b.l. 82-84), iš nuomos santykių pagal šią nuomos sutartį tęstinumo, kiekvienai iš bylos šalių perėmus nuomotojo ir nuomininko teises bei pareigas pagal minėtą sutartį, iš savo paties su UAB „Izobara“ 2004-10-01 sudarytos Šilumos energijos tiekimo sutarties (t.1, b.l. 140-141, 142). Pažymėtina, kad pastaroji sutartis jokios teisinės įtakos nagrinėjamam ginčui spręsti iš viso neturi, kadangi buvo sudaryta vėliau, nei pati nuomos sutartis. Nors jokių duomenų byloje apie nuomos sutarties įregistravimą viešame registre nėra, apeliantas iš esmės pripažįsta nuomos santykių tęstinumą (CK 6.494 str. 1 d.), tačiau neigia buvus susitarimui su ankstesniuoju nuomotoju AB „Šaldytuvų ūkis“ dėl nuomojamų patalpų apšildymo mokesčių mokėjimo.
Pasisakant dėl apelianto skundo argumentų, kad teismas negalėjo remtis šia nuomos sutartimi ir konstatuoti jo prievolę apmokėti ieškovui mokesčius už patalpų šildymą, pagrįstumo kolegija atsižvelgia į nuomos santykių teisinį reglamentavimą. Pagal CK 6.493 str.1 d. įtvirtintą bendrą taisyklę, o šia teisės norma rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, nuomininkas turi prižiūrėti išsinuomotą daiktą, savo lėšomis jį remontuoti ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, tačiau įstatymai ar sutartis gali nustatyti ir ką kitą. Tai reiškia, kad ši teisės norma yra dispozityvi, nedraudžianti nuomos santykių dalyviams susitarti kam atitenka pareiga apmokėti daikto išlaikymo kaštus ar jo einamąjį remontą. Kita vertus, įstatymai nereglamentuoja principų, kuriais remiantys negyvenamųjų patalpų nuomos santykių dalyviai turėtų nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas komunalinių mokesčių ir daikto išlaikymo išlaidų dalyje, pasisakoma tik dėl pareigos mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str.). Panašius teisinius santykius - gyvenamosios patalpos - nuomą reglamentuojančiose teisės normose yra nurodyta aiškiau, t.y. kad nuomojantis patalpas komercinėmis sąlygomis, mokesčio už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas klausimai nustatomi šalių susitarimu (CK 6.584 str. 3 d.). Akivaizdu, kad įstatymų leidėjo valia susitarimas dėl šiluminės energijos apmokėjimo nėra tapatinamas su susitarimu dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo, ir dėl to šalys turėtų susitarti atskirai.
Esant tokiam nuomos teisinių santykių reguliavimui, teisėjų kolegija, kartu atsižvelgdama ir į CK 6.193 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, įvertina į bylą pateiktos nuomos sutarties turinį. Jos šalys pirmiausiai susitarė dėl kintamo nuomos mokesčio dydžio (3.1.1. p. – 3.1.3. p.), taip pat dėl kitų mokėjimų (3.2. p.), t.y. dėl ryšių paslaugų apmokėjimo, suvartotos elektros energijos apmokėjimo ir komunalinių mokesčių apmokėjimo. Komunalinius mokesčius šio sandorio šalys traktavo kaip vandens ir dujų tiekimą, nuotekų šalinimą, šiukšlių išvežimą, ir kitus, atskirai neaptartus mokesčius. Teisėjų kolegija priima domėn apeliacinio skundo argumentus, jog tokio pobūdžio mokestis, kaip mokestis už šilumos energiją, nebuvo šios sutarties dalyku, nes tokio susitarimo neleido ieškovo ekonominis pajėgumas - tokių išlaidų apmokėti iš teikiamų viešojo maitinimo paslaugų jis negalėjo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokį apelianto sutarties aiškinimą. Kiekviena sutartis aiškintina vadovaujantis CK 6.193 str. nuostatomis, t.y. nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus bei valią sutartį atitinkamomis sąlygomis sudaryti, vertinant visų sutarties sąlygų tarpusavio ryšį ir kontekstą, nagrinėjant tarpusavio santykių praktiką ir šalių elgesį po sutarties sudarymo. Kaip buvo pažymėta, sutarties šalys susitarė net dėl pačių menkiausių komunalinių paslaugų rūšių apmokėjimo, pvz. dėl šiukšlių išvežimo, taip pat 3.2. p. detalizavo, kokiu būdu bus apskaitomi kiti mokėtini mokesčiai, kokia tvarka ir kam turės būti mokama. Pakankamai detalus aptariamo sutarties punkto tekstas suponuotų ir susitarimo dėl tokio reikšmingo mokesčio, kaip apmokėjimas už patalpų šildymą, sudarymą bei jo mokėjimo tvarkos nustatymą. Logiška manyti, kad esant detaliems susitarimams dėl kitų paslaugų mokėjimo tvarkos, ir šildymo paslaugų apmokėjimo atveju sutartyje turėjo būti nurodytas šildomų (nebūtinai sutampantis su nuomojamų) patalpų plotas, įkainiai ar tarifai, taip pat subjektas, kuriam sumokama (pats nuomotojas, paslaugų tiekėjas ar patalpų savininkas), nes iš sutarties 1.4 p. darytina išvada, kad AB „Šaldytuvų ūkis“ patalpas subnuomavo, pats būdamas jas išsinuomojęs iš UAB „Labradoras ir Ko“. Nėra paneigta ir tokia galimybė, kad būtent tokį susitarimą dėl konkrečių paslaugų, tiesiogiai išvardintų sutarties 3.2 p., apmokėjimo, nereikalaujant kompensuoti patalpų šildymo kaštų, apsprendė nuomotojo poreikis turėti maitinimo paslaugas šiame pastate teikiantį subjektą. Bet kuriuo atveju tokioje situacijoje, kuomet sandorio šalis – sutartį su apeliantu sudaręs nuomotojas AB „Šaldytuvų ūkis“ – nedalyvavo šios bylos nagrinėjime, o ieškovas nereikalavo sutartį pasirašiusių asmenų apklausos dėl susitarimo sąlygų (CPK 12 str., 178 str.), plečiamai aiškinti sutarties turinį ir vertinti joje neįrašytas sąlygas kaip buvusį susitarimą ir dėl apmokėjimo už patalpų šildymą, negalima.
Apelianto teiginius, kad buvo susitarta priešingai - dėl šildymo paslaugų nekompensavimo nuomotojui, pagrindžia iš šalių bendradarbiavimas bei paties ieškovo elgesys. Pagal sutarties sąlygas (3.3. p.), nuomininkas su nuomotoju atsiskaitydavo pagal nuomotojo kiekvieną kalendorinį mėnesį pateikiamas PVM sąskaitas – faktūras, kuriose be nuomos mokesčio už einamąjį mėnesį taip pat nurodomos sumos už komunalines paslaugas už praėjusį mėnesį. Tai reškia, kad iniciatyvos teisė, nustatant mokėtinas kiekvieną mėnesį sumas, priklausė būtent nuomotojui. Kaip matyti iš sąskaitų (t.1, b.l. 85-119), iš apelianto nuo pirmosios 2004-12-31 PVM sąskaitos – faktūros nebuvo reikalaujama susimokėti už šildymą, neįvardijami šildymo paslaugų įkainiai ar tarifai, kiekiai, matai ir pan. Tokias pačiais sąskaitas, neįtraukdamas apmokėjimo už šildymą, ieškovas siuntė apeliantui visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį (penkeri metai, 2.1. p., 6.1 p.), tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktais tokių apelianto skolų buvimo taip pat neišviešino (t.1, b.l. 120, 121).
Dar viena reikšminga aplinkybė, padedanti atskleisti nuomos santykių dalyvių sutarties turinį, yra jų susitarimas dėl nuomos sutarties pasibaigimo pagrindų. Tokia sutartis šalių valia galėjo pasibaigti ne tik suėjus jos galiojimo terminui. Nuomotojas galėjo ją nutraukti ir iškraustyti nuomininką tuo atveju, jei šis nesumokėtų nuomos mokesčio ar kitų sutartyje numatytų mokesčių du mėnesius (6.4.3. p.). Aplinkybė, kad visą sutarties galiojimo laikotarpį (penkerius metus) nei pradinis nuomotojas, nei paskesnis (ieškovas) šia teise nepasinaudojo, taip pat suponuoja vertinimą, kad ieškovo teisės, atsiradusios nuomos sutarties pagrindu, nebuvo pažeidžiamos.
Nurodytomis aplinkybėmis teisinių prielaidų ieškovo reikalavimų patenkinimui nebuvo. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai tampa teisiškai neaktualūs, ir kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo institutą, taip pat materialinių teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą bei sutartinių prievolių atsiradimą, netinkamo taikymo skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir ginčas išspręstinas iš esmės – Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-07-13 preliminarus teismo sprendimas (t.1, b.l. 71-72) panaikintinas ir ieškinys atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 430 str. 6 d. 2 p.).
Užtikrindamas ieškovo interesus, Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-03-02 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo apelianto turtą bei pinigines lėšas pradinių ieškinio reikalavimų – 17 642,28 Lt sumai (t.1, b.l. 18). Laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos, išnykus tokių priemonių taikymo pagrindui, t.y. atmetant ieškovo reikalavimus (CPK 150 str. 2 d.).
Esant tokiai ginčo baigčiai, 27,12 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos pirmosios instancijos teisme priteistinos valstybės naudai iš ieškovo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“.
Žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas apeliantui buvo atidėtas (t.2, b.l. 36), taip pat priteistinas valstybės naudai iš ieškovo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ (CPK 93 str. 3 d. ir 5 d., 96 str.). Tačiau teismo nutartyje, kuria buvo išspręstas šio mokesčio atidėjimo klausimas, neteisingai nurodytas mokėtino žyminio mokesčio dydis. Ginčo suma apeliacinės instancijos teisme yra 15 492,28 Lt (13 817,79 Lt + 1674,49 Lt), todėl mokėtinas žyminis mokestis šiuo atveju yra ne 552 Lt, o 465 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 4 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (t.2, b.l. 55), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ 27 (dvidešimt septynis) litus 12 centų procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ 465 (keturis šimtus šešiasdešimt penkis) litus žyminio mokesčio valstybės naudai.
Panaikinti Vilniaus m. 2-jo apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – M. B. IĮ, į.k. 8132651, buveinė registruota Geležinkelio g. 72-3, Lentvario m., Trakų r. sav., veiklos vieta Kirtimų g. 51, Vilniaus m. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir/ar piniginių lėšų areštą 17 642 (septyniolikos tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt dviejų) litų 28 centų sumai.